Šemeta: Lietuvos sėkmė priklauso nuo stipresnės integracijos į Europą

Publikuota: 2013-04-27
Algirdas Šemeta, Europos Komisijos narys.
Algirdas Šemeta, Europos Komisijos narys. Nuotrauka: "Bloomberg"
„Verslo žinios“

Algirdas Šemeta, Europos Komisijos narys, įsitikinęs, kad finansų sektorius turėtų labiau prisidėti prie realiosios ekonomikos finansavimo, o ne tarpti tik iš spekuliacijų finansų rinkose – tuo pareigūnas grindžia siūlomą finansinių sandorių mokestį.

Neišvengiama, pasak komisaro, ir Austrijos kapituliacija prieš automatinį bankų keitimąsi informacija apie indėlininkus, su tuo kartu bręsta siūlymai pažaboti pelnų tekėjimą į mokesčių rojų ir agresyvų mokesčių planavimą.

Jūsų inicijuojamas finansinių sandorių mokestis sulaukė didelio pasipriešinimo. Ekspertai diskutuoja, kad jis gali ne tik padidinti rinkos dalyvių finansinę naštą, bet ir pabranginti valstybių skolinimąsi tarptautinėse rinkose. Šiuo atveju mokestis yra rinkos, o ne administracinė priemonė, kuria siekiame paskatinti finansų sektorių perorientuoti savo veiklą į realios ekonomikos finansavimą, nes dabar pastebimas atotrūkis – nemaža dalis finansų sektoriaus veiklos yra „užsidariusi žaidime“ su finansų priemonėmis, kurios turi mažai ką bendra su realiosios ekonomikos finansavimu. Vis dėlto pagrindinė finansų sektoriaus paskirtis yra perskirstyti išteklius tarp investuotojų ir tų, kuriems reikia lėšų ekonominei veiklai vykdyti. Manome, kad dalis tos spekuliacinės veiklos nebeapsimokės, kai atsiras šis mokestis, finansų institucijos orientuosis į realios ekonomikos finansavimą.Antra, finansų sektorius yra mažiau apmokestinamas, palyginti su kitais sektoriais, nes daugeliui finansinių operacijų netaikomas PVM, ir mūsų ekspertai suskaičiavo, kad šalių narių biudžetai dėl to praranda apie 18 mlrd. EUR per metus.Tarifai, kuriuos pasiūlėme, yra labai maži – 0,1% akcijoms ir obligacijoms ir 0,01% išvestinėms priemonėms.  Mūsų vertinimu, tokie tarifai neturėtų smarkiai atsiliepti finansų sektoriaus veiklos rezultatams. EK ekspertų padaryti vertinimai rodo, kad finansinių sandorių mokestis turėtų turėti teigiamą poveikį ekonominiam augimui, jei gautos lėšos būtų kryptingai investuojamos į ekonomiką, neutralų poveikį užimtumui ir visiškai minimalų poveikį kapitalo sąnaudoms.

- Kodėl Lietuvai derėtų skubėti įsivesti eurą? Lietuvai nėra jokios ekonominės prasmės nebūti euro zonoje. Kadangi Lietuva prieš daugelį metų pasirinko valiutų valdybos modelį, de facto litas yra euro pakaitas. Šalis nevykdo savarankiškos monetarinės politikos, tačiau Lietuva pati negali dalyvauti priimant euro zonos sprendimus, negali gauti paskolų iš Europos centrinio banko. Daug apribojimų yra dėl to, kad Lietuva nėra euro zonos narė.Kita vertus, žmonės jau pamiršo, kai ekonominės krizės pradžioje 2008–2009 m. ne vienas ekspertas kalbėjo apie tai, kad Lietuva nepajėgs išlaikyti valiutos kurso, kad bus būtina devalvuoti valiutą, kas atitinkamai kėlė įtampą tarp investuotojų. Dabar padėtis visiškai kita, ir Lietuvos rizika nepalyginamai mažesnė nei tada, bet turint tokį monetarinį režimą valiutos rizika egzistuoja, ir negali būti tikras, kad su tokia krize nesusidursi po dešimties metų. Įstojimas į euro zoną tą riziką pašalintų, nebereiktų rūpintis, kokia valiuta indėlius laikyti, kas svarbu gyventojams ir įmonėms. Estai įstojo, latviai jau prieangyje, ir kadangi Baltijos šalys investuotojų akyse geopolitiškai traktuojamos kaip visuma, tas išsiskyrimas gali turėti tam tikrą neigiamą atspalvį.Politinis argumentas – manau, kad Lietuvos ateitis ir jos sėkmė priklauso nuo stipresnės integracijos į Europą, ir stojimas į euro zoną tą integraciją dar labiau sustiprintų.

- Europos Parlamentas ką tik priėmė bankams skirtą Kapitalo reikalavimų direktyvą, kuri ES dar labiau priartino prie bankų sąjungos. Euro zonos narės automatiškai taps bankų sąjungos narėmis, kitos šalys narystę galėtų pasirinkti savanoriškai. Kodėl Lietuvai reiktų jungtis į bankų sąjungą? Pirmiausia, Kapitalo pakankamumo direktyva bus taikoma visoms ES narėms, čia pasirinkti neišeis. Kapitalo pakankamumo reikalavimai yra bankų sistemos funkcionavimo pagrindas, ir ES, priėmusi šį sprendimą, bus pirmoji, kuri pasaulyje realiai įgyvendina Bazelio III reikalavimus.Vienas svarbiausių bankų sąjungos elementų – centralizuota aukštos kvalifikacijos ekspertų priežiūra, kuri gerokai sustiprintų galimų problemų bankuose prevenciją. Lietuva per pastaruosius porą metų jau nukentėjo dėl dviejų bankų žlugimo. Taigi, mano supratimu, jei tokia bankų sąjunga būtų egzistavusi prieš penkerius metus ir Lietuva būtų buvusi jos narė, būtų išvengusi tokių kataklizmų su „Snoro“ ir Ūkio bankais.Kitas svarbus aspektas – Lietuvoje dominuoja skandinavų bankai, todėl dalyvavimas bendroje sistemoje  iš esmės sustiprintų ir Lietuvos priežiūros institucijų balsą derantis su Skandinavijos priežiūros tarnybomis, nes dabar tos jėgos nėra visiškai lygios.

- Kipro bankų krizės kontekste daugiau dėmesio sulaukė Jūsų kuruojamas santaupų mokesčio įstatymas, apibrėžiantis automatinį bankų keitimąsi informacija apie indėlininkus. Šiam įstatymui nepritarianti beliko tik Austrija. Kaip priversite prisijungti šalį, kurioje net konstitucijoje yra įtvirtintas indėlininkų privatumas? Jau sulaukėme didelio proveržio, kai Liuksemburgas, kuris ilgą laiką kartu su Austrija blokavo sprendimus, nusprendė prisijungti prie automatinio apsikeitimo informacija apie santaupas sistemos, taigi, Austrija liko vienintelė, ir taip jau klostosi ES, kad būti vieninteliu nėra lengva. Kita vertus, pačioje Austrijoje vyksta karštos vidinės diskusijos dėl tolesnio žingsnio. Austrijoje iškreiptai pateikiama informacija, kad pagal automatinio apsikeitimo informacija mechanizmą būtų privaloma keistis informacija apie ne rezidentų santaupas. Jei laikote santaupas Austrijoje, Lietuvos mokesčių institucijos turėtų gauti informaciją apie jūsų santaupas. Bet ES taisyklės visiškai nereguliuoja vietos gyventojų santaupų traktavimo, ir kartais net Austrijos spaudoje tenka skaityti tokių pagąsdinimų, kad duomenys apie močiučių santaupas bus atskleisti vietinėms mokesčių tarnyboms, kas iš tikrųjų yra netiesa. Šalies rezidentų santaupų informacija lieka pačios šalies vidaus reikalas.

- Ši iniciatyva nėra nauja. Ar aktyviau siekti mechanizmo įgyvendinimo paskatino Kipro įvykiai? Dėl to jau porą metų yra diskutuojama Taryboje, ir iki šiol dėl Austrijos ir Liuksemburgo blokavimo nepavyko pasiekti rezultatų, o dabar naujas politinis impulsas susiformavo dėl kelių priežasčių. Smarkiai prisidėjo pasaulinės žiniasklaidos paskelbta informacija apie turtingus asmenis, įskaitant ir politikus, kurie laiko savo santaupas mokesčių rojuje ir šitaip vengia mokėti mokesčius. Antra – JAV, kurios priėmė įstatymus, reikalaujančius pateikti šalies mokesčių tarnyboms informaciją apie JAV piliečius, laikančius santaupas bet kur pasaulyje. JAV prisijungimas prie automatinio apsikeitimo informacija daro tam tikrą postūmį. Pagal ES taisykles, bet kuri ES šalis, jei sudaro geresnes sąlygas trečiajai šaliai dėl informacijos apsikeitimo nei kitoms šalims narėms, ji pastarųjų reikalavimu privalo suteikti tas pačias sąlygas. Taigi, jei Austrija pasirašys sutartį su JAV, o tai beveik neišvengiama, tokiu atveju, bet kuri ES narė turės teisę pareikalauti, kad Austrija teiktų tokią pačia informaciją ir apie jos piliečius.Apskritai, daugeliui šalių susiduriant su dideliais finansiniais sunkumais surenkant mokesčius, piliečiai tikisi, kad pirmiausia vyriausybės tinkamai surinks mokesčius, kuriuos priklauso surinkti, o ne didins juos tiems, kurie juos sąžiningai moka.Santaupos yra tik viena pasiūlymų paketo dalis – antras didelis blokas, susijęs su pelno mokesčio ir PVM vengimu, kova su agresyviu mokesčių planavimu, mokesčių rojaus problema.

- Kokie yra tie pasiūlymai kovai su mokesčių rojumi? Mes pirmą kartą pateikėme apibrėžimą, kas yra mokesčių rojus. Iki šiol ES neturėjo tokio apibrėžimo. Be abejo, šalys narės turės pritarti tokiam apibrėžimui. Jei trečioji šalis atitinka mokesčių rojaus apibrėžimą, tai, kaip pasiūlyme numatyta, šalys narės turėtų tokį mokesčių rojų įtraukti į juoduosius sąrašus ir imtis įvairaus pobūdžio sankcijų, pradedant reikalavimu atskleisti informaciją apie sandorius su tokiomis šalimis, baigiant galimybe įvesti apmokestinimą prie šaltinio.Šalis turi užtikrinti mokesčių sistemos skaidrumą, – visi turi matyti, kaip veikia mokesčių sistema, užtikrinti apsikeitimą informacija – šie du principai yra tarptautiniai, juos taiko ir EPBO. Trečias principas susijęs su sąžininga konkurencija mokesčių srityje, t. y. kad šalis nesudarytų išskirtinių sąlygų užsienio kompanijoms vien tik tam, kad jos laikytų savo pelnus toje šalyje, nevykdydamos joje iš esmės jokios veiklos. Pagal šiuos principus būtų vertinamos trečiosios šalys.

Interviu publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau