Branduolinė energija britams pritrauks investicijų

Publikuota: 2013-04-19
Nuotrauka: Bloomberg
 

– Europos žalieji, gausios aplinkosaugos grupės remia mažiau anglies dvideginio išskiriančios energijos plėtrą, tačiau pabrėžia, kad jų parama netaikoma branduolinei energetikai. Ką Jūs sakytumėt tiems, kurie laikosi tokio požiūrio? Kovojant su klimato kaita, mums reikia turėti visas mažesnės anglies dvideginio emisijos galimybes. Taip pat ir saugią, įvairiapusę ir prieinamą branduolinę energiją. Mes manome, kad branduolinė energija turės didelę reikšmę per ateinantį dešimtmetį pritraukiant naujų investicijų į Jungtinės Karalystės energetikos sektorių.

– Regis, šiuo metu ES vyrauja du skirtingi požiūriai. Vieni sako, kad esą atsinaujinančioji energija Europoje turėtų toliau gauti subsidijų, nes taip skatinamos technologinės inovacijos. Kiti laikosi požiūrio, kad subsidijos atsinaujinančiajai energetikai išsigimė ir, užuot skatinusios technologijų pažangą, ėmė ją trikdyti. Kuris požiūris artimesnis Jums? Manau, kad visos mažai CO2 išskiriančios technologijos turi teisę būti viename lauke. Tikslinės trumpalaikės subsidijos technologijoms padeda sustiprėti, o investuotojams sumažinti išlaidas ir patirti didesnį tikrumo jausmą. Pavyzdžiui, saulės ir vėjo energijos technologijos Jungtinėje Karalystėje tapo konkurencingesnės, todėl buvo sumažintos ir subsidijos. Remdami visas mažesnės CO2 emisijos technologijas siekiame vidaus rinkoje įvairinti energijos gamybą, didinti mūsų energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo energijos importo, apsaugant vartotojus nuo iškastinio kuro kainų šuolių pasaulio rinkose. Vis dėlto turime tikslą, kad galų gale visos technologijos konkuruotų rinkoje.

– Ar tai, kad vis daugiau Europos šalių mažina subsidijas atsinaujinančiajai energijai, yra laikinas reiškinys? Pripažįstame, kad Jungtinėje Karalystėje trumpalaikėje perspektyvoje subsidijos reikalingos. Žvelgdami į ateitį kuriame naują paramos mažos CO2 emisijos technologijoms mechanizmą. Jis suteiks energijos gamintojams daugiau tikrumo ir stabilesnių pajamų iš anksto susitariant dėl kainos. Investuotojai bus labiau apsaugoti nuo didmeninės kainos pokyčių, mažins kapitalo sąnaudas, o mažos CO2 emisijos technologijos bus pigesnės ir gamintojams, ir vartotojams. Per ilgesnį laikotarpį keliame sau tikslą mažinti paramą, kad švariosios technologijos rinkoje konkuruotų be subsidijų. Tikiu, kad ir mūsų partneriai ES taip pat siekia tokių tikslų.

– ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris keletą metų ragina reindustrializuoti Europą, t. y. didinti  pigesnės energijos šaltinių pasiūlą. Ar šis klausimas aktualus Jungtinei Karalystei, kurioje pramonės sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalis sudaro apie 23%? Jungtinėje Karalystėje įsipareigota auginti visus ūkio sektorius. Dalis mūsų pramonės plėtros krypčių –  strateginė partnerystė 11 sektorių, taip pat ir kovo mėnesį patvirtinta branduolinės energetikos plėtros programa, juose vyriausybės dalyvavimas gali turėti didžiausią poveikį. Branduolinė energetika – tai ilgalaikės kelių milijardų vertės galimybės Jungtinės Karalystės įmonėms ir tūkstančiai aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

– Beje, ES pareigūnai taip pat tvirtina, esą tradicinių energijos išteklių atsisakymas siaurina Europos pramonės galimybes. Ar sutinkate su tokiu požiūriu? Jungtinėje Karalystėje siekiame derinio, kuris apimtų tradicinius iškastinius energijos šaltinius, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje, tačiau ir atvertų kelią žvalgyti netradicinius išteklius, skalūnų dujas taip pat. Esame įsipareigoję mažinti CO2 emisiją, kovoti su klimato kaita ir įvairinti kuro rūšis tam, kad padidintume energetinį saugumą ir paskatintume ūkio augimą. CO2 surinkimas ir saugojimas bus labai svarbus kartu su branduoline ir atsinaujinančiųjų išteklių energija.

– Kiek investicijų numatoma pritraukti į energetikos sektorių per dešimtmetį? 110 mlrd. svarų sterlingų (443 mlrd. Lt) iki 2020 m. Arba dvigubai daugiau nei per praėjusįjį dešimtmetį.

– Ar yra prasminga skaidyti finansų išteklius siekiant energijos šaltinių įvairovės? Andai Tarptautinė energetikos agentūra, pavyzdžiui, prognozuoja aukso amžių dujoms. Gal yra prasmės sutelkti dėmesį kuria nors viena kryptimi? Mums reikalingi saugių, prieinamų ir įvairių išteklių deriniai. Dujos taip pat bus labai svarbios, tačiau tik kartu su atomine, atsinaujinančiųjų išteklių energetika ir CO2 surinkimo bei saugojimo technologijomis.

– Kas Jungtinėje Karalystėje priims galutinį sprendimą dėl energijos plėtros ir šaltinių įvairovės prioritetų – politikai, verslo lyderiai, namų ūkiai? Kaip bus suderinti įvairių skirtingų interesų grupių siekiai? Siekiame sprendimo, kuris atitiktų rinkos, saugumo, prieinamumo, įvairumo principus ir kuo mažesnės CO2 emisijos sąlygą. Žinoma, šiuo metu vyrauja įvairios pramonininkų nuomonės, skirtingi požiūriai žiniasklaidoje, todėl mano, kaip valstybės sekretoriaus, vaidmuo imtis sunkių sprendimų. Ir pramonei, ir vartotojams teks didžiulis vaidmuo valdyti savo energijos vartojimą, pavyzdžiui, perkant žaliuosius sertifikatus arba naudojant išmaniuosius skaitiklius. Šie įrankiai gali sušvelninti sąskaitų didėjimą.

– Investuotojams į Jungtinės Karalystės energetikos sektorių vyriausybė siūlo sudaryti sutartis dėl kainų skirtumų (angl. contract for difference, CfD). Ar tai reiškia, kad, nepaisant poreikio, investicijos į energetiką tebėra rizikingos ir nepatrauklios, ypač jeigu nėra tikrumo dėl minimalių kainų? Dabartinėmis rinkos sąlygomis mažos CO2 emisijos technologijos negali konkuruoti su iškastiniu kuru. Siekdami plėsti energijos gamybą švariosiomis technologijomis, kad ilgalaikėje perspektyvoje jos galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje, mes turime sukurti tokias sąlygas, kad investicijų kaina į švariąsias technologijas sumažėtų. CfD sutartys mažins investuotojų netikrumą, nes bus susitarta dėl išankstinės kainos. Tai apsaugos juos nuo kainų svyravimo ir sumažins investicijų sąnaudas. CfD sutarčių kainas nustatys vyriausybė. Vėliau, tobulėjant švariosioms technologijoms, didės aukcionų reikšmė. Prognozuojame, kad 2020 m. padėtis pasikeis taip, kad visų rūšių energiją gaminantiems generatoriams paramos nereikės.

– Pagal kokius objektyvius rodiklius vyriausybė žada nustatyti pagamintos energijos kainas CfD sutartims? Jungtinės Karalystės vyriausybė remsis nacionalinio perdavimo tinklų operatoriaus teikiama analize. Mes dar svarstome, iš dalies ar visiškai indeksuoti infliacijos ir kuro kainų veiksnius, taip pat kokius vertinimo kriterijus pasirinkti. Tačiau vyriausybei yra aišku, kad pagrindiniai mūsų tikslai – tinkamas kainos ir kokybės santykis vartotojams, taip pat parama investicijoms.***DosjėGimė: 1965 m. Notingamšyre.
Išsimokslinimas: Oksfordo universiteto Jėzaus koledžas – filosofija, politika ir ekonomika (1988 m.), Londono Birkbeko koledžas (1989 m.).
Karjera: kompanijos „Omega Partners“ vadybos konsultantas (iki 1997 m.).
Politinė karjera: Liberalų demokratų partijos narys, į JK Parlamento Bendruomenių rūmus išrinktas 1997 m. Nuo 2012 metų – Jungtinės Karalystės energetikos ir klimato reikalų valstybės sekretorius (ministras) dvipartinėje konservatoriaus Davido Camerono vyriausybėje.
Šeima: vedęs, augina sūnų.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
19:26
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
19:13
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
15:41
Žaliuoju kursu per durpių pramonę – spaus atsisakyti gavybos  Premium

Kova su klimato kaita privers atsisakyti durpių pramonės – Europos Komisijos (EK) parengtose priemonėse,...

Pramonė
12:10
„Grigeo Klaipėda“ leista naudotis dalimi areštuoto turto 

Klaipėdos apygardos prokuratūra patenkino AB „Grigeo Klaipėdos“ pateiktą prašymą leisti naudoti dalį...

Pramonė
10:43
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
08:52
„BIOK laboratorija“: šiemet naujos gamyklos statybų startas ir inovatyvūs produktai Premium 2

Per šiuos metus planuojanti pardavimus padidinti 15% kosmetikos UAB „BIOK laboratorija“ antroje metų pusėje...

Pramonė
05:45
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Pažangos plane – dėmesys klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams

Vyriausybė artimiausią dešimtmetį skatins pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti...

Pramonė
2020.01.19
IKEA valdytoja dividendams skirs 7 mln. Eur

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdančios bendrovės „Felit“ pajamos praėjusiais finansiniais metais išaugo...

Prekyba
2020.01.19
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Prokurorai pareiškė įtarimus trims fiziniams asmenims ir AB „Grigeo Klaipėda“ 3

Prokuratūra atskleidė daugiau detalių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su „Grigeo Klaipėda“. Kol...

Pramonė
2020.01.17
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Pokyčiai pramonės ir prekybos įmonėse augina logistų sandėlius  Premium

2017 m. į naujas patalpas įsikėlusi UAB „Rhenus Logistics“ dar 50% didina sandėliavimo plotą – tai lemia tiek...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau