Išranki Skandinavijos rinka atsiveria unikalioms idėjoms

Publikuota: 2013-04-29
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Keturi futbolo stadionai Šiaurės šalyse, tarp kurių – baigiama „Tele2 arena“ Stokholme, kur rungtynes galės stebėti 30.000 žiūrovų, dešimtys biurų, administracijos, gyvenamųjų pastatų, kurių techniniai sprendimai tampa kone vadovėliniais pavyzdžiais – toks pastarųjų metų UAB „Staticus“ užsakymų Skandinavijoje derlius.

„Staticus“ – maloni išimtis niūrokame Lietuvos  statybos įmonių peizaže. Surenkamųjų fasadinių konstrukcijų projektuotoja, gamintoja ir montuotoja šiandien yra viena didžiausių tokio profilio įmonių Europoje. Beveik visas pardavimo pajamas, kurios pernai siekė beveik 88 mln. Lt, „Staticus“ uždirbo iš projektų Šiaurės šalyse – Švedijoje įmonė gavo apie pusę metinių pajamų, Norvegijoje – apie  40%.  Įmonės apyvarta jau pranoko iki krizės pasiektą apimtį.

Tinkama strategija

Prieš kelerius metus, kai nemaža dalis Lietuvos statybos įmonių desperatiškai ieškojo darbų ir buvo pasirengusios griebtis kukliausių užsakymų, „Staticus“ jau įgyvendino solidžius skandinavų projektus.Anot Vaido Vičiaus, „Staticus“ rinkodaros projektų vadovo, eksporto strategiją Vilniaus įmonė pasirinko dar prieš krizę, ir tai su kaupu pasiteisino. Pradėjusi nuo kelių nedidelių projektų, įgavusi patirties ir pelniusi partnerių pasitikėjimą, Vilniaus bendrovė šiandien imasi sudėtingiausių darbų, bendradarbiauja su didžiausiomis Skandinavijos statybų bendrovėmis „Peab“, „Skanska“, „Af Gruppen“, NCC.Pagrindinės Vilniaus bendrovės „Staticus“ veiklos sritys – aliuminio-stiklo, berėmio stiklo, apšiltintų sienų ir ventiliuojamųjų fasadų konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas. Ponas Vičius pažymi: įmonė teikia kompleksines paslaugas: pradedant konsultavimu ir baigiant garantine objektų priežiūra, o tai rimtas jos pranašumas Šiaurės šalių rinkose. Mat konkurentai Skandinavijoje linkę specializuotis – vieni užsiima montavimu, antri gamina, treti yra projektų valdytojai, o teikiančių visas paslaugas yra mažiau arba jie nedirba didelės apimties projektuose.„Nežinome nė vieno konkurento, kuris gali pasiūlyti tokį platų produktų, skirtų fasadams, spektrą. Skandinavai iš pradžių buvo nustebę, kad mokame daryti viską. Paskui suprato, kad tokie subrangovai jiems labai patogūs – projektą lengviau suvaldyti, yra viena įmonė, kuri atsako už viso pastato išorės kokybę, lengviau koordinuoti darbus, nes jų nereikia derinti su daugybe subrangovų“, – vieną pranašumų, padėjusių užkariauti šiauriečių širdis, mini p. Vičius.

Nestandartiniai sprendimai

Kitas vilniečių išskirtinumas – nestandartiniai sprendimai, ne veltui iš 325 įmonės darbuotojų net 24 – inžinieriai konstruktoriai. O jų ateityje reikės vis daugiau, nes projektai didėja ir sudėtingėja.Dauguma nestandartinių sprendimų yra ilgų kūrybinių ieškojimų rezultatas, tam kartais prireikia ne vieno mėnesio.„Didelė šio pastato fasado dalis bus padengta siauromis stiklo juostomis, kurios kaip didžiulės žaliuzės sukiosis pagal saulę ir žėrės kaip kristalai, ir drauge neleis saulei prikaitinti patalpų, – apie Lundo mieste Švedijoje įgyvendinamą biurų pastato „Kristallen“ projektą pasakoja Algirdas Simuntis, inžinierius konstruktorius. – Toks buvo pradinis užsakovo sumanymas, o mes turėjome sugalvoti, kaip jį  įgyvendinti – stiklai turi sukiotis, reaguodami į saulę, vėjuotumą, paros laiką. Projektavimas truko ilgai, apie  pusmetį, sukūrėme kelis pavyzdžius, darėme bandymus, paskui tobulinome.“Ponas Vičius rodo kito objekto fotografijas – tai ryškiaspalvis „Kuggen“ universiteto pastatas Geteborge, Švedijoje, gavęs ne vieną architektūros apdovanojimą. Jo konstrukciniai sprendimai „Staticus“ projektuotojams taip pat buvo rimtas iššūkis.„Kiekvienas ovalaus pastato aukštas vis platesnis už žemiau esantį, tokią apsaugą nuo saulės sumanė architektai. O viršutinio aukšto apsaugai buvo sugalvota speciali lenkta konstrukcija, kuri, sekdama paskui saulę, važiuoja aplink viršutinio pastato aukšto fasadą. Teko ieškoti sprendimo, kaip visa tai turėtų veikti“, –- pasakoja p. Vičius.Sprendimas buvo rastas, tačiau pradėjus eksploatuoti paaiškėjo, kad sistema retkarčiais stringa.„Ilgokai aiškinomės, kol radome priežastį. Pasirodo, kartą per savaitę netoli tos  vietos apsisuka laivas, o jo radarai paveikia įrenginio automatinę sistemą. Šį tą pakeitėme, sistemą pavyko išgydyti,“ – prisimena jis.

Didžiausias objektas

Į didžiausią užsienyje įgyvendinamą „Staticus“ projektą – „Tele 2 areną“ Stokholme  (beje, ji statoma greta tautiečių širdžiai mielos „Globe“ arenos, iš kur Lietuvos rinktinė 2003 m. grįžo su Europos krepšinio čempionato aukso medaliais) švedai pasirengę investuoti 2,7 mlrd. Švedijos kronų (per 1 mlrd. Lt). Tai bus daugiafunkcis pusiau dengtas – su nuvažiuojančia stogo dalimi – pastatas, atitinkantis FIFA ir UEFA standartus, pritaikytas įvairioms sporto šakoms, renginiams organizuoti.„Šiam objektui pagaminome ir baigiame sumontuoti daugiau nei 34.000 kv. metrų konstrukcijų. Arenoje montuojamas dvigubas fasadas“, – atkreipia dėmesį  p. Vičius. Jei lygintume su lietuvišku „Staticus“ projektu – prie Neries prieš porą metų iškilusiu „Green Hall“, kur įsikūręs „Barclays“ banko padalinys, „Tele2 arenoje“ įmonės darbų apimtis kone šešis kartus didesnė.„Staticus“ specialistų čia pritaikyti techniniai sprendimai dar įdomesni nei projekto mastą nusakantys skaičiai.„Statybų aikštelės plotas ten mažesnis nei pats objektas – jis ovalios formos, į viršų platėja, o po juo  – gatvės, paprastų pastolių nepastatysi. Todėl teko sukurti savo  montavimo įrangą – aplink areną sumontavome bėgius, kuriais važinėja platformos. Užsakovams labai patiko, kad montavimas niekam netrukdys, nereikės stabdyti eismo. Tai buvo viena priežasčių, kodėl jie mus pasirinko“, – pasakoja p. Vičius.

Vis daugiau gamybos

Nors „Staticus“ pavadinimas kilęs nuo žodžio „statyba“, įmonės rinkodaros vadovas konstatuoja, kad statybos darbų ji atlieka vis mažiau ir tampa vis rimtesne gamybininke. Anksčiau „Staticus“ gamino daugiau atskirų konstrukcijų, kurios būdavo gabenamos į objektą ir ten montuojamos, o dabar ji stengiasi Vilniuje gaminti kuo labiau išbaigtus gaminius – vadinamuosius fasado elementus. Tai  beveik visiškai baigtas fasado fragmentas – apšiltintas, įstiklintas, su visa išorės, o neretai ir vidaus apdaila. Šiuos elementus objekte dirbantiems montuotojams belieka sujungti tarsi lego kaladėles. Ir darbai baigti.„Į Vilnių perkeliame vis daugiau darbų. Priežastys kelios – kur kas geresnė kokybė, nes ceche užtikrinama optimali temperatūra, čia galima naudotis modernia įranga ir įrankiais, nereikia dirbti dideliame aukštyje, todėl išvengiama klaidų, paprastesnė kokybės užtikrinimo procedūra. Kitas pranašumas – sutrumpėjęs montavimo laikas, kartu ir sąnaudos,“ – naudą grindžia Marius Turba, gamybos cecho vadovas.Skandinavijoje fasadų elementai vis dar šiokia tokia naujovė, todėl vienas iš „Staticus“ darbų – partneriams ir užsakovams atskleisti jų pranašumus.„Architektai dažniausiai numato, kad sienos bus surenkamos ir langai bus montuojami statybų aikštelėje. O mes stengiamės įtikinti, kad statyti iš elementų yra kokybiškiau, pigiau, greičiau. Partneriai paprastai sutinka“, – pasakoja p. Vičius.Augant užsakymams, plečiamas ir „Staticus“ gamybos pajėgumas. Greta pagrindinio apie 4.000 kv. metrų ploto cecho įmonė išsinuomojo papildomas patalpas, čia artimiausiomis dienomis žada perkelti sudėtingų gaminių gamybą.„Daugiau erdvės turėsime pagrindinei produkcijai – fasadų elementams, konstrukcijoms“, – aiškina p. Turba.Šiuo metu „Staticus“ dirba 2 pamainomis, dar neseniai apsieidavo su viena. „Apytikriai skaičiuojant, per mėnesį dirbdami viena pamaina pagamindavome apie 10.000 kv. metrų konstrukcijų, dabar, matyt,  gerokai daugiau“, – nurodo p. Vičius.

Gaminių įvairovė

Lydimi pašnekovų traukiame „į gamybą“ pažiūrėti, kaip gimsta šiuolaikinių namų dalys. Pradedame nuo fasadų elementų surinkimo cecho. Vienas elementas kaip tik baigiamas – į medinį skydą jau įmontuotas aliuminio langas, darbininkas kruopščiai tvirtina šiltinimo juostelę. „Užsakovas nori, kad biurų pastatas Osle būtų sertifikuotas pagal Norvegijos „Breem Nor“ pasyviojo namo sertifikavimo sistemą ir pasiektų aukščiausią klasę. Specialiai  šiam projektui sukūrėme naują fasadinių konstrukcijų sistemą, kur panaudota daug medžio konstrukcijų, nes tik taip gaminys atitiks reikalavimus“, – aiškina p. Turba.„O čia elementai Švedijoje statom viešbučiui, – toliau veda gamybos vadovas. – Kol kas pati darbo pradžia – „atmušinėjame“ technologiją, sugaudome problemas.“  Anot jo, sudėtingesnis elementas bandomas bent dvi ar tris savaites ir tik tada pradedama masinė gamyba.Kitoje elementų gamybos linijoje darbus dalijasi keli darbuotojai.„Jei „medinį“ fasadą daro vienas darbininkas, čia vienas žmogus surenka rėmą, kitas apskardina, trečias – stiklina“, – apie „Kristallen“ projektui gaminamus elementus aiškina p. Turba. Iš viso komanda turi atlikti 21 operaciją, jos visos aiškiai nurodytos greta esančiame informaciniame stende. Per dieną pagaminami 8–9 tokie elementai.Papildomos fasadų detalės irgi gaminamos vietoje – iš kompozicinių plokščių modernios staklės gali išpjauti sudėtingiausias formas, kurių prireikia fasadų apdailai. „Ką AUTOCADu nupieši, tokią formą ir išgausi. Šiomis staklėmis galima ir žmogaus portretą padaryti 3D formatu iš storesnės plokštės. Tiesa, tokių sprendimų mums kol kas nereikia“, – juokiasi p. Turba. Tvarka čia griežta, prie sudėtingų staklių bet kas neprileidžiamas, yra atsakingas žmogus, gebantis jomis dirbti, o kitiems čia ne vieta.„O šitos staklės geba pjauti dvigubu kampu, vienu metu atlieka du skirtingus pjūvius. Taip galima išgauti sudėtingas formas, kurių reikia vis daugiau – pastatai tampa sudėtingesni, statyba tobulėja“, – kitą įrenginį rodo jis.Anot p. Turbos, gamybos patalpos kiekvieną kartą pritaikomos naujam produktui: darbo erdvės perstumiamos pagal gaminio dydį, darbo metodą.„Galėtume pagaminti didžiulius elementus, tačiau apimtį riboja transporto galimybės. Paprastai elementai telpa į įprastą uždarą vilkiką, nors yra tekę didelius elementus gabenti vilkikais su atviru stogu, anksčiau reikėjo ir atviros platformos, tokie dideli buvo gabaritai“, – paaiškina p. Vičius.

LEAN padeda

„Staticus“ gamyboje diegiama LEAN sistema, anot p. Turbos, jau davė daug naudos – darbas vyksta efektyviau. Atsirado ir tvarkingi darbo vežimėliai, ir stelažai su informacija, kur matyti, kiek pasistūmėjęs projektas, kiek darbų atlikta, kurie žmonės atsako už vieną ar kitą operaciją, kokius standartinius darbus darbininkas turi atlikti, fiksuojamos kilusios problemos.Fasadų, kurie bus surinkti objekte, gamybos linijoje irgi tvarka, prie kiekvienos darbo vietos matyti iškeltos skirtingų spalvų kortelės. Žalia reiškia, kad žmogus gali ramiai dirbti, jam nieko netrūksta,  geltona – kad po pusvalandžio jam teks stoti, nes baigiasi kurios nors detalės, raudona informuoja, kad darbas stoja.„Yra atsakingi žmonės, kurie stebi ir turi pristatyti viską, ko reikia darbui, o darbininkai neturi vaikščioti iš darbo vietos“, – principą apibūdina gamybos vadovas.Gatava ir kruopščiai supakuota produkcija vilkikais ir keltais keliauja į objektus, kur jos jau laukia įmonės montuotojai. Kiek „Staticus“ žmonių dirba užsienyje, priklauso nuo projekto apimties ir darbo grafiko, jei jis įtemptas, kartais vienam objektui prireikia ir 40-ies žmonių brigados.UAB „Staticus“ pardavimo pajamos ir eksporto apimtis, mln. LtŠaltinis: bendrovės duomenysStraipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau