Pertekliniai pinigai pučia finansinio turto burbulus

Publikuota: 2013-04-09
 

Politikos vykdytojai į pasaulinę ekonomiką pripumpavo tiek atliekamų pinigų, kad bet koks bandydamas išeiti iš situacijos susprogdins turto burbulus arba sustabdys atsigavimą po krizės, teigia Larsas Rohde, Danijos centrinio banko valdytojas.

„Jei šioje situacijoje užsibūsime per ilgai, likvidumo sprogimas paskatins infliaciją. Nėra jokių požymių apie infliaciją vartotojų kainų atžvilgiu, bet kai kuriose turto srityse yra infliacijos burbulai. Paprastųjų akcijų kaina yra visų laikų aukštumose. Atskiri turto sektoriai visame pasaulyje taip pat rodo šio burbulo požymius. Kaip mes iš šios padėties galime išeiti nesunaikinę bet kokio atsigavimo?“, - interviu "Bloomberg" sakė p. Rohde.Danijos centrinio banko valdytojo įspėjimas pasirodė po to, kai Japonijoje, euro zonoje ir JAV nuspręsta į rinką įlieti beprecendetę pinigų sumą, kad tarptautinė ekonomika būtų ištraukta iš baisiausios krizės po Didžiosios Depresijos. Šie lengvi pinigai pakėlė akcijų kainas, o balandžio 2 dieną „Standard & Poor’s 500“ reitingas sumušė visus rekordus.„Mes esame tokioje situacijoje, kokioje dar nesame buvę, turint omeny pinigų kiekį pasaulio ekonomikoje. Kaip tai baigsis visuomenei? Sutinku, kad tai buvo svarbus politinis žingsnis, bet aš turiu savo požiūrį apie ilgalaikes grėsmes“, - įžvalgomis dalijosi p. Rohde.Centrinio banko valdytojas mano, jog dabartinė situacija palaiko verslą, kuris žlugtų esant normalioms sąlygoms. Jis tikina, kad "rizikuojame išlaikyti kompanijas, kurios yra pajėgios išsilaikyti tik todėl, kad palūkanų norma yra ypač maža".„Atsigavimo po krizės perspektyvos išlieka menkos, kadangi euro zona nustekeno jau penktą šalį, o Japonijos centrinis bankas pradeda naują švelnesnės monetarinės politikos etapą, padvigubindamas pinigų bazę, siekiant paskatinti kainų augimą. Rekordiškai žemos išsivysčiusio pasaulio šalių palūkanų normos siunčia melagingą signalą apie projektų pasiekiamumą verslui, kuris tikriausiai žlugtų esant normalioms monetarinėms aplinkybėms. Mes regime projektus, kurie neišsilaikytų esant aukštesnei palūkanų normai. Dėl itin žemų palūkanų turime veikiančias „zombių“ kompanijas ir „zombių“ ekonomiką“, - tvirtina p. Rohde.

Ribota sėkmė

Iki šiol visos politikos, kurias vykdė centriniai bankai nuo 2008 metų, sulaukė menkos sėkmės, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos. Septyniolika šalių apimanti euro zona šiemet susitrauks 0,3%, po 0,6% smukimo praėjusias metais, teigia Europos Komisija. Tuo metu JAV ir Japonija šiemet augs mažiau nei 2%.Remiantis Angelu Gurria, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi, taip pat nyksta pinigų kiekio rinkoje didinimo politika. „Norint padidinti našumą ir konkurencingumą, reikia imtis struktūrinių reformų.  Šiuo metu esame ties nuline palūkanų norma arba labai netoli to“, - teigia p. Gurria.

JAV FED nustatyta bazinė palūkanų norma žemiausiame visų laikų lygyje - 0-0,25% laikosi nuo 2008 m. Japonijos nustatyta norma laikosi ties 0-0,1%. Europos centrinis bankas, vaduodamas regioną iš skolų krizės, savo bazinę palūkanų normą iki žemiausio visų laikų lygio - 0,75% nuleido pernai liepą. Visi trys didieji centriniai bankai monetarinę politiką derina su obligacijų supirkimo programomis.

Burbulas gali sprogti

„Jei iš šios situacijos išeisime per greitai, yra keletas vietų turto rinkose, kur galėtų pasirodyti burbulų sprogimo ženklų“,- teigia p. Rohde.
Danija, kurios monetarinė politika orientuota į glaudesnę sąsają su euru, sausį pakelė savo bazinę palūkanų normą iki 0,3%. Tai rodo, kad Europa gali suvaldyti skolų krizę paskatindama investuotojus bent laikinai nusigręžti nuo vadinamųjų mokesčių rojaus šalių.Danija, kuri šiuo metu gali pasigirti, jog jos skola tesudaro pusę euro zonos vidurkio, tikriausiai palūkanų normos nepakels dar mažiausiai tris mėnesius, remiantis Danske Bank A/S, Jyske Bank A/S, Nordea Bank AB and Svenska Handelsbanken AB duomenimis.
„Krona yra stabili euro atžvilgiu. Negalima teigti, kad kronos valiutos kursas yra nuvertintas“, - interviu sakė Rohde.

Ne euro įvedimui

Nors centrinis bankas remia euro įvedimą, tačiau neatrodo, kad artimiausiu metu dėl to bus sprendžiama referendume. Kovą atlikta apklausa parodė, kad dauguma Danijos gyventojų balsuotų prieš euro įvedimą.„Aš tikiu, kad Danija vieną dieną turėtų tapti euro zonos nare. Bet ar tai gali įvykti artimoje ateityje? Mano nuomone, dėl politinių priežasčių to nebus“, - sakė centrinio banko valdytojas.Ponas Rohde argumentuoja, kad „euras JAV dolerio atžvilgiu išlaiko pusiausvyrą“.„Nėra jokių priežasčių manyti, kad euras yra smukęs. Valiutos kursas susvyravo, bet tai nereiškia, jog euras nuvertėjo“, - teigė jis.„Toks elgesys sukelia nemalonius šalutinius efektus, bet aš nematau jokių įrodymų, kad būtų galima kalbėti apie konkurencingą devalvacijos atgiminą. Man susidaro įspūdis, kad visos kalbos apie valiutų karus yra perdėtos“, - sakė p. Rohde.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau