Brangti neleidžia sustiprėjęs doleris ir išaugusi pasiūla

Publikuota: 2013-04-07
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

„Standard & Poor's GSCI“ indeksas, atspindintis 24-ių pagrindinių žaliavų kainas biržose, šių metų I ketv. ūgtelėjo 0,8%, iki 651,87 punkto, ir užfiksavo mažiausią augimą per pirmuosius 3 metų mėnesius nuo 2003-ųjų. Naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausiami analitikai prognozuoja, kad šių metų II ketv. indekso vertė susitrauks dar 1,2%, iki 644 punktų.Anot analitikų, žaliavų kainų augimas, kuris tęsėsi nuo 2001-ųjų, paskatino naftos, pramoninių metalų ir kitų žaliavų išgavimo šaltinių gausėjimą, žemės ūkio kultūrų auginimo plotų didėjimą, o tai lėmė, kad šiuo metu daugelio žaliavų pasiūla viršija paklausą.„Šiuo metu niekas nemano, kad rinkoje gali pritrūkti kokių nors žaliavų. Jų atsargos greičiausiai yra šiek tiek per didelės, tad vertinant potencialią pasiūlą sunku tikėtis, kad artimiausiu metu pamatysime kylančias žaliavų kainas“, – „Bloomberg“ komentuoja Bartas Melekas, „TD Securities“ Žaliavų strategijos skyriaus vadovas.Jaroslavo Suchodolskio, „Nordea“ banko padalinio „Nordea Markets“ vyresniojo vadybininko, nuomone, viena iš pagrindinių žaliavų kainų nuosmukio priežasčių yra pabrangęs JAV doleris.„Daugumos metalų, naftos ar kitų žaliavų kainos yra išreikštos USD. Istoriškai yra nemaža koreliacija tarp EUR/USD santykio ir žaliavų kainų, t. y. jei USD euro atžvilgiu stiprėja, tai žaliavų kainos juda žemyn“, – aiškina p. Suchodolskis.Euras USD atžvilgiu nuo metų pradžios yra susilpnėjęs apie 2,7%, o per pastaruosius metus atitinkamai – apie 3%.

Fundamentalūs veiksniai Jau kurį laiką daugumoje Vakarų šalių besilaikančios žemos bazinių palūkanų normos sudaro palankias sąlygas žaliavų kainoms kilti, tvirtina analitikai, tačiau kol kas daugumos žaliavų kainos nuo metų pradžios fiksuoja neigiamus pokyčius.„Žemos bazinės, indėlių ir obligacijų palūkanos turėtų teigiamai veikti žaliavų kainas dėl dviejų dalykų. Visų pirma, žemos palūkanos skatina ekonomikos augimą, o tokiu atveju atsiranda didesnė žaliavų paklausa. Antra, rinkos dalyviai, ieškodami didesnės grąžos, dalį investicijų nukreipia į žaliavų rinką, nes uždarbis iš saugių investicijų yra labai menkas“, – teigia p. Suchodolskis.Pirmasis šių metų ketvirtis buvo itin prastas visiems pramoniniams metalams. Daugiausia sumenko cinko ir švino kainos (didesnis nei 10% nuosmukis Londono metalų biržoje), o mažiausiai krito nikelio ir alavo kainos (kainos susitraukė 1,7–4%).Teigiamą grąžą šiemet dar fiksuoja „West Texas Intermediate“ rūšies naftos, dujų ir daugelio kitų energijos išteklių kainos, o „Brent“ rūšies naftos kaina, kritusi dvi prekybos sesijas iš eilės, trečiadienį buvo jau maždaug 1% mažesnė nei metų pradžioje.„Viena vertus, JAV centrinis bankas (FED) vis dar dideliu tempu spausdina pinigus ir taip skatina ekonomikos augimą. Antra vertus, ekonomikos raida įgauna pagreitį, t. y. JAV ūkio augimo perspektyvos yra labai geros, burbulo sprogimo Kinijoje taip ir nesulaukėme ir atrodo, kad Kinijos augimas tapo labiau subalansuotas. Šie veiksniai turėtų teigiamai veikti žaliavų kainas, bent jau naftos ar pramoninių metalų, tačiau kol kas taip nėra“, – tvirtina p. Suchodolskis.Investuotojai šiemet mažino ir populiariausių brangiųjų metalų – aukso ir sidabro – kainas, jos nuo metų pradžios yra kritusios atitinkamai apie 6% ir 10%.„Galbūt investuotojai šiek tiek atsipalaidavo, nes JAV ekonomika atsigauna, euro zonos skolų krizė apsiramino, o Kipro problemos didelės įtakos rinkoms nepadarė. Investuotojams dabar galbūt reikia mažiau saugumo nei prieš metus“, – svarsto p. Suchodolskis.

Dideli svyravimai Grūdinių kultūrų, kavos ir kitų žemės ūkio žaliavų kainos šiais metais taip pat fiksuoja nemažus nuosmukius, išskyrus medvilnę, kuri šiemet yra pabrangusi apie 18%. Tačiau ir pastarosios brangimo nebesitikima. Analitikų prognozėmis, per šį ketvirtį jos kaina turėtų sumenkti apie 14%, nes jos pasiūla, analizės bendrovės „Birkenhead“ duomenimis, jau šių metų vasarą gali viršyti paklausą maždaug 1,73 mln. tonų.„Žemės ūkio žaliavos, palyginti su metalais ar nafta, yra mažiau priklausomos nuo makroekonominių duomenų, jų kainos paprastai pasižymi dideliais svyravimais ir labiau reaguoja į sezoninius veiksnius, tokius kaip oras, derlius, o ne į šalių ekonomikos raidą“, – aiškina p. Suchodolskis.„Rabobank“ duomenimis, pernykštė sausra JAV išaugino grūdinių kultūrų kainas ir paskatino išplėsti kviečių ar kukurūzų auginimo plotus, tad šiemet grūdinių kultūrų pasiūla viršys paklausą. Banko skaičiavimu, sojos pupelių, kavos, cukraus ir palmių aliejaus šiemet taip pat bus pagaminama daugiau nei suvartojama, tad šių žaliavų kainų augimas yra mažai tikėtinas.

Perspektyvos Nors žaliavų kainas šiemet žemyn spaus išaugusi pasiūla ir pabrangęs doleris, didelių neigiamų pokyčių žaliavų rinkoje nelaukiama.„Dėl geresnių pasaulio ekonomikos perspektyvų vidutiniu laikotarpiu žaliavų kainos neturėtų stipriai kristi, nebent dar labiau sustiprėtų USD ar JAV centrinis bankas pradėtų svarstyti, kad reikia nustoti spausdinti pinigus“, – prognozuoja p. Suchodolskis.Jo nuomone, dabartinė žaliavų kainų korekcija ilgalaike tendencija netaps, nes turėtų suveikti fundamentalūs veiksniai.„Žaliavų kainos šiemet išliks panašaus lygio kaip dabar. Laukiame, kol šioje rinkoje prasidės augimo fazė, nes rinkos situacija šiuo metu yra tokia, kad žaliavų brangimą gali paskatinti tik išaugusi paklausa“, – „Bloomberg“ cituoja Jasoną Lejonvarną, „Hermes Investment Management“ žaliavų strategą.***

Žaliavų kainų pokytis nuo metų pradžios*, % WTI rūšies nafta        +5,3
„Brent“ rūšies nafta    -1,1
Auksas                     -6,1
Sidabras                   -10
Platina                     +1,9
Varis                         -5,9
Aliuminis                   -9
Cinkas                     -10,9
Kukurūzai                 -7,7
Kviečiai                    -12
Kavos pupelės          -4,1
Medvilnė                   +18,9
* 2013 m. balandžio 3 d. 16.50 val. Lietuvos laiku
Šaltinis: „Bloomberg“
***

„Standard & Poor's GSCI“ žaliavų indeksas*, punktais 2011 12 30    644,91
2012 01 31    660,68
2012 02 29    703,5
2012 03 30    688,71
2012 04 30    684,88
2012 05 31    596,2
2012 06 29    599,44
2012 07 31    635,82
2012 08 31    675,03
2012 09 28    665,73
2012 10 31    637,74
2012 11 30    650,05
2012 12 31    646,58
2013 01 31    675,37
2013 02 28    648,21
2013 03 29    655,05
2013 04 02    651,87* Atspindi 24-ių pagrindinių žaliavų kainų pokyčius rinkojeŠaltinis: „Bloomberg“

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau