Įmonių pavadinimus turės palaiminti kalbininkai

Publikuota: 2013-04-20
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Nuo gegužės Lietuvoje taps daug sunkiau registruoti nelietuviškus įmonių pavadinimus. Bijoma, kad tai apsunkins verslo pradžią, be to, įmonėms su svetimšaliams sunkiai ištariamais lietuviškais vardais, pvz., „Šešios žąsys“, gali būti vargo užsienio rinkose. Kalbininkai tokias baimes vadina greičiau provincialumu nei realiu pavojumi.

Įmonių steigėjai nuo gegužės 1 d. atsidurs kalbos prievaizdų valioje: įsigalios  Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimai, kuriais registro tvarkytojas įpareigojamas tikrinti, ar naujai registruojamų įmonių pavadinimai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.Registro tvarkytojas, gavęs prašymą keisti juridinio asmens pavadinimą ar registruoti steigiamą juridinį asmenį, privalės kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) konsultacijos. Jei VLKK per 6 darbo valandas praneš registro tvarkytojui, kad pavadinimas neatitinka lietuvių bendrinės kalbos normų, pavadinimas nebus registruojamas.„Šie pakeitimai reiškia, kad nuo gegužės 1 d. nelietuviškų, tai yra angliškų ir kitokių užsienietiškų, pavadinimų registruoti nebus galima“, –  sako Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatė.Išimtis bus taikoma tik tuo atveju, jei įmonė yra susijusi su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, o jos pavadinimas sudaromas taip, kad būtų tapatus ar panašus į to užsienio juridinio asmens. Tokiu atveju registrui reikės pateikti užsienio juridinio asmens sutikimą.Procesas sulėtės
Verslininkai piktinasi, kad naujovė apsunkins verslo pradžią Lietuvoje ir nepadės Lietuvai palypėti laipteliu aukštyn pasaulio banko „Doing Business“ reitinge. 
Aidas Petrošius, VĮ Registrų centro (RC) atstovas, sako kad įmonių registravimo procesai gali sulėtėti, nes kiekvienai pavadinimą reikės perduoti kalbininkų patikrai, kuriai numatytos kelios valandos.
„Dėsime pastangas, kad verslininkai kaip galima mažiau pajustų naujovės poveikį, bet negalime garantuoti, kad pavadinimo rezervavimo ar naujos įmonės steigimo procesas vyks taip sklandžiai, kaip iki šiol“, – sako jis ir praneša, kad šiuo metu pavadinimas užsisakomas per dieną.
Nuogąstaujama ir dėl to, kad naujovės gali pakišti koją mūsų verslui užsienio rinkose. „Įmonėms, kurios nenori svetur veikti lietuvišku pavadinimu, pvz., UAB „Kava ir meduoliai“, o norėtų tam tikslui turėti anglišką vardą, dėl naujų reikalavimų prisistatyti užsienio rinkose bus sunkiau“, – sako p. Viešūnaitė.

„Maxima“ tiktų, „Omnitel“ – ne

Jūratė Palionytė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja, aiškina, kad pagal Civilinį kodeksą seniai reikalaujama, jog įmonės pavadinimas atitiktų bendrines lietuvių kalbos normas, tiesiog iki šiol Registrų centras nekontroliavo, ar pavadinimai jas išties atitinka, o nuo gegužės jau bus tikrinama.„Anglų ar kita užsienio kalba sudarytas pavadinimas lietuvių kalbos normų neatitinka“, – sako ji.Pašnekovė ramina, kad dėl kalbininkų konsultacijos procedūros nepailgės. „Tai trumpas procesas, ekrane paskaitai pavadinimą ir spaudi mygtuką. Dirbs trys žmonės, tikiu, kad su darbu susidorosime, papildomų etatų neprireiks“, – šypsosi ji.Ponios Palionytės nuomone, nuogąstavimai, esą su lietuviškais vardais bus sunkiau   prasimušti užsienio rinkoje, rodo šiokį tokį mūsų verslo provincialumą.„Pasaulyje yra daug garsių įmonių neangliškais pavadinimais, yra daug skandinaviškų pavadinimų, yra vardų, kuriuos ištarti nelengva, pvz., „Gjensidige“, bet tai netrukdo tiems verslams įsitvirtinti kitų šalių rinkose. Taip, įmonės pavadinimas svarbus, bet dažnai daug svarbesnis yra prekių ženklas. Be to, ir lietuvišką įmonės pavadinimą galima sugalvoti tokį, kuris nebūtų sunkus kitų šalių gyventojams“, – tikina kalbos žinovė.Beje, kai kuriems iš jau žinomų ir Lietuvoje seniai veikiančių įmonių pavadinimų  kalbininkų egzamino po gegužės 1 d. išlaikyti nepavyktų.Pasak p. Palionytės, štai pavadinimo „Omnitel“ nebūtų galima registruoti, nes jis neturi lietuvių kalbos žodžiams būdingo požymio – galūnės.„O žodis „Omnitelis“ puikiausiai tinka, nes jis panašus į lietuvišką žodį. Su „Maxima“ yra kitaip: lotyniški pavadinimai yra išimtis – jie leidžiami, nes nekenkia lietuvių kalbai, neišstumia mūsų žodžių. Tai tam tikras istorinis kultūrinis Europos paveldas. Taigi „Maxima“ pavadinimas atitinka teisės aktų reikalavimus“, – vingrybes aiškina pašnekovė ir ragina Kalbos komisijos tinklalapyje pasiieškoti patarimų, kaip susikurti nenusižengiantį kalbos normoms pavadinimą.* * *Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus