"Abuva" vietoj statybų pasirinko turizmą

Publikuota: 2013-04-20
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Kai nori aprėpti kelias veiklos sritis, vienodai dėmesio joms skirti darosi sudėtinga. Todėl verčiau verslą, kuris mažiau artimas širdžiai, parduoti ir pasirinkti vieną specializaciją.

Būtent taip pasielgė Vilius Norkūnas, Utenos UAB „Abuva“ direktorius. Anksčiau įmonės pagrindinė veikla buvo susijusi su statybomis ir statybinių medžiagų gamyba – bendrovė gamino putų polistireną ir gelžbetonines trinkeles. Tačiau laikui bėgant atsirado naujos veiklos.„Kadangi Utena garsėja automobilių prekyba, mes irgi administravome vieną tokią pardavimo aikštelę. Natūralu, kad prekiautojai norėdavo kur nors užkąsti, tad pastatėme kioskelį ir iš jo prekiavome maistu bei gėrimais. Kadangi ši veikla kaskart ėmė duoti daugiau pajamų, o patalpų turėjome, įrengėme kavinę „Abu“. Šiai pasiteisinus, žengėme dar toliau – investavome į boulingo takelius, pastatėme biliardo stalų: ėmėme koncentruotis į laisvalaikio ir pramogų verslą“, – pasakoja uteniškis.

Visko neaprėpsi

Verslininkas tvirtina, kad suvaldyti kelias skirtingas veiklos sritis nebuvo paprasta. Juk norint gerų rezultatų reikia nemenkai investuoti ir kautis su konkurentais arba iš viso „mesti žaidimą“. Todėl nuspręsta apsistoti prie vienos srities. Pasirinkta pramogų verslo kryptis, nes įmonė jau turėjo ir kaimo turizmo sodybą „Alaušynė“.
„Todėl statybinių medžiagų verslą pardavėme ir visas jėgas sutelkėme į maitinimą bei laisvalaikio pramogas. Kad pritrauktume daugiau lankytojų, įrengėme pirčių kompleksą, kelias seminarų sales“, – apie sprendimus pasakoja p. Norkūnas.
Buvo ir daugiau planų – Utenoje įrengti nemažą baseiną, tačiau prasidėjusi krizė nuo jų atbaidė. Dabar verslininkas teigia, kad džiaugiasi, jog susilaikė nuo tokios verslo plėtros, nes sunkmečiu Utenoje ypač sumažėjo gyventojų, o pabrangus energijos ištekliams išlaikyti tokį baseiną kainuotų ypač brangiai, tad greičiausiai investicijos į jį būtų buvusios nuostolingos.
„Dabar mieste didžiąją dalį gyventojų sudaro arba paaugliai, arba tie gyventojai, kurie jau švenčia solidžius jubiliejus. Vidutinio amžiaus gyventojų, kurių perkamoji galia paprastai būna didžiausia, kaip ir nebeliko. O mūsų paslaugos būtent taikytos į tokią tikslinę grupę. Tai sakydami, kad sunkmetis – ypač emigracijos pavidalu – mus stipriai paveikė, nė kiek nesumeluotume“, – atsidūsta uteniškis.

Be pramogų – neįdomu

Mieste į baseiną neinvestuota, o kaimo turizmo komplekso „Alaušynė“ lankytojai gali pliuškentis palyginti nemažame baseine, šildomame geoterminiu būdu.
„Tad jau gegužę galime organizuoti maudynes lauke, juolab kad esant blogam orui baseiną galima paslėpti po gaubtu. Nors sodyba yra šalia ežero, tačiau baseinas suteikia pridėtinės vertės, nes pramogų būtinai turi pasiūlyti. Ar svečiai jomis naudosis – jau kitas klausimas, bet jie prieš važiuodami pas tave turi žinoti, kad turės ką veikti“, – savo požiūrį į kaimo turizmo verslą dėsto uteniškis.
Tad investuota ir į daugiau pramogų: neseniai sodyba įsigijo ketrurračių, čia galima išsinuomoti dviračių, paplaukioti kateriu arba plaustu, kuriame telpa ne tik 20 žmonių kompanija, bet ir kepsninė su vaišių stalu.
„Atvažiuodamas į kaimo turizmo sodybą žmogus yra nusiteikęs pailsėti. Jei tam sudarysi sąlygas, jis greičiausia čia sugrįš ir kitą sykį“, – pabrėžia verslininkas.
Nors šioks toks atsigavimas turizmo sektoriuje jau jaučiamas, tačiau lankytojai vis dar skaičiuoja kiekvieną litą. Tačiau p. Norkūnas įsitikinęs, kad net ir nelengvais laikais reikia investuoti į verslą ir kaskart lankytojui pasiūlyti ką nors naujo, nes tik taip gali jam įtikti.
„Vis dėlto pataikauti nereikia. Pavyzdžiui, mūsų kavinė – tiek Utenoje, tiek kaimo turizmo sodyboje, siūlo kultūrinio paveldo patiekalų. Ir nors didžioji dalis lankytojų nustemba, kad pas mus negalima nusipirkti picų, tačiau tokių patiekalų nesiruošiame gaminti, nes norime pasiūlyti ką nors išskirtinio, lietuviško, bylojančio apie šį regioną“, – sako įmonės vadovas.* * *Irina Šeršniova, VšĮ Utenos verslo informacijos centras direktorė:Utenos regionas yra ypač palankus turizmui. Tačiau vien gamtovaizdžiais ir ežerais lankytojų nepriviliosi, jiems pritraukti reikia išskirtinumo. Todėl raginame kaimo turizmo sodybų savininkus kooperuotis, išnaudoti vieniems kitų teikiamas paslaugas. Tarkim, jei yra kulinarinis paveldas, aplinkiniai sodybų savininkai galėtų siųsti ten savo svečius. Lygiai taip pat siūlome paskatinti juos vaišintis šamais ir sraigių, užaugintų mūsų rajone, patiekalais. Iš tokio bendradarbiavimo laimės ir kiekvienas verslininkas, ir visas regionas, nes pasirodys kaip išskirtinis, o tai skatins lankytojus čia sugrįžti dar ne kartą.* * *Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau