Galvos skausmas – kuo užimti medicinos turistus

Publikuota: 2013-05-10
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Užsieniečius gydytis į Lietuvą viliojančios privačios medicinos įstaigos pasigenda kompleksinių turizmo ir laisvalaikio paslaugų, skirtų medicinos turistams ir juos lydintiems artimiesiems. Turizmo industrijos atstovai užsimena, kad daugiau iniciatyvos pirkti tokias paslaugas „iš šalies“ turėtų rodyti ir patys medikai, esą dabar jie dažnai patys ir gydo, ir pramogas teikia.

Jonas Staikūnas, Kaune veikiančios klinikos „Grožio chirurgija“ direktorius, pasakoja, kad šiuo metu užsieniečiai sudaro apie 30% visų klinikos klientų. Nuo įmonės veiklos pradžios 2010 m. užsieniečių kasmet daugėja apie 8%. Daugiausia jų atvyksta iš Skandinavijos, Airijos, Anglijos, vienas kitas iš Australijos, Kanados ar kitų tolimesnių šalių. Svečiai paprastai naudojasi lietuvių teikiamomis estetinės, bariatrinės chirurgijos, ortopedinėmis paslaugomis.„Užsieniečiai dažnai renkasi kompleksą operacijų. Kartais gydytojai neleidžia visų atlikti iš karto, tad pacientai ir juos lydintys asmenys Lietuvoje būna ilgesnį laiką ir pageidauja susipažinti su šalimi, įdomiai praleisti laiką. Tačiau mes nelabai turime jiems ko pasiūlyti, Lietuvoje turistui nelabai yra kuo užsiimti“, – apgailestauja p. Staikūnas.Pasak jo, trūksta ir įdomesnių maršrutų, ir kompleksinių laisvalaikio leidimo paketų.„Dirbame su rinkodaros paslaugų kompanija, kuri parduoda mūsų medicinos paslaugas svetur, ji klientams siūlo ir laisvalaikio paslaugų, tačiau pasirinkimas skurdus, nėra įvairovės – siūloma pamatyti tik Trakus, Vilnių ir Neringą, o, pvz., aplink Kauną turistams nelabai yra ko pasiūlyti“, – kalba pašnekovas.Jo nuomone, turistų laisvalaikio organizavimas neturėtų būti paliktas savieigai. Juk medicinos turistai yra niša kitiems verslams: restoranams, ekskursijų organizatoriams, parduotuvėms ir pan.„Šioje srityje reikėtų kompleksinių sprendimų, kad Vyriausybė skirtų daugiau dėmesio tam, jog šalyje atsirastų daugiau lankytinų vietų, būtų inicijuoti įvairūs laisvalaikio projektai, būtų sukurta sistema – turistinių paslaugų, lankytinų vietų, turistinių maršrutų paketas. Jei sugebėtume medicinos turistams pasiūlyti kokybišką laisvalaikio paslaugų paketą, naudos turėtų visi, nes tai padėtų pagerinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje. Dabar, pvz., Skandinavijoje, iš kur sulaukiame daugiausia pacientų, Lietuvos įvaizdis yra prastas, mus laiko banditų ir plėšikų šalimi, nes ten žiniasklaidoje daug negatyvios informacijos apie lietuvius“, – su kartėliu kalba verslininkas.

Patys gydo, patys linksmina

Kai kurių kitų privačių medicinos įstaigų vadovai teigia seniai išsprendę problemą,  kuo Lietuvoje užimti pacientus ir jų artimuosius iš užsienio.Andrius Jonutis, UAB „Kardiolita“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, sako, kad „Kardiolitoje“ yra atskiras padalinys, kuris rūpinasi ne tik pacientais, bet ir juos lydinčiais asmenimis, rengia jiems programų, ekskursijų.„Pasiūlyti yra ką – ir Trakai, ir Druskininkai, ir Vilniuje daugybė įdomių lankytinų vietų“, – tikina pašnekovas.Dalį turizmo, laisvalaikio organizavimo paslaugų „Kardiolita“ perka iš partnerių – turizmo agentūrų, pvz., jei prireikia gidų ar kaimo turimo sodybos.„Vis dėlto liūto dalį laisvalaikio savo pacientams organizuojame patys. Patys sugalvojame, kur užsieniečius nuvežti, ką parodyti, nes niekas geriau nei mes patys nejaučia mūsų klientų poreikių“, – aiškina p. Jonutis.Taisyklė, kad kiekvienas turi užsiimti savo darbu – medikas gydyti, turizmo firma teikti turizmo paslaugas, – anot pašnekovo, minėtu atveju neveiksminga.„Kol kas neketiname iš šalies pirkti laisvalaikio paketą savo pacientams. Juk kiekvienas klientas turi asmeninių poreikių, tad sunku būtų sukurti standartizuotą paketą, kuris tiktų visiems“, – mano jis.„Kardiolita“ medicinos paslaugas svetur parduoda jau 15 metų. Kasmet užsienio pacientų srautas šioje įstaigoje paauga 15–20% – daugiausia jų sulaukiama iš Rusijos, Baltarusijos. Užsienio pacientai „Kardiolitai“ suneša pusę apyvartos.„Kol iš užsienio svečių gaunama pajamų dalis nėra didelė, nejaučiame poreikio laisvalaikio organizavimą patikėti trečiai šaliai. Tačiau jei per užsieniečius gautume 80% pajamų, jau svarstytume atiduoti tą paslaugą kitiems, o patys užsiimti tuo, ką mokame geriausiai. Tačiau kol kas susitvarkome savo jėgomis“, – kalba p. Jonutis.

Stabdžiai ir abejonės

Turizmo paslaugų teikėjai užsimena, esą norint, kad būtų sukurta medicinos turistams skirtų laisvalaikio paketų, daugiau iniciatyvos turi rodyti ir patys medikai.
Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė, pabrėžia, kad Lietuvoje sveikatinimo įmonės dažnai bando pačios suteikti informaciją ir užsakyti turizmo paslaugų turistams.„Tačiau taip neturėtų būti. Veiksmingiausias modelis būtų, jei sveikatinimo įmonės bendradarbiautų su turizmo kompanijomis, kurios, atsižvelgdamos į medicinos turizmo vartotojų būklę ir poreikius, pasiūlytų užimtumo programą, atitinkančią jų lūkesčius“, – kalba ji.Ponios Mažeikaitės teigimu, kelionių rengėjai buvo ne kartą susitikę su medicinos verslo atstovais ir kalbėjosi šia tema.„Kiekvienas turėtume dirbti tai, ką geriausiai gebame, medikai – teikti medicinos paslaugas, o laisvalaikio ir pramogų bei kitų turistinių paslaugų teikimu turėtų užsiimti kelionių organizatoriai. Tačiau, kiek man žinoma, medicinos centrai nesuteikia galimybės turizmo verslo atstovams tiesiogiai bendrauti su jų pacientais. Tikiuosi, anksčiau ar vėliau šių skirtingų sričių verslininkams pavyks rasti bendrą kalbą“, – viliasi ji.Plačiau apie tai skaitykite šiandien „Verslo žiniose“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau