Apie mažesnius įkainius bankai tik kalba

Publikuota: 2013-05-20
Nuotrauka: Bloomberg
„Verslo žinios“

Premjeras Algirdas Butkevičius užsimena apie skaidresnę ekonomiką turintį užtikrinti grynųjų pinigų operacijų ribojimą, atsiskaitymų elektroninėje erdvėje skaičius auga. Tačiau bankai elektroninių paslaugų įkainių mažinti neskuba.

Bankai teigia, kad mažesni komisiniai mokesčiai nėra įmanomi, nes per mažai atsiskaitoma kortelėmis ar internetu. Tačiau dabar, kai ne grynųjų pinigų operacijų kiekis didėja ir ateityje gali itin išaugti, apie įkainių mažinimą vis dar tik kalbama.Pernai rudenį Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, iš mokėjimo paslaugų bankai bendrai turi pelno, bet tik jei skaičiuojamos tiesioginės, o ne bendrosios, sąnaudos. Pirmuoju atveju bankai iš mokėjimo paslaugų 2011 m. turėjo 53,3 mln. Lt pelno, antruoju, įskaičiuojant ir apskaitos, audito, personalo vadybos ar rinkodaros sąnaudas, nuostolis siekė 98,1 mln. Lt.Ypač bankams pelningi yra kredito pervedimai, tačiau grynųjų pinigų operacijos neša nuostolį. Apribojus grynųjų pinigų atsiskaitymus, galimai padidėtų ne grynųjų pinigų operacijų kiekis, tad kitas paslaugas būtų piginti. Kita vertus, nebūtinai ribojimai atneš vietinių pervedimų ir atsiskaitymų kortelėmis augimą, nes yra šešėlio faktorius.

Vienos brangsta, kitos nepinga

„Swedbank“ neseniai pranešė, kad nuo liepos 1 d. keičiasi banko teikiamų paslaugų įkainiai – dauguma grynųjų pinigų operacijų, pavyzdžiui, pinigų išėmimas ar pervedimas į kito kliento sąskaitą, banko padaliniuose kainuos 8 Lt (šiuo metu už jas reikia mokėti 4–5 Lt).Grynųjų pinigų operacijos ateityje gali tapti prabanga. Tačiau didindami grynųjų pinigų operacijų įkainius didieji bankai elektroninių paslaugų komisinių mokesčių nemažina – dauguma elektroninių „Swedbank“ operacijų kainuos tiek pat.Kiti šalies komerciniai bankai artimiausiu metu taip pat neketina mažinti mokesčių už paslaugas.„Mažėja mokestis už kai kuriuos tarptautinius pervedimus užsienio valiuta interneto banke. Verslo klientams pinga operacijos, atliekamos per „Bank link“ sistemą“, – pastebi Orinta Žvirzdinė, „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.Ji taip pat tikina, kad kai kurie elektroninių atsiskaitymų įkainiai buvo jau sumažinti anksčiau: „Klientams pristatėme „Įmokų ir mokėjimų krepšelį“ interneto banke ir dabar 5 įmokos už komunalines paslaugas kainuoja tik 80 centų.“Tačiau, pavyzdžiui, juridiniams asmenims nuo liepos 1 d. bus pradedamas taikyti 6 Lt ketvirtinis banko sąskaitos tvarkymo mokestis, yra ir kitų kainodaros pokyčių, nebūtinai atpiginančių elektronines paslaugas.

Elektroninė rinka auga

Lietuvos banko duomenimis, nors, palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu, debetinių mokėjimo kortelių sumažėjo 8,2%, atsiskaitymų jomis kiekis pirmajame ketvirtyje augo 24,2%, atsiskaitymų vertė – 24,9%.Pinigų gryninimo operacijų per bankomatus skaičius augo tik 2,4%, bet šių operacijų vertė lieka beveik keturis kartus didesnė, nei atsiskaitymų debeto kortelėmis. Pinigų įnešimo operacijų per bankomatus skaičius ir vertė per metus, palyginti su 2012 m. I ketv. išaugo daugiau nei ketvirtadaliu.Per visus praėjusius metus, palyginti su 2011 m., visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų padaugėjo 13%, tačiau operacijų vertė sumažėjo beveik 4%. Itin sparčiai daugėjo mokėjimų kortelėmis (22,2%) ir kredito pervedimų elektroniniu būdu (15,5%) operacijų skaičius.Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį registruotų internetinės bankininkystės vartotojų skaičius išaugo iki 3,63 mln., tai 3% daugiau, nei prieš metus. Mobiliosios bankininkystės vartotojų skaičius išaugo 13%, iki 1,47 mln.

Kol kas neketina

„Pastebime, kad atsiskaitymų negrynaisiais pinigais daugėja. Lyginant 2013 m. 4 mėn. rezultatus atitinkamai su 2012 m. Šiaulių banke klientų mokėjimo nurodymų litais ir užsienio valiuta padaugėjo ketvirtadaliu. Per paskutinius trejus metus atsiskaitymų negrynaisiais pinigais išaugo daugiau kaip 60%“, – VŽ praneša Daiva Grikšienė, Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė.Žilvinas Milerius, DNB banko Produktų plėtros departamento vadovo pavaduotojas, taip pat pastebi elektroninių paslaugų populiarėjimą.„Tačiau jei kalbėtume apie mokėjimo kortelių ir bankomatų naudojimą, matytume, kad atsiskaitant už prekes prekybos vietose Lietuvoje atsiskaitymai grynaisiais sudaro žymiai didesnę dalį nei kitose šalyse – apie penktadalis atsiskaitymų už prekes ar paslaugas prekybos vietose vyksta naudojantis mokėjimo kortelėmis, o atsiskaitymai grynaisiais sudaro apie 80%“, – sako p. Milerius.Panaši situacija ir didžiausiame šalies komerciniame SEB banke.„Gyventojai pastaraisiais metais vis dažniau už prekes ir paslaugas atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelėmis. Pavyzdžiui, atsiskaitymo operacijų mūsų banko išduotomis mokėjimo kortelėmis skaičius prekybos vietose, neįskaičiuojant grynųjų pinigų paėmimo, šių metų pirmą ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 10%, iki 11 mln. Taip pat didėjo ir atsiskaitymų kortelėmis apyvarta – lyginant tuos pačius laikotarpius augimas siekia 9%, iki beveik 713 mln. Lt“, – teigia Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.Tačiau, nepaisant didėjančių ne grynųjų pinigų operacijų apimčių, tiek SEB, tiek DNB, tiek Šiaulių bankas per ateinantį pusmetį kainodaros keitimų nenumato. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius du metus daugumos pagrindinių mokėjimo paslaugų įkainiai nesikeitė arba keitėsi nežymiai, tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad skaičiuojami standartiniai įkainiai – be nuolaidų ir specialiųjų pasiūlymų.„Artimiausiu metu Šiaulių bankas neketina keisti komisinių mokesčių įkainių. Tačiau, tikėtina, kad augantis atsiskaitymų elektroninėje erdvėje skaičius, internetinės bankininkystės plėtra ateityje būtų tam tikros prielaidos mažinti banko paslaugų įkainius“, – žada p. Grikšienė.Tiesa, pasak jos, kalbėti apie smarkų grynųjų pinigų atsisakymų mažėjimą Lietuvoje šiandien – dar anksti.„Per metus atsiskaitymo dalis bendroje visos rinkos kortelių apyvartoje pakito kiek mažiau negu vienu procentiniu punktu – nuo 23,8% 2011 metais iki 24,6% 2012 metais. Latvijoje šis rodiklis siekia beveik 30%, Estijoje – net 50%“, – pastebi p. Doveika.

Saldainiukas bankams

Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę viešai užsiminė, kad idėja dėl atsiskaitymų grynaisiais Lietuvoje ribojimo stumiasi kelią link įgyvendinimo – dėl to jau konsultuojamasi su bankininkais, o Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pavesta pateikti pasiūlymus dėl grynųjų pinigų apyvartos mažinimo priemonių.Pasak premjero, ši priemonė padėtų kovoti su ekonomikos šešėliu, o iš 27 Europos Sąjungos šalių ribojimai atsiskaityti grynaisiais pinigais yra įvesti 11-oje valstybių. Dažniausiai nustatoma atsiskaitymų grynaisiais riba esą yra iki 1.000 EUR (3.450 Lt).„Bet, aišku, reikia apie tai galvoti, kad nebūtų pakenkta smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – duodamas interviu LRT radijui pažymėjo p. Butkevičius.Anksčiau jis yra užsiminęs, jog svarstoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nuo 2013 m. grynaisiais negalėtų atsiskaityti didesnėmis nei 5.000 Lt sumomis.

Šešėlio faktorius

Lietuvos bankų asociacija tikina, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neabejotinai prisidėtų prie šešėlio ekonomikoje mažinimo, o bankai yra net pasiryžę mažinti komisinius mokesčius atsiskaitant elektroniniais kanalais, jei naujoji tvarka įsigaliotų.Tiesa, p. Milerius teigia, kad DNB tokių skaičiavimų neturi, o p. Grikšienė, paklausta dėl įkainių mažinimo įvedus grynųjų pinigų ribojimus, atsakė, kad tokie svarstymai „visuomenėje vertinami prieštaringai“. SEB banko atstovai šiuo klausimu prašė kreiptis į bankų asociaciją.Pastaroji savo argumentų sustiprinimui pateikia reitingų agentūros „Moody‘s“ analitikų šiemet atliktą tyrimą, kuriame nagrinėjama, kaip atsiskaitymai elektroniniais kanalais veikia šalies ekonomiką.Tyrimo autoriai suskaičiavo, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. platesnis elektroninių atsiskaitymo kanalų naudojimas 56-iose pasaulio šalyse, kuriose buvo atliekamas tyrimas, sukūrė 983 mlrd. USD (2,6 trln. Lt) papildomą naudą šių šalių ekonomikoms ir paskatino 1,9 mln. naujų darbo vietų sukūrimą. Kitaip tariant, šių šalių ekonomikos dėl elektroninių atsiskaitymo kanalų naudojimo augo vidutiniškai 0,17 proc. punkto daugiau, o vartojimą tai padidino 0,7%.Lietuva į tyrimą neįtraukta, tačiau, pvz., suskaičiuota, kad kaimyninėje Lenkijoje atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis vartojimą tirtu laikotarpiu padidino 0,572%.Tačiau verslui ir vartotojams atstovaujančios organizacijos atsiskaitymų grynaisiais ribojimo idėja nesižavi ir teigia, kad toks ėjimas gali duoti atvirkštinį efektą – padidinti šešėlį ekonomikoje. Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas, taip pat teigia, kad siūloma naujovė būtų dar vienas veiklos suvaržymas, kurį vartotojai priimtų labai neigiamai.„Puikiai suprantu ir palaikau valdžios užmojį kovoti su šešėlio ekonomikoje mažinimu. Tačiau kyla klausimas – ar neatsitiks taip, kad stengdamiesi pažaboti šešėlį, jį dar labiau padidinsime? Gali būti, kad gyventojai ir verslas bus linkę oficialiai iš viso nerodyti jokio atsiskaitymo fakto, nei jį rodyti, nors ir mažesne apimtimi, nei yra iš tiesų“, – kalba p. Kupšys.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau