Jauni žmonės darbo rinkoje neranda sau vietos

Publikuota: 2013-04-06
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Tarptautinės organizacijos kelia aliarmą dėl jaunimo didėjančio nedarbo. Prasčiausia situacija – tarp 15–24 m. amžiaus europiečių. Analitikai įspėja, kad kuo ilgiau jaunas žmogus neturi darbo, tuo mažiau galimybių lieka būti pastebėtam potencialių darbdavių.

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, pasaulinis jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbo lygis 2012 m. pasiekė 12,7%, arba 74,6 mln. žmonių. Tai vienu procentiniu punktu daugiau nei prieškriziniu metu. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje šis lygis dukart didesnis už pasaulinį vidurkį. Išsivysčiusiose šalyse ir Europos Sąjungoje šis rodiklis siekia 18%. JAV jaunimo nedarbo lygis 2011 m. pakilo iki 17%, o paskutinį kartą žemiau kaip 10% buvo nukritęs per „dot.com“ bumą 2000 m.Augantis jaunimo nedarbo lygis, net ir vykstant pasauliniam ūkio atsigavimui, kelia nerimą dėl galimų socialinių ir politinių neramumų.„Stiprėjanti jaunimo nedarbo tendencija pasaulyje kelia grėsmę ne tik ekonomikos augimui, bet ir politiniam stabilumui ir galimiems demografiniams dividendams“, – „Reuters“ cituoja vėliausios finansų grupės „Credit Suisse“ apžvalgos išvadas, kuriose didėjantis jaunų darbuotojų skaičius vadinamas demografiniais dividendais. Pasak „Credit Suisse“, būtent demografiniai dividendai lėmė 44% Azijoje 1970–2000 m. išaugusį BVP vienam gyventojui.

8 mln. neaktyvių europiečių

Pasaulinį vidurkį beveik dvigubai lenkia ir ES jaunimo nedarbo lygis. Vėliausios EK darbo rinkos apžvalgos duomenimis, darbo neturinčių visų aktyvių jaunų žmonių dalis ES pasiekė aukščiausią visų laikų lygį – 23,6%, arba 5,7 mln. jaunuolių. Palyginti, vyresnės amžiaus grupės nedarbo lygis pasiekė 9,4%. Nuo krizės pradžios šių amžiaus grupių nedarbo lygis kilo atitinkamai 3,7 ir 8,6 procentinio punkto.EK atkreipia dėmesį į iki 8 mln. išaugusį jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, skaičių. Jų dalis dabar sudaro 14,5% visų jaunų ES gyventojų.Analitikai priduria, kad nesukuriant naujų darbo vietų jauniems žmonėms nedarbas gresia ir baigusiems studijas.„Kuo ilgiau neįsitraukiama į darbo rinką, tuo sunkiau užpildyti įgūdžių spragą ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai turi įtakos gyvenimo sąlygoms ir gerovei ateityje“, – „Reuters“ sakė Amlanas Roy, „Credit Suisse“ demografijos ir pensijų tyrimų padalinio vadovas.Tarp jaunų dirbančių ES gyventojų daugėjo atliekančių laikinus darbus. EK skelbia, kad laikinai įsidarbinusių jaunų žmonių dalis per ketverius metus padidėjo 1,8 procentinio punkto, iki 43,6% 2012 m. trečiąjį ketvirtį. O tarp visų dirbančių asmenų laikinąsias sutartis yra sudarę 14%.Tarp jaunuolių didesnė dalis ir dirbančių ne visą darbo dieną – 2012 m. trečiąjį ketvirtį jų buvo 30,1%, arba 1,4 procentinio punkto daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Šiaurės ir Pietų atskirtis

Vėliausi „Eurostat“ duomenys rodo ryškėjančią atskirtį tarp Šiaurės ir Pietų ES šalių darbo rinkų. Austrijoje, Vokietijoje ir Liuksemburge vasarį darbo neturėjo atitinkamai 4,8%, 5,4% ir 5,5% visų darbingo amžiaus žmonių, o Ispanijoje ir Graikijoje fiksuotas 26%, Portugalijoje – 17,5% nedarbas.Dar ryškesnė atskirtis šių regionų jaunimo darbo rinkoje – tik Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Danijoje darbo neturi mažiau kaip 15% jaunuolių, o Graikijoje ir Ispanijoje, pasak EK, daugiau kaip metus darbo neturinčių jaunų žmonių skaičius viršija dirbančių jų bendraamžių skaičių ir sudaro atitinkamai 58,4% ir 55,7%. Vokietijoje nedirba 7,7% jaunuolių. EK, reaguodama į vėliausią darbo rinkos statistiką, pavadino ją tragedija Europai.„Darbo lygis krito nuo pat 2011 m. vidurio, o pozityvios tendencijos fiksuotos tik kuriant ne viso etato darbo vietas. Biudžetinio griežtinimo priemonės paveikė darbo rinką tiek tiesiogiai – per sumažintus etatus viešajame sektoriuje, tiek netiesiogiai – per sumažėjusią bendrą paklausą“, – kovo mėnesio ketvirtinėje ES darbo rinkos apžvalgoje apibendrina EK.Iš viso ES sausį darbo neturėjo 26,2 mln., arba 10,8% ekonomiškai aktyvių žmonių.***

Jaunimo nedarbo lygis, %

Regionas                         2012 m.       2017 m.*

Pasaulis                          12,7            12,9
Vidurio ir Pietryčių Europa 16,9            17
Išsivysčiusios šalys          17,5           15,6
Rytų Azija                        9,5             10,4
Lotynų Amerika, Karibai    14,6           14,7
Artimieji Rytai                  26,4            28,4
Šiaurės Afrika                  27,5            26,7
Pietų Azija                       9,6             9,8
Pietryčių Azija                 13,1           14,2*Prognozė
Šaltinis:  Tarptautinė darbo organizacijaStraipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios"

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau