Susiklostys palankesnė žalos atlyginimo praktika

Publikuota: 2013-04-22
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Verslui atsirado daugiau galimybių iš perkančiosios organizacijos prisiteisti žalos atlyginimą – Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartimi iš esmės pakeitė nusistovėjusią praktiką ir palengvino tiekėjų teisių gynybą.

„Ši nutartis galbūt suformuos naują teisminę praktiką, kuri verslui labai svarbi. Dažnai pasitaikydavo atvejų, kai netgi dėl abejotinų perkančiųjų organizacijų veiksmų viešųjų pirkimų pasiūlymai būdavo atmetami, ir net teisme įrodžius, jog atmetimas nepagrįstas, grįžti į pradinę padėtį būdavo neįmanoma, patirdavome nuostolių. O apsiginti teisinėmis priemonėmis turėjome tik teorinę galimybę, bet ne praktinę“, – aiškina Audronė Tendzegolskienė, UAB  „Pontem“ (buvęs „Smulkus urmas“) vadovė.Teismas nutartyje akcentavo, kad sąžiningas tiekėjų varžymasis priklauso ne tik nuo to, kaip perkančioji organizacija vykdo pirkimo procedūras ir kaip jų laikosi, bet ir kaip veiksmingai tiekėjai gali apginti savo pažeistas teises. Pabrėžta, jog tiekėjų teisių gynybą, įskaitant žalos atlyginimą, užtikrina ne tik šios priemonės reglamentavimas, bet ir reali subjekto galimybė teisme šia teise pasinaudoti.Pasak Jolitos Rimos Puškorienės, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujančiosios teisininkės, advokatės, iki šiol teisinės galimybės tiekėjams prisiteisti žalą buvo ribotos. Todėl jie, susidūrę su piktnaudžiavimu viešųjų pirkimų konkursuose, pavyzdžiui, kai nepagrįstai atmetami pasiūlymai, nutraukiamos pirkimo procedūros ar pan., netekdavo galimybių sudaryti pirkimo sutartį ir patirdavo dėl to žalą, tačiau nebuvo linkę bylinėtis dėl žalos atlyginimo.„Natūralu, kad dėl šios priežasties ieškinių dėl žalos atlyginimo viešuosiuose pirkimuose pateikiama buvo labai mažai, o panašių ieškinių teismų dažniausiai netenkindavo“, – pabrėžia teisininkė.Panaši buvo ir kasacinio teismo praktika – iš visų nuo 2006 m. peržiūrėtų panašių civilinių bylų kasacinio teismo praktikoje nebuvo tenkintas nė vienas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Vienintelis gynybos būdas „Atkreipčiau dėmesį, kad neretai vienintelis būdas apginti savo teises tiekėjui lieka galimybė prisiteisti žalą. Perkančiajai organizacijai neteisėtai sudarius pirkimo sutartį su kitu tiekėju,  o teismui netaikius restitucijos, nes neretai šalių negalima grąžinti į  padėtį iki pažeidimo, tiekėjas praranda bet kokią galimybę sudaryti pirkimo sutartį ir gauti pajamų, nors jis buvo pateikęs geriausią pasiūlymą“, – sako p. Puškorienė.Matydami, kad perkančioji organizacija bet kokiais, nors ir neteisėtais, būdais vengia sudaryti sutartį, tiekėjai nebemato prasmės ginti savo teisių pakartotiniais ieškiniais, kad būtų panaikinti viešojo pirkimo komisijos sprendimai, o  kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo. Tai vienintelis likęs būdas ginti savo teises.Bet, kaip pažymi p. Puškorienė, pagal ankstesnę teismų praktiką buvo reikalaujama, kad ieškovai žalos atlyginimo bylose įrodytų, kad jie turėjo būti pripažinti viešojo pirkimo laimėtojais ir įgytų teisę vykdyti veiklą, kuri jiems duotų pajamų.

Įrodinėti nereikės Tačiau Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad tokią praktiką reikia keisti, nes ji prieštarauja veiksmingai tiekėjų gynybai. Ir jei vykdant pirkimą,  susiklosčius konkrečioms aplinkybėms, labiausiai tikėtina ar objektyviai numanoma, jog  perkančioji organizacija tiekėjo, siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju, tada perkančioji organizacija privalo įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta.„Teismas pažymėjo, kad bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių ir sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų“, – nurodo teisininkė.Tiekėjui pakanka įrodyti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, žalos dydį ir tai, kad dėl šių neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą.Perkančioji organizacija negali tvirtinti, jog jai nekyla atsakomybė atlyginti žalą vien dėl priežasties, jog dėl viešojo pirkimo pažeidimo neva nėra jos kaltės.

Straipsnis publikuotas šiandien dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau