Smulkieji šaukiasi vartojimo kreditų teikėjų pagalbos

Publikuota: 2013-04-13
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Smulkieji verslininkai teigia, kad jau keletą metų kreditavimas yra sustabdytas ir prošvaisčių esą nematyti. Viltį įtikinti bankus geromis verslo perspektyvomis praradę smulkieji paskolų kreipiasi į vartojamųjų kreditų bendroves.

„Lietuvos banko, bankų asociacijos ir kitų įstaigų statistikoje rašomos milijoninės sumos ir džiaugsmingai skelbiama apie paskolų rinkos atsigavimą. Bet, mūsų akimis, ūkio subjektų kreditavimo pokyčių nėra", – sako Saulius Žilinskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sekretorius.Jis tikina, kad smulkiesiems milijonų nereikia. Dažnai prašoma vos kelių šimtų ar kelių tūkstančių litų. Bet bankams tai neįdomu, nes rizika neva yra didelė, o sumos menkos.Todėl kai kurie, o ypač patys mažiausi, kurių asmeninis turtas yra susietas su verslu – dirbantys su verslo liudijimais arba turintys individualiąsias įmones, – paskolų kreipiasi į vartojamųjų kreditų bendroves.„Dažnai yra taip, kad pinigų reikia čia ir dabar. Žmogus žino, kad, įvykdęs sutartį, grąžins visą sumą ir jam dar liks, bet toks variantas netelpa į bankų rėmus. Jie prašo pateikti paskutinių 12 mėn. įmonės finansinius duomenis ir pagal juos mechaniškai vertina galimybes. Tačiau užsakymai nėra vykdomi pagal kalendorinius periodus, ir dažnai, jei vertinsi atsiperkamumą mėnuo po mėnesio ar ketvirtis po ketvirčio, rodikliai gali atrodyti prasti, nes į vertinimą neįtraukiamas pirmas ar paskutinis tam tikro laikotarpio kontraktas. Jis įtraukiamas į kitą ataskaitinį periodą, o ne tą, kuriam prašoma paskolinti“, – aiškina p. Žilinskas.Jis sako suprantantis, kad atsargumas Lietuvoje veikiantiems skolintojams yra peršamas patronuojančiųjų bankų, nors Lietuvos ekonominė situacija pastaruosius kelerius metus, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, yra labai gera. Tačiau, priduria jis, už šiauriečių klaidas dabar mokame mes. Anot p. Žilinsko, ilgą laiką į Lietuvą buvo sąmoningai pumpuojami skandinavų milijardai, tai iš esmės atvedė prie dabartinės padėties.

Skolintis bijo

Kita vertus, pačios įmonės dabar skolinasi ne taip noriai kaip prieš krizę. Dažnas verslininkas svarbiausias ir didžiausias investicijas atideda ir skolinasi tik apyvartinėms lėšoms. Tai rodo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas lūkesčių indeksas. Bendra pramonės lūkesčių indekso reikšmė pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 67 punktai (reikšmė virš 50 reiškia augimą), o paskolų paklausos indekso reikšmė siekė 53 punktus.Tačiau investicijos didėja. Pramonės investicijos pernai, palyginti su 2011 m., išaugo 26%, teigia Aleksandras Izgorodinas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas. Taigi, įmonės pinigų kur nors randa. Tačiau p. Izgorodinas pabrėžia, kad investicijos auga nuo itin žemo lygo, tad tempas gali atrodyti didelis, nors toks nėra.„Mes matome augimą, situacija jau nuo praėjusių metų po truputį taisosi. Paskolų sąlygos, palyginti su 2009 m. viduriu, kai buvo visiškas investicijų badas, yra kiek laisvesnės. Bet tikrai nevadinčiau to proveržiu. Kreditavimas didėja, bet jis kyla iš labai žemo lygio, todėl bet koks judėjimas yra geras ženklas. Be to, reikia įvertinti tai, kad dėl Europos ekonomikos neapibrėžtumo – mūsų pagrindinės eksporto rinkos – pačios įmonės prilaiko investicijas. Daugelis laukia ir stebi padėtį. Tas pats ir su bankais. Mūsų ekonominė situacija galbūt yra gera, bet bankai patyrė labai daug nuostolių, o po įvykių Graikijoje ir Kipre baimė grįžo“, – dėsto Aleksandras Izgorodinas LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau