Teritorijų planavimo Gordijo mazgas tampa vis painesnis

Publikuota: 2013-04-30
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Vakar Vyriausybės pasitarime pritarta Teritorijų planavimo įstatymo pataisų projektui, netrukus jis keliaus į Seimą. Tačiau, pasak verslininkų, nors koncepcijos būta teisingos, jau dabar projektas supanašėjęs su jau esamu įstatymu, o galiausiai viskas priklausys nuo poįstatyminių aktų, nes jie lems, bus geriau nei dabar, ar ne.

Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, projektas leistų lengviau pasikeisti žemės naudojimo būdą, o aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad detaliųjų planų reikės 80% mažiau.Pagrindiniai numatomi pokyčiai – teritorijų planavimas kvartalais, o ne paskirais sklypais. Pagrindinė atsakomybė už teritorijų planavimą, taip pat ir finansinė, perduodama savivaldybėms, o verslui, iš kurio iki šiol reikalaujama detaliųjų planų, turėtų likti tik techninis projektas. Tiesa, ne visais atvejais.Iš sprendimų priėmimo norima eliminuoti politikus – parašus dėlios savivaldybių administracijos vadovai, o ne tarybos. Tai turėtų sutaupyti laiko, be to, atsirastų asmuo, kuris prisiima visą atsakomybę.Įstatyme taip pat atsiranda straipsnis, kuriame numatoma, kas yra viešasis interesas teritorijų planavime – visuomenės gyvenimo kokybė, gamtos ir kultūros vertybės, valstybei svarbūs projektai.Visas įstatymų projektų paketas – ne kiekvienam įkandamos apimties, tačiau tuo pačiu detaliai viso proceso neapibūdina. Ponas Mazuronis kalba, kad šiuo įstatymu „sukuriama nauja teritorijų planavimo sistema“, dėl kurios procesas sutrumpės ir taps palankesnis tiems, kurie vykdo statybas. Tačiau visą sistemą dar reikia sukurti.

Nežinia, ar pataisys, ar pablogins

„Žingsnis geras, bet matome, kad perėjus prie tokio varianto vis tiek išlieka problema – ar tikrai bus pakankamai aiški procedūra, kaip pereiti prie to žingsnio? Suvaldymas po įstatymo priėmimo – iššūkis, kad tikrai visoms grupėms būtų aišku, ką veikti“, – projektą komentuoja Artūras Abromavičius, inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas„Gal dar po priėmimo reikės kažką koreguoti, bet kas nedirba, tas neklysta“, – sako prie projekto rengimo prisidėjęs Vytas Zabilius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ generalinis direktorius.Pašnekovai teigia, kad verslui pakeitimai atneš naudos, bet bent kurį laiką, vos priėmus įstatymą, gali kilti ir chaoso. Pasak p. Abromavičiaus, neretai statybų sektoriuje pasitaiko gerai priimtų įstatymų, bet dar ilgą laiką reikia laukti juos lydinčių ir įgyvendinančių dokumentų.„Mūsų nuomone, dabartinis projektas nutolo nuo pradinės koncepcijos ir supanašėjo su esamu reguliavimu. Gal užtektų perkelti to projekto 20 straipsnį (kuriame numatoma, kada statyboms reikalingas detalusis planas – VŽ) į esamą įstatymą, ir nereikės daugiau nieko keisti“, – kritikuoja Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė.Pasak jos, vis dar neaišku, kas yra pakeitimuose atsiradęs viešasis interesas, tad tuo gali būti pasinaudota stabdant investicijas – visuomenės gyvenimo kokybę suskaičiuoti sunku. Ponia Skyrienė taip pat baiminasi, kad Seime atsidūrusios Teritorijų planavimo įstatymo pataisos gali dar labiau priartėti prie esamo įstatymo.„Dažnai būna, kad iškeliauja jau sutvarkytas įstatymo projektas, bet tada atsiranda visokių pasiūlymų, kurie gali jį taip išprievartauti, kad nesuprasi, kas pasikeitė ir ką daryti“, – kalba ji.

Privačios lėšos, bet ne privatūs sprendimai

VŽ jau rašyta, kad tam tikri neaiškumai įstatymo projekte susiję su savivaldybės vaidmeniu – tik jos galės organizuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Viena vertus, įtvirtinta savivaldybės prievolė šeimininkauti savo teritorijoje yra gerai, nes leis teritorijas planuoti kompleksiškai, o ne padrikai. Tačiau, pasak p. Zabiliaus, kadangi tik savivaldybės ir tegalės šeimininkauti, sistema gali tapti nelanksti.„Rengėjas turi būti savivaldybė, bet kas tada, kai savivaldybė neturi pinigų? – klausia p. Zabilius. – Pagal šitą redakciją turėtų būti vos ne viešieji pirkimai. Bet toks procesas – pakankamai ilgas.“Jo teigimu, kol kas nelogiškai atrodo, kad savivaldybė gali prašyti ir privačių žaidėjų finansinio indėlio į planų rengimą, bet privatūs žaidėjai tokiu atveju negali užsakyti savo rengėjų. Tiesa, šis scenarijus pasitaikys ne visada, dažnoms statyboms užteks tik bendrojo plano ir techninio projekto.Ponas Abromavičius didelės bėdos pačiame viešųjų pirkimų scenarijuje nemato, tačiau tik tuo atveju, jei jų kriterijus būtų ne tik kaina, bet ir kokybė.„Planuotojai neturi būti garažinė kompanija. Reikia kvalifikuotų jėgų geriems planams, kurių nereikėtų po to 10 kartų perdaryti“, – teigia „Sweco Lietuva“ prezidentas.Pasak jo, nuostoliai dėl blogai atlikto projektavimo darbo gali būti šimteriopi, ir, pagal pasaulinę praktiką, ekonominio naudingumo kriterijus yra būtinas. Bet kuriuo atveju, dabartiniame įstatymo projekte apskritai apie viešuosius pirkimus nekalbama.

Spartinti reikia ne popieriuje

Nors apie planus atlikti visas procedūras per pusę metų Aplinkos ministerija, pateikusi projektą, jau nebekalba, teigiama, kad procesas reikšmingai sutrumpės. Pasak p. Mazuronio – bent per pusę.Tai ne tik pagerintų verslo padėtį, bet ir pakeltų Lietuvą Pasaulio banko sudaromame reitinge „Doing Business 2013“, kuriame šiuo metu pagal statybos leidimų srities indeksą esame 48 vietoje ir, palyginti su praėjusiais metais, smuktelėjome žemyn vienu punktu. Tačiau čia vėl lemiamą žodį tars poįstatyminiai sprendimai.„Bet kokie judesiai, kurie leidžia procesą paspartinti, yra sveikintini, svarbiausia, kad visi žinotų, kaip tai veikia ir laikytųsi terminų. Nes dažniausiai būna, kad verslas padaro darbą, o po to prasideda karuselė – paskutinę dieną kažką pakomentuoji ir vėl uždeda 20 dienų. – kalba p. Abromavičius. – Turi būti aiškiai įvardyta atsakomybė tų, kurie derina, priešingu atveju tas sutrumpinimas bus tik popieriuje, o ne realybėje.“Pasak p. Skyrienės, ar procesas tikrai bus lengvesnis, neaišku, nes į projektą vėl grįžo detaliojo plano reikalavimai.„Lyg ir numatyta galimybė statyti be detaliųjų planų. Bet tai daugiau deklaratyvus straipsnis, nes nepakeista nuostata, kad detaliojo plano galima nerengti tik tuo atveju, jei teritorijai nustatyti būtini planams būdingi reglamentai“, – sako „Investors Forum“ vadovė.Ji taip pat pastebėjo, kad derinančių institucijų ne tik nesumažėjo, bet dar padaugėjo. „Mūsų specialistai juokavo, gal dar reikia ir prokurorus su teismais įtraukti? Pažadas supaprastinti procedūrą ir biurokratiją liko truputį užmirštas“, – teigia p. Skyrienė.Savo ruožtu p. Zabilius projektu lieka patenkintas, pasak jo, be kelių kliūvančių nuostatų, projektas yra geras ir daugumą statybų, nors ir ne visas, bus galima pradėti greičiau, nei dabar.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau