Konsolidaciją lydi ir advokatų atsiskyrimai

Publikuota: 2013-04-20
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio
„Verslo žinios“

„Didieji stambėja, auga, norima, kad susiformuotų iki 5 labai didelių kontorų, bet reali padėtis, mano vertinimu, jau aiški – yra kontoros, kurios patenka į tą pirmąją grupę, tos, kurios dydžiu gali pretenduoti į užsakymus, kurioms reikia dydžio, paskui eina nišinės kontoros, prie kurių priskiriu ir mus, kurie gali dirbti gerai, išnaudoti savo privalumus ir yra matomi, o likusieji dirba pagal principą – darome viską, ką galime ir turime“, – sako Deividas Soloveičikas, advokatų kontoros „MAQS Law Firm“ vadovaujantysis partneris.Laimonas Skibarka, advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujantysis partneris, sako, kad ir toliau vyksta Baltijos šalių ekonomikų integracija, tad advokatų kontoros bando sekti šią tendenciją, o „Sorainen“ pirmoji dar 1999 m. įkūrė regioninę kontorą, veikiančią trijose šalyse. Vėliau tokiu pavyzdžiu pasekė ir kitos. Anot Pauliaus Gruodžio, advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ partnerio, suprasdamos tarptautinės rinkos požiūrį į Lietuvą, Latviją ir Estiją, kaip į vieną Baltijos šalių regiono rinką, didžiausios joje dirbančios komercinės teisės advokatų kontoros savo pozicijas stiprino jungdamosi.„Baltijos šalių mastu pirmaujančios kontoros buvo pirmosios, kurios nusprendė jungtis. Vienas vardas užtikrina ne tik geografinę plėtrą, bet ir kontoros augimą. Rezultatas – faktiškai visos pagrindinės ir vidutinio dydžio advokatų kontoros, dirbančios verslo teisės srityje, turi savo biurus Vilniuje, Rygoje bei Taline ir iš esmės veikia kaip „Pan-Baltic“ teisinė platforma“, – aiškina p. Gruodis.Anot p. Skibarkos, didžiausios, vadinamosios Baltijos magiškojo rato advokatų kontoros integravosi ir stiprina pozicijas Baltijos šalių valstybėse, auga ne tik vidumi, bet ir pritraukdamos stipresnių teisininkų bei partnerių iš mažesnių kontorų.Jungtuvės neįvyko
Konsolidacijos procesai galėjo būti iliustruojami dviejų advokatų kontorų – „Raidla Lejins & Norcous“ ir „Baltic Legal Solutions Lietuva“ (BLS) – susijungimu. Tačiau procesas nutrūko.
Irmantas Norkus, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantysis partneris, teigia, kad susijungimo procesas neįvyks, nes atsirado techninių kliūčių – interesų konfliktų.
„Susijungimo planų atsisakyta dėl interesų konflikto. Mūsų kontora atstovauja vieniems klientams, o BLS – kitiems, ir tie klientai turi tarpusavio ginčų. Klientų atsisakyti neleidžia profesinė etika ir lojalumas klientui. Verslo etikos taisyklės abiem kontoroms yra pamatinis principas, tai iš esmės ir sustabdė procesą“, – sako p. Norkus.
Anot jo, kalbėti apie šio proceso ateitį, jei ir nebebus dabar esančio interesų konflikto, sunku.
„Gyvenimas juda, ir nebūtinai organizacijos bus tokios pačios, kokios buvo pradedant derybas dėl susijungimo. Mūsų kontora per praėjusį laikotarpį ūgtelėjo bene penktadaliu, BLS turbūt taip pat nestovėjo vietoje“, – teigia p. Norkus ir užsimena, kad šiandien jam jau sunku įvardyti, kas pirmasis pasiūlė jungtis.
„Rinkai laikas konsoliduotis, šie procesai Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse prasidėjo prieš porą metų, tad natūralu, kad rinkos dalyviai svarsto įvairias galimybes ir kalbasi vieni su kitais. Sunku ir pasakyti, kuris pirmas ištarė, ką galvotum, ką manytum apie susijungimą“, – kalba p. Norkus.
Pastaruosius keletą metų skambesni buvo pranešimai apie kontorų susijungimus, tačiau ne mažiau reikšmingi ir atvirkštiniai procesai – partnerių išsiskyrimai. VŽ   rašė (2013 04 15), kad Gediminas Dominas, ilgametis „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ partneris, ir keli kiti teisininkai nusprendė atsiskirti ir steigti naują kontorą. Šį žingsnį paskatino pastaruoju metu išryškėję partnerių vertybių skirtumai ir skirtingi požiūriai į veiklos strategiją, VŽ nurodė p. Dominas.

Dar bręsta Teisininkų judėjimo netrūksta, tačiau p. Norkus vertina, kad Lietuvoje kontorų partneriai, teisininkai yra gana sėslūs.
„Palyginti su Lenkijos, Rusijos ar Baltarusijos rinkomis, kur judėjimas gerokai didesnis, lietuviai – sėslūs. Tai atspindi mūsų kultūrą, tradicijas, galbūt lojalumo jausmas labiau būtingas Vakarų kultūrai, – svarsto p. Norkus. – Manau, stabilumas yra geras dalykas, kita vertus, žmonių judėjimas skatina konkurenciją, o tai didina efektyvumą, todėl negali sakyti, kad tas sėslumas yra vienareikšmiškai teigiamas reiškinys.“
Anot p. Skibarkos, vertinant Baltijos šalis, Latvijoje, palyginti su Lietuva, advokatų judėjimas mažesnis, o Estijoje kiek aktyvesnis.
„Jei lygintume tris šalis, Estijos rinka labiau subrendusi, Lietuvos rinka taip pat bręsta, ankstyvos brandos stadijos“, – mano p. Skibarka.
Anot p. Gruodžio, dėl aštrios konkurencinės aplinkos Baltijos šalių mastu turėtų prasidėti tam tikra teisinės rinkos konsolidacija, pirmųjų jos požymių rinkoje jau galima pastebėti.
„Tokia tendencija turėtų matytis pirmiausia kalbant apie vidutinio dydžio ir mažesnes kontoras, jos, siekdamos išlikti, susijungimą gali matyti kaip neišvengiamą alternatyvą“, – mano p. Gruodis.
Ponas Norkus atkreipia dėmesį, kad šiems procesams trukdo emocinis veiksnys – Lietuvoje dominuoja pirmos kartos advokatų kontoros, t. y. kontorų steigėjai dar dirba ir jiems jungtis, atsisakyti dalies savo įtakos yra sunku.
„Bet kai kontorą perima antroji karta, stipriai emociškai neprisirišusi, ji verslo sprendimus priima lengviau. Reikės dar 5–10 metų, kol pasikeis kartos“, –  svarsto p. Norkus.

Sunkmetis nenaudingas Ponas Gruodis sako dažnai susiduriantis su klaidinga nuomone, esą sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis advokatų kontoroms ir pavieniams advokatams daugėja teisinio darbo. Iš tiesų krizės metais verslui traukiantis ir nevykdant naujų projektų, žymiai mažėja ir teisinių paslaugų poreikis. Įmonių bankrotai ar nemokumo atvejai nėra pagrindinis teisinių paslaugų segmentas, į kurį orientuojasi didžiosios advokatų kontoros ir pavieniai advokatai, dirbantys su verslo klientais, teigia p. Gruodis.
„Gerėjant ekonominei būklei ir įmonėms įgyvendinant naujus verslo projektus, kartu didėja teisinių paslaugų poreikis. Iš patirties žinome, kad kuo geresnė ekonominė padėtis, tuo daugiau naujų projektų vykdo mūsų klientai, o jiems įgyvendinti reikalingos ir įvairiapusės teisinės paslaugos“, – teigia p. Gruodis.
Sunkmetis pakoregavo ne tik verslo, bet ir advokatų kontorų darbo principus, atidžiau vertinamas klientų mokumas. Ponas Soloveičikas sako, kad advokatų kontoros, kaip ir verslo subjektai, atsižvelgia į tai, ar tai verslo klientas, ar valstybinis, ir sprendžia, ką paspausti, su kuo dirbti liberaliau.
„Jei didžioji dalis klientų portfelio – valstybininkai, jie daugiau mažiau moka laiku. O jei juridiniai – tuomet stengiesi kontroliuoti, nusistatyti savo kriterijus“, – aiškina p. Soloveičikas.
Vis dėlto teisinių paslaugų teikėjams neretai tenka žiūrėti liberaliau į partnerių atsiskaitymą ir savo kainodarą, nes konkurencija didelė. Kita vertus, Lietuvos rinka didžiausia, daugiau didesnių įmonių, didesnių sandorių ir natūraliai advokatams daugiau veiklos, pabrėžia p. Skibarka.
Tačiau ir jis, ir p. Norkus tvirtina, kad po sunkmečio kartu su verslu sparčiai atsigauna ir teisinių paslaugų teikėjai – darbo daugėja, rinka suteikia galimybių atkurti per krizę smukusius įkainius.
„Sunkiausi laikai buvo 2009–2010 m. O 2011–2012 m. mūsų pajamos augo, šiemet auga dar daugiau, grįžtame į ikikrizinį lygį ir pajamų, ir klientų požiūrio prasme. Užklupus krizei, klientai stabdė teisinių paslaugų pirkimą, kapojo biudžetus, o dabar klientai supranta, kad už aukštos kokybės konsultacijas reikia mokėti. Vis dažnesnė tendencija, kad klientai renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę“, – sako p. Skibarka.
„Jei lygintume šių ir praėjusių metų pajamas, augimas akivaizdus. Paslaugų įkainiai stabilizavosi ir nežymiai kyla. Vidutiniai mūsų įkainiai 2008 m. buvo didesni nei dabar, bet dabar yra didesni nei 2010 m.“, – lygina p. Norkus.

Jaučia investuotojų dėmesį Ponas Norkus pabrėžia, kad, atsigavus šalies ūkiui, keičiasi ir darbų pobūdis.
„Viena vertus, Lietuvos ūkis susitvarkė su likvidumu, dabar nėra tiek daug bankroto procesų, įmonės turi pinigų, planuodamos investicijas samdo patarėjų. Antra vertus, grįžta užsienio investuotojai, kurie paprastai daugiau moka už paslaugas“, – sako p. Norkus.
Ponas Skibarka teigia, kad, vertinant investicijas, kai įsigyjamos įmonės, aktyvus buvo praėjusių metų paskutinis ketvirtis, aktyvi ir šių metų pradžia.
„Matyti, kad atsigauna nekilnojamojo turto sandoriai, įmonių įsigijimai, investuotojai drąsiau žiūri į įsigijimus. Dabar Baltijos šalys, palyginti su kita Europa, auga sparčiausiai. Ir vietos įmonės žiūri, ką nusipirkti, investuoti, ar eiti į naują rinką, taip pat – užsieniečiai. Privataus kapitalo fondams reikia augančių įmonių, o galimybių, kad Baltijos šalyse įmonės augs sparčiau nei kokioje Lenkijoje ar Vokietijoje, kur sąstingis, yra daugiau ir tai didina šalies patrauklumą.Ūkio banko krizė šiek tiek pablogino aplinką, bet ne tiek, kiek „Snoro“ banko bankrotas – 2012 m. pradžia dėl sandorių buvo gerokai kuklesnė“, – įtaką vertina p. Skibarka.
* * *Advokatai Lietuvoje*,
2008 m. 1.555
2009 m. 1.611
2010 m. 1.660
2011 m. 1.731
2012 m. 1.826
* Metų pradžioje
Šaltinis: Statistikos departamentas* * *Advokatų apmokestinamos pajamos, mln. Lt
2008 m. 244,94
2009 m. 153,26
2010 m. 135,96
Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija* * *Teisininkų skaičius didžiausiose advokatų kontorose Baltijos šalyse
Šaltinis: „Sorainen“
* * *Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kokias darbuotojų atrankos klaidas daro įmonės ir kaip jas ištaisyti

Per darbo pokalbį su kandidatu įmonė turėtų pagalvoti ir apie tolesnį savo kaip darbdavio įvaizdį. Mat...

Vadyba
14:40
Sukurti kliniką – 3 žingsniai, bet bijant suklysti, atrodė sudėtingiau

Sudėtingas procesas, dalijamas etapais, įgauna struktūrą ir tampa aiškesnis. Panašiai ir verslo pradžia, kur...

Gazelė
12:25
Nesėkmė versle netrukdo atsitiesti

Apklausos rodo, kad daugelis tų, kurie tik svajoja apie verslą, jo nesiima ne tik dėl lėšų ar žinių stygiaus,...

Gazelė
11:00
Kaip atpažinti tikrąją socialinę atsakomybę?

Pastaruoju metu Lietuvą krečia skandalai. Jie apnuogina socialinės atsakomybės stoką, požiūrį į aplinkosaugą...

Prie didžiausių Europos bendrovių vairo stovi mažiau nei 5% moterų

Didžiausiose Europos korporacijose tik 4,7% CEO pozicijų užima moterys. Tokius naujus duomenis skelbia...

Vadyba
09:42
Kas padeda verslui greičiau atsistoti ant kojų

Bet kokio verslo be investicijų nesukursi. Tačiau kuo pradedantieji daugiau išmano, ką ir kaip daryti, tuo...

Gazelė
09:00
Tyrėjai išsiaiškino, kaip pasiekus verslo viršūnę joje išsilaikyti

Užkopti į verslo olimpą yra lengviau nei jame įsitvirtinti. Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis budrumas ir...

Vadyba
2020.01.18
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Profsąjungos kritikuoja premjero siūlymus dėl švietimo susitarimų

Šalies švietimo profsąjungos kritikuoja premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimą partijoms dėl...

Verslo aplinka
2020.01.17
Prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos prisijungė pirmasis baras

Viešojo maitinimo sektoriaus įmonės dažnai pakliūva į mokesčių inspektorių akiratį. Sostinės baras „Local...

Gazelė
2020.01.17
Automobilis verslui – greitai ir be rūpesčių Verslo tribūna

Verslo reikmėms bendrovės dažniausiai naudoja lizingu įgytus automobilius, tačiau šiandien rimta alternatyva...

2020.01.17
20 bendrovių, kurios siūlo nuotolinį darbą visame pasaulyje 2

Galimybių dirbti nuotoliniu būdu kasmet atsiranda vis daugiau. Verslas sumaniai išnaudoja šią tendenciją, nes...

Vadyba
2020.01.16
Advokatų kontoroje „Cobalt“ – vadovų komandos pokyčiai 2

Nuo sausio advokatų kontoros „Cobalt“ vadovų gretas papildė du nauji partneriai ir asocijuotas partneris.

Vadyba
2020.01.16
Vadovai-žvaigždės kartais skaudžiai krinta: kaip išgyventi įmonei Premium

Atpažįstami, aktyviai apie įmonės veiklą pasisakantys, charizmatiški, dažnai ir visuomenės nuomonę...

Vadyba
2020.01.15
Vienkartinės premijos darbuotojams: už ir prieš Premium

Kartą per metus už puikius rezultatus darbuotojams skiriamos premijos gali varijuoti nuo keliasdešimties iki...

Vadyba
2020.01.15
„Ignitis grupė“ turi naują Žmonių ir kultūros departamento vadovę 1

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros departamentui vadovauti pradėjo Renata...

Vadyba
2020.01.15
Tyrimas: 77% darbuotojų mano, kad jų tobulėjimas darbdaviui nerūpi

Beveik visi darbdaviai mano, kad suteikia savo specialistams pakankamai priemonių ir progų nuolat tobulėti,...

Vadyba
2020.01.14
Dvi siuvyklos atleidžia 120, „Olympic Casino“ – 30, Lietuvos paštas – 38 žmones

Veiklą nutraukianti Vilniaus siuvimo bendrovė „Seviga“ atleidžia 80 darbuotojų. Apie grupės darbuotojų...

Vadyba
2020.01.14
MBA asociacijos pirmininkas: kaip vadovams pasirinkti geriausią verslo universitetą Verslo tribūna

Greita reakcija į pokyčius bei įmonės veiklos adaptavimas prie besikeičiančių sąlygų gali tapti geriausiu...

Vadyba
2020.01.14
Aktualiausia 2019 metų teismų praktika darbo bylose Verslo tribūna

Nors vis dar naujuoju vadinamas Darbo kodeksas įsigaliojo 2017 metais, jį taikant ir aiškinant praktikoje...

Vadyba
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau