Garbaravičius pritrūko Lietuvoje erdvės (interviu)

Publikuota: 2013-05-12
Jonas Garbaravičius.
Jonas Garbaravičius. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Kaip jau skelbė VŽ, Rusijos energetikos bendrovės „Inter RAO“ valdomos elektros tiekėjos, Varšuvos biržoje kotiruojamos bendrovės „Inter Rao Lietuva“ atstovas Jonas Garbaravičius karjerą tęs Europos finansų centre – Londono Sityje.

Ponas Garbaravičius tapo Europos finansų centre veiklą vykdančios investicijų bendrovės „Central Eastern European Resources & Investments“ partneriu. Bendrovėje jis su partneriais įgyvendins investicijų į naftos gavybos ir prekybos, elektros energetikos, atsinaujinančių energetikos šaltinių ir išteklių bei finansų sektorius plėtros strategiją.„Apie tokį karjeros ir profesinės veiklos posūkį galvojau seniai. Tačiau su kolegomis ir partneriais buvome sutarę, kad asmeniškai prisidėsiu prie vieno didžiausių įmonės valdomų grupių projekto – „Inter RAO Lietuvos“ įžengimo į Varšuvos vertybinių popierių biržą“, – VŽ teigė p. Garbaravičius. „Inter RAO Lietuva“, pernai uždirbusi 56,925 mln. Lt grynojo audituoto pelno, savo akcininkams išmokės 27 mln. Lt dividendų, arba po 1,35 Lt akcijai.

– Oficialiuose pranešimuose apie jūsų pasitraukimą iš „Inter RAO Lietuvos“ nurodyta nedaug apsisprendimo priežasčių. Ar galėtumėte jas nurodyti išsamiau? Pagrindinė tikriausiai ta, kad man pritrūko erdvės. Visi mes tobulėjame, todėl, manau, normalu, kad ateina laikas, kai verslas arba neįsitenka senuose įprastuose geografiniuose rėmuose, arba norisi naujų iššūkių. Manau, ligšiolinės mano veiklos etapas logiškai baigėsi IPO Varšuvos biržoje, kur sėkmingai išplatinome akcijas. Man, tiesą sakant, „Inter RAO Lietuvoje“ jau nelabai yra ko veikti. Todėl dabar su partneriais norime pamėginti verstis platesniuose vandenyse. Turiu keletą projektų, kuriuos galbūt pavyks įgyvendinti per ilgesnį laiką. Turiu galvoje taip pat planus įsigyti vieną palyginti nedidelę Rusijos naftos kompaniją.

– Tai yra visiškai naujas verslas, nauja kompanija ir nauji partneriai? Kompanija „CEE Resources & Investment“ – galima sakyti, nauja. Verslas – naujas iš dalies, jeigu kalbame apie naftą. O dauguma partnerių, sakyčiau, patikrinti. Daugiausia tie, su kuriais verslo reikalų turėjome anksčiau.

- Ar teisingai suprantu, kad būsimo verslo filosofija – Vakaruose rasti finansų išteklių, kuriuos galima būtų investuoti į energijos išteklių žvalgybą ir gavybą? Pirmiausia Rusijoje. Panašiai. Vienas tikslų – rasti pigesnių finansinių išteklių, taip pat galbūt rizikos kapitalo, kuris būtų pigesnis, nei siūlo, tarkime, Rusijos bankai. Nes Rusijos bankų sektorius yra brangus, savotiškai veikiantis. Jie nelabai nori investuoti į išteklių žvalgymą, tyrimą. Toje šalyje yra tam tikrų teritorijų, licencinių plotų, kuriems reikia investicijų. Yra rizikos, bet galima tikėtis ir atitinkamų pelnų. Žinoma, tokių sandorių neatliksi vienas, turi turėti partnerių, bankų.

– Tai vienintelė priežastis, dėl ko nusprendėte persikelti į Londono Sitį? Yra dar viena: man atrodo, kad Lietuvoje vis daugiau verslo sričių, kur gali veikti tik tada, jeigu esi apsikabinęs su valdžia. Priešingu atveju būsi priverstas tenkintis minimaliomis maržomis. Rusijoje dėl menkesnio rinkos išsivystymo didesni uždarbiai vis dar įmanomi. Juo labiau kad mes ten verslui kylančias rizikas mokame valdyti geriau už vakariečius.

– Kitaip tariant, tai – ne emigracija? Ne. Gal taip sutapo, kad pastaruoju metu visuomenei keliu didesnį susidomėjimą. Tarkime, kai 2003–2006 m. daugiau laiko praleisdavau Stokholme, o ne Lietuvoje, niekas to labai nepastebėjo. Mokesčius ir ateityje mokėsime Lietuvoje: čia gyvens mano šeima. O aš tikiuosi savaitgaliais grįžti.

– Kai prokuratūra skelbia dėl jūsų veiksmų atliekanti tyrimą, jūsų pasitraukimą iš verslo Lietuvoje galima įvairiai interpretuoti... Biuras Londone todėl, kad Sityje esanti kompanija, partnerių Rusijoje akimis, atrodo solidžiau nei ta, kuri būtų Vilniuje. Rusai mėgsta Londoną, ten gerai jaučiasi. Į Lietuvą jie žvelgia įtariai. Tačiau jiems Londone dažnai reikia verslo vertėjų. O mes šia prasme esame kvalifikuoti, kartu pigesni ir alkanesni už vakariečius.Dėl prokuratūros tyrimo: man sunku komentuoti žiniasklaidos interpretacijas, kurios balansuoja ant šmeižto ribos. Yra vienas teismo laukiantis pasakotojas, kurio pasakojimus dabar tiria prokurorai. Tame procese aš esu liudininkas. Apsiginti galiu tik teisinėmis priemonėmis, o einant tokiu keliu ne viskas vyksta greitai ir paprastai. Tačiau kad ir kaip būtų, tik laiko klausimas, kada tai baigsis. Esu įpratęs: šiukšlės į mano kiemą pilamos nuo pat tų laikų, kai Lietuvoje pradėjome prekiauti rusiška elektra. Vieni kalbėjo viešai čia, kiti mėgino paveikti partnerius Maskvoje.

– Ar tai darė įtaką partnerių požiūriui į jus? Tikrai ne. Nes su kai kuriais iš jų dabar planuojame kartu dirbti.

– Jūs „apsišvietėte“ per praėjusius prezidento rinkimus: patekote į televizijos kameras stambiausiu planu, kai atėjote pasveikinti su pergale prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ką manote apie žiniasklaidos interpretacijas, esą artėjant naujai rinkimų kampanijai daugėja šalutinių problemų jūsų verslui? Taip, tąsyk įkliuvome neplanuotai. Atėjome nuoširdžiai pasveikinti prezidentės labiau idėjine prasme. Finansinė parama tuo atveju buvo tik kampanijai pervesti mano asmeniniai 30.000 Lt – tiek, kiek leidžia įstatymai. Tačiau, kaip jūs sakote, „apsišvietimas“ buvo didelė klaida. Tebesu įsitikinęs, kad prieš ketverius metus įvykęs tautos pasirinkimas buvo tinkamas. Vis dėlto buvau nustebęs, kaip iškreiptai buvo pateikiamas mūsų buvimas Dalios Grybauskaitės rinkimų štabe ir palyginti menka finansinė parama jos rinkimų kampanijai. Klaida taip pat buvo mūsų apsisprendimas eiti ir viešai pasveikinti prezidentę su pergale, nes tie televizijos kadrai tebesukami iki šiol, o mūsų šeima pristatoma kaip kokių oligarchų grupė. Su prezidente, beje, vėliau nesu susitikęs nei ko nors prašęs.

– Jūsų šeima yra investavusi į žiniasklaidą. Lietuvoje pagrįstai tampa įprasta žiūrėti įtariai į verslininkus, kurie šalia savo pagrindinių verslų valdo žiniasklaidos priemones. Nes itin retais atvejais toji žiniasklaida siekia aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų. Ar pagrįsti gandai, kad investicijas į žiniasklaidą ketinote didinti? Ne, kategoriškai. Nei trečdalio „Lietuvos ryto“ grupės akcijų, nei „Dienos“ pirkti tikrai neketinome nei dabar, nei ateityje. Paprastai tokius gandus skleidžia tie, kuriuos tokios investicijos domintų, tačiau jie siekia padidinti arba sumažinti galimo sandorio kainą priklausomai nuo interesų. Investicijos į žiniasklaidą mūsų nedomina, nes tai sunkus verslas ir jo grąža labai sunki. Šiuo metu leidžiamą žurnalą siekiame išsaugoti, tačiau labiau nesiplėsime. Manau, mūsų leidžiamame žurnale niekas nesugebės atrasti straipsnių, kuriuose galima įžvelgti mūsų šeimos verslo interesų.

– „Inter RAO Lietuva“ ir „Scaent Baltic“ toliau laikysis sau įprastos verslo energetikos sektoriuje strategijos? „Inter RAO Lietuvą“ ir „Scaent Baltic“ dabar, ko gero, domina vieno verslo plėtra – vėjo energetika. Saulės energetika šioms kompanijoms nėra įdomi, nes iš pat pradžių buvo aišku, kad tai burbulas, kuris sprogs. Jis sėkmingai ir sprogo...

– Tokiu atveju ar taip pat sėkmingai nesprogs vėjo energetikos burbulas? Burbulo gal nebus, tik ilgainiui gali rastis technologinių vėjo energetikos balansavimo sunkumų. Tačiau elektra prekiaujančioms kompanijoms balansavimas yra verslo galimybė. Kita vertus, rinkoje dar veikia per daug spekuliantų, kurie imasi šio verslo labiausiai dėl to, kad kas nors pastatytą vėjo malūną iš jų kuo greičiau nupirktų. Vertindami vėjo energetikos ateitį, mes buvome atsargūs ir skaičiavome, ar jis gali būti pelningas, kai bus neberemiamas. Dėl to vėjo jėgainių parko, kurį turime, esame ramūs – 2023-iaisiais jo pagaminta energija turėtų sėkmingai keliauti į biržą.Interviu publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pažangos plane – dėmesys klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams

Vyriausybė artimiausią dešimtmetį skatins pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti...

Pramonė
13:45
IKEA valdytoja dividendams skirs 7 mln. Eur

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdančios bendrovės „Felit“ pajamos praėjusiais finansiniais metais išaugo...

Prekyba
08:00
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Prokurorai pareiškė įtarimus trims fiziniams asmenims ir AB „Grigeo Klaipėda“ 1

Prokuratūra atskleidė daugiau detalių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su „Grigeo Klaipėda“. Kol...

Pramonė
2020.01.17
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Pokyčiai pramonės ir prekybos įmonėse augina logistų sandėlius  Premium

2017 m. į naujas patalpas įsikėlusi UAB „Rhenus Logistics“ dar 50% didina sandėliavimo plotą – tai lemia tiek...

„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16
Pramonės įmonėms bus grąžinta apie 24 mln. Eur VIAP

Daliai daug energijos naudojančių pramonės įmonių už 2019 metus bus grąžinta apie 15,5 mln. Eur, o už šiuos...

Pramonė
2020.01.16
„Achemos grupė“ pernai išmokėjo 20 mln. Eur dividendų, dar mokės tarpinius

Vienas didžiausių koncernų Lietuvoje „Achemos grupė“, 2018 metais uždirbęs 19,23 mln. Eur audituoto...

Pramonė
2020.01.16
Nutolusias saulės elektrines siūlo ir „Saulės grąža“

Gyventojams pasiūlytas jau ketvirtas nutolusių saulės elektrinių projektas. Vieno megavato galios saulės...

Pramonė
2020.01.16
„Grigeo Klaipėda“ paskelbė pirmines vidinio tyrimo išvadas 22

Praėjusią savaitę „Grigeo Klaipėda“ sudaryta komisija ketvirtadienį pateikė pirmines vidinio tyrimo išvadas.

Pramonė
2020.01.16
„Roquette“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Beyond Meat“ Premium

Augalinės kilmės produktų gamybos grupė „Roquette“, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti krakmolo gamybos...

Pramonė
2020.01.16
Žaliosios energijos aukcioną laimėjo UAB „Windfarm Akmenė one“ 6

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių...

Pramonė
2020.01.16
Kariuomenė kviečia tekstilės įmones: ruošiasi apsipirkti už 38 mln. Eur

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos organizuoja rinkos konsultaciją dėl aprangos ir...

Pramonė
2020.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau