Saugaus gyvenimo receptas pagal Estiją

Publikuota: 2013-05-21
Nuotrauka: Bloomberg
„Verslo žinios“

- Tarkime, mums reikia euro, bet kam euro zonai reikia mūsų? ES prezidentas Hermanas Van Rompuy neseniai pareiškė, kad prie euro zonos durų rikiuojasi eilė norinčiųjų. Lyg noras pademonstruoti – štai, kiek susidomėjusių, euro zona gyva. Nemanau. Kai mes mėginome prisijungti, vyravo skeptiška nuomonė: „Kaip mes galime juos įsileisti, tiek problemų euro zonoje.“ O mes sakėme – jūs nustatėte taisykles, ir mes jas visas vieną po kitos įvykdėme. Be to, stojimo į ES sutartyje numatėte, kad prisijungsime.Dėl besirikiuojančios eilės – niekas nemiršta dėl to, kad patektų į euro zoną. O turėtų, tai yra, nesupraskite klaidingai, – turėtų labai norėti patekti. Ypač turint galvoje, kad bus daug daugiau politinio koordinavimo euro zonos viduje negu ES. Šis koordinavimas nebūtinai bus susijęs su valiuta. Veikiau euro zona taps labiau integruotos ES pagrindu. Ir mažų šalių, tokių kaip mes, interesas – dalyvauti sprendimų priėmimo procese.- Sakote, kad euro zona tampa ES šerdimi?Bent jau judama ta kryptimi. Jei jau judama, norime matyti, kas ant derybų stalo. Geriau būti prie stalo ir diskutuoti, kas nutiks eurui, negu likti už uždarų durų ir jaudintis dėl to, apie ką ten kalbama ir kas nutiks savo valiutai.- Euro zonos recesija nebėra didelė naujiena. Estija – jau viso to dalis ir net nežinau, kaip baigti sakinį – laimei ar nelaimei?Viskas tik į gera. Žingsnis po žingsnio grįžo investuotojų pasitikėjimas. Mažėja skolinimosi kaina. Viskas gerai. Ir, žinoma, žvelgiant iš politinės pusės, tai dar vienas žingsnis integracijos link.- Bet skaičiai rodo, kad pirmąjį ketvirtį Estijos ekonomika nenudžiugino, augimas siekė tik 1%.Prognozuojama, kad vis tiek būsime viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų šiemet.- Šiemet...Kitais metais bus kiti metai. Yra daugybė dalykų, kuriuos ES turi taisyti, kad sustiprintų ekonomiką. Bet mes juos jau padarėme.-  Kokie būtų Estijos patarimai euro zonai, vardijant – vienas, du, trys... kad padėtis pagerėtų?Laikytis taisyklių, dėl kurių susitarėme. Deficitas – ne daugiau nei 3%. Skolintis – ne daugiau nei 60% BVP. Dar pridėčiau – liberalizuoti darbo rinką, padaryti taip, kad veiktų vidaus rinka.Čia ne teologija, o dalykai, kurie ilgus metus sėkmingai veikė. Kai viršiji 60%, reikia eikvoti tiek daug biudžeto, kad finansuotum savo skolas. Taip ir patenki į bėdą, kaip nutiko kai kurioms šalims.

- Jeigu taisyklės tokios puikios, kodėl tos šalys jų nesilaikė? Negi jos ko nors nesuprato? Kai kas norėjo, kad žmonės už juos balsuotų, todėl sakė – mes jums duosime tą ir aną, duosime pinigų. Pažiūrėkite į minimalius atlyginimus, viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas tose šalyse, kurios pateko į bėdą. Gyvenimas iš kredito kortelės.

- Kaip manote, ar ateityje didės spraga tarp Europos Pietų ir Šiaurės? Kaip integruoti taip skirtingai mąstančias dalis? Įdomus klausimas. Lietuvė klausia esto, kaip integruoti Pietus į ES. (Juokiasi.) Rimtai...

- Kai dabar susitinkate su Latvijos lyderiais, apie ką kalbatės? Jie jau beveik čia (euro zonoje – VŽ). ECOFIN pritarė. Nemanau, kad bus kliūčių. Nesame girdėję apie kokius nors prieštaravimus.

- O Rusijos pinigai Latvijos bankuose? Nežinau. Juk jūs dabar – Estijoje, ir aš – ne latvis. Laukiu nesulaukiu dienos, kai galėsiu pereiti sieną ir už eurus nusipirkti latviškų ledų.

- Turbūt pasakysite, kad ir Lietuvos siekis prisijungti prie euro zonos 2015-aisiais – labai gerai. Žinoma. Mums euro zonoje reikia daugiau šalių, kurių fiskalinis elgesys – atsakingas.- Lietuvoje nemažai skeptiškų atsiliepimų apie eurą, įvairių baimių.Tai iracionalu. Pažiūrėkime, kur 2011-aisiais, pirmaisiais mūsų metais euro zonoje, buvo žemesnė infliacija. Estijoje ar Lietuvoje? Mūsų infliacija buvo sąlygiškai didelė, bet vis tiek mažesnė nei Lietuvoje, neturinčioje euro.

- Ar esate įsitikinęs, kad pirmas sutiktas estas gatvėje patvirtins esąs laimingas, jog turi eurą? Estijoje apie 65% žmonių pritaria eurui. Ir 74% yra už narystę ES.

- Tarkime, jau visi – estai, latviai, lietuviai – yra euro zonoje. Staiga kurioje nors šalyje ateina taupyti nenorinti vyriausybė. Ir viskas prasideda iš pradžių: gyvenimas iš kredito kortelės, kaip jūs sakote, nes kas nors ateis ir išgelbės. Įsivaizduojate tokį scenarijų naujoje euro zonos narėje? Ne. Taip nenutiks. Dabar euro zona daug atidžiau stebi, kaip šalys elgiasi. Žinoma, buvo šalių, kurios paprasčiausiai melavo. Turiu galvoje Graikiją. Tai nepasikartos. Dabar jie (euro zonoje – VŽ) taip griežtai viską prižiūri! Anksčiau buvo galima pasakyti – štai mūsų procentai, ir baigta. O dabar klausia – ką turite galvoje?- Jūs taip entuziastingai kalbate apie ES...O kokia kita išeitis?- ...bet pasitikėjimas Bendrija drastiškai smunka.Tik ne šioje šalyje.- Tuomet paaiškinkite, kaip jūs tai sugebate – europiečiai nebepasitiki ES kaip institucija, o Estijoje atvirkščiai.Mūsų fundamentalus, egzistencinis rūpestis yra susijęs su išgyvenimu. Aš ir dauguma tautiečių ES matome kaip mūsų, tautos, išgyvenimo garantiją.

- „Išgyvenimas“ – skamba taip aštriai. Ir jokių alternatyvų? Kas nutiko Didįjį Penktadienį? Ne prieš 2000 metų, o šiemet. Du Rusijos bombonešiai nuskrido į Švediją, vienas – Šiaurės Švedijos, kitas – Pietų Švedijos link. Pratybos. Toks ir išgyvenimas.

- Matote realią grėsmę iš Rytų? Nepasakyčiau, kad realią grėsmę. Grėsmę, kurią jie repetuoja. Kad ir „Zapad“ mokymai šią vasarą. Norime, kad tai liktų hipotetinė galimybė, o ne dalykas, dėl kurio turėtume jaudintis, todėl sakau, kad ES ir narystė euro zonoje, ir visi kiti dalykai, kurie laiko mus drauge, – svarbu, nes užtikrina mūsų saugumą.-- Kaip vertinate Baltijos šalių bendradarbiavimą pastaruoju metu?Daug kartų sakiau, kad Baltijos šalių bendradarbiavimo matas – tai, kiek susimokate.

- Už bendrus projektus? Žinoma. Čia jau nebe „Lietuva, Latvija, Estija“ (vaizduoja susikibimą už rankų – VŽ). Jau esame suaugę. Mokėsite už „Rail Baltica“? Jei ne, tuomet nesate Baltijos bendradarbiavimo dalis. Estija baigė savo „Rail Baltica“ dalį. Prieš dvejus metus Estija buvo atlikusi 95%, Lietuva – 5%, o Latvija – 0%. Mes jau nusipirkome visiškai naujų šiuolaikiškų traukinių. Nežinau, kurį etapą dabar yra pasiekusios kitos šalys. „Rail Baltica“ buvo proga nuveikti kai ką tikrai svarbaus. Įskaičiuojant Suomiją ir Lenkiją, penkios šalys nori šio projekto, jį reikia baigti.- Tų pačių klausimų kyla, kalbant apie energetiką. Taigi ką Estija mano apie Visagino atominį projektą Lietuvoje?Estija mano, kad kompanija turi apsispręsti. Tai trunka jau daugiau nei septynerius metus, o nieko nepadaryta. Projektas buvo atidėliojamas, nutraukiamas ir vėl pradedamas. Iš pradžių – Estija, Latvija ir Lietuva. Paskui – dar ir Lenkija. Tada vėl be Lenkijos. Tada kalbos apie bendrą įmonę, vėliau atsisakyta bendros įmonės. Visa tai privedė prie didelio susierzinimo. O dar referendumas...- Na, jūsų premjeras sakė, kad reikia dar vieno referendumo.Jis sako, kad mes (Estija – VŽ) turėtume pasižadėti dalyvauti projekte, kuris buvo atmestas referendume. Štai ką jis sako. Verslo požiūriu ir „Hitachi“ turbūt nėra laimingi. Surengiamas referendumas ir staiga nesutinkama su juo?

- O kaip dėl suskystintųjų dujų terminalo? Lietuva stato savo terminalą, tai Lietuvos projektas. O Europos Komisija, atlikusi galimybių studiją, įvardijo, kad optimali vieta regioniniam terminalui būtų Estijoje arba Suomijoje.- Vis dėlto, kai kalbame apie Baltijos šalis, susidaro įspūdis, kad nekalbame vienu balsu. Jums atrodo, kad to ir nereikia?Būtų gražu, bet mes – trys skirtingos šalys, tai ir reiškia būti nepriklausomoms. Man apskritai nepatinka sąvoka „kalbėti vienu balsu“. Trys šalys, tam tikras koordinavimo lygis. Jei yra tam tikrų nacionalinių interesų, jie tokie ir lieka. Jeigu ką nors stebina, kad trys Baltijos valstybės neturi bendros pozicijos, – štai Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas taip pat dėl daugybės dalykų nesutaria, ir kas? Suomijos, Švedijos ir Danijos nuomonės skiriasi daugeliu atžvilgių. Danija – NATO, Suomija ir Švedija – ne. Suomija turi eurą, Danija ir Švedija – ne. Yra pasirinkimas.- Artėja Lietuvos pirmininkavimas ES. Ką gero galėtume nuveikti per pusmetį?Visiškai aiškus prioritetas – Rytų partnerystės susitikimas lapkritį. Mūsų požiūriai sutampa. Yra šalių atokiau, kurių požiūris skiriasi, bet mes manome, kad ši partnerystė – viena ES užsienio politikos atramų.- ES netrykšta įkarščiu dėl Rytų partnerystės. Gal didžiųjų šalių lyderiai į Vilnių neatvyks?Mes siuntėme kareivius į Malį. Jei jau esi Europos Sąjungoje, visa ES yra mūsų reikalas. Jei mes dalijamės Malio rūpesčiais, šalys, kurioms rūpi Malis, atvyks į Lietuvą. Aš taip manau.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau