Teritorijų planavimo Gordijo mazgas – bevaliams neįkandamas

Publikuota: 2013-04-10
„Verslo žinios“

Suderintas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų projektas jau vakar gulėjo ant aplinkos ministro Valentino Mazuronio darbo stalo. Tiesa, apie planus sutrumpinti procedūras iki pusės metų jau nebekalbama, o nauji pakeitimai, net jei ir bus priimti šį pavasarį, įsigalios tik nuo 2014 m.

„Praktiškai su visomis ministerijomis yra suderinta, liko pora principinių klausimų, kuriuos prašysime išspręsti Vyriausybės. Pasirašysiu šiandien arba rytoj ir atiduosime Vyriausybei“, – vakar VŽ kalbėjo p. Mazuronis.Įstatymo projekte – galybė pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinti ir sutrumpinti procedūras, kur įmanoma atsisakyti detaliojo plano, užstatymo planų rengimą perduoti išimtinai savivaldybėms, projektų tvirtinimą pavesti administracijos direktoriams.Kaip anksčiau teigė premjeras Algirdas Butkevičius, nauju įstatymu buvo siekiama, kad procesas nuo idėjos pateikimo iki galutinio sprendimo priėmimo užtruktų ne ilgiau nei pusę metų. Tačiau dabar p. Mazuronis žada, kad jis trumpės mažiau nei per pusę.Turint omenyje plastikinių vamzdžių gamintojos „Wavin Baltic“ gamybos perkėlimo į Lentvario pramonės zoną istoriją, perpus trumpesnės procedūros optimizmo neįkvepia. Aiškindamasi dėl žemės paskirties keitimo ir detaliojo plano tvirtinimo, bendrovė sugaišo penkerius metus. Dabar dar liko perduoti visus surinktus leidimus sostinės savivaldybei ir laukti, kol Vilniaus taryba patvirtins detalųjį planą. Tačiau net suderintame poveikio aplinkai vertinime Vilniaus visuomenės sveikatos centras įspėja, kad „galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla, galimi konfliktai.“

Siekiama planuoti kvartalais

Pasak Aplinkos ministerijos, priėmus įstatymo pakeitimus, bus lengviau pasikeisti žemės naudojimo pagrindinę paskirtį ar būdą, pertvarkyti sklypų ribas. Paprasčiau bus galima nustatyti ar keisti ir specialiąsias žemės ir miško sąlygas.Siūlomos įstatymo pataisos taip pat numato atsisakyti sklypinio planavimo principo, kai vienam sklypui rengiamas detalusis planas. Mažiausia planuojama teritorija turėtų būti kvartalas. Prieš tai buvusius bendruosius ir detaliuosius planus pagal projektą keičia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai.„Sklypų detaliųjų planų atsisakyta. Jeigu dar nėra parengtų kvartalinių planų, sąlygos projektavimui išduodamos pagal dabar galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą. Savivaldybės vienintelės turės teisę rengti kapitalinius užstatymo planus, žinoma, derindamos su savo finansiniais resursais“, – teigia p. Mazuronis.

Planavimas, o ne parašų rinkimas

Vytas Zabilius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ generalinis direktorius VŽ tvirtino, kad naujo įstatymo projekto koncepcija gera, tačiau po derinimų su įvairiomis institucijomis atsirado trūkumų, kurie verslui gali būti labai nenaudingi.„Siekiama planuoti funkcines zonas – socialinę, inžinerinę, gyvenamąją, komercinę, bet neprisirišti prie sklypų“, – kalbėjo p. Zabilius, pats atstovavęs NT plėtros asociaciją rengiant įstatymo projektą.Pasak jo, dabar procesas turėtų tapti „planavimu, o ne parašų ir kaimynų sutikimų rankiojimu“.Tačiau visa procedūra pusę metų trukti negalės. „Vis tiek, vien viešasis svarstymas yra du mėnesiai“, – kalba p. Zabilius.

Kodėl tik savivaldybės?

Tačiau yra ir keletas blogesnių žinių – teritorijų planavimą perduodant išimtinai savivaldybėms, jos gali vilkinti procesą dėl pinigų planams rengti stygiaus, be to, jos turės skelbti viešųjų pirkimų konkursus, kurie gali užsitęsti.„Jei mes įsivelsime į ilgus viešuosius pirkimus, tai teritorijų planavimo procesas vien dėl viešųjų pirkimų užtruks pusę metų, nes, aišku, bus skundai – daug yra tų urbanistų, visi norės dalyvauti. Ar nebus taip, kad mes teritorijų planavimą per metus padarysim, bet viešieji pirkimai dėl paties plano sudarymo užtruks?“, – klausia p. Zabilius.Jis teigia, kad nesupranta, kodėl iš projekto dingo trišalės sutartys, pagal kurias verslas galėjo pats samdyti sklypų planuotojus.„Jei privatus verslas nori dabar, o ne laukti 5 ar 10 metų, kol bus pinigai, tai tegu susimoka tuos pinigus ir važiuoja“, – keistos nuostatos nesupranta p. Zabilius.Jis taip pat teigė, kad gyvenamosiose teritorijose neužtenka tik geodezininkų, bet reikia ir teritorijų planavimo specialistų parašų, nes, pavyzdžiui, sklypų konsolidacija nėra geodezininkų kompetencija.Virginijus Ramanauskas, „Wavin Baltic“ direktorius VŽ taip pat kalbėjo, kad verslo plėtrai naujas Teritorijų planavimo įstatymas galėtų pagelbėti, jei išliktų toks, koks buvo sumanytas ir parengtas.„Tačiau yra grėsmė, kad patekęs į Seimą projektas bus nutaisytas taip, kad taps  prastesnis už dabar galiojantį. Arba geram įstatymo projektui koją gali pakišti  naujais apribojimais apipinti poįstatyminiai aktai“, – nuogąstauja vadovas.

Bijo visuomenės

Taip pat žadama visuomenei sudaryti galimybes elektroninėje erdvėje stebėti ir prižiūrėti teritorijų planavimo procesus. „Svarstymą su visuomene mes perkelsime iš detaliojo plano į techninio projekto rengimo stadiją“, – sako aplinkos ministras.Tačiau kai kuriems verslininkams tai kelia nerimą.„Rengiamas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas gali sustabdyti bet kokią pramonės ir žemės ūkio gamybos plėtrą. Nors ten išdėstytos mintys ir kilnios, tačiau įrašytos nuostatos apie tai, kad reikia sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti teritorijų planavimo procese, gali atšaldyti bet kokį norą investuoti“, – interviu VŽ yra kalbėjęs Jonas Jagminas, buvęs Seimo narys, dabar – žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves Group“ valdybos pirmininkas.

Ydinga tvarka verčia prasižengti

Vakar VŽ rašė apie į kampą tarp įstatymo ir partnerių IKEA atsidūrusią baldų UAB „Sakuona“.Dar 2010 m. bendrovė pasirašė sutartį su IKEA ir  įsipareigojo 2013 m. balandį pradėti eksportuoti beržinius fotelius – aukštesnio lygio ir didesnės pridėtinės vertės lenktos faneros gaminius. Prieš tai šias prekes švedams tiekė kinai.Pasirašius sutartį su IKEA, žaibiškai buvo pradėtas rengti detalusis planas dėl planuojamos plėtros. Tačiau procesas užsitęsė iki 2012 m. rugsėjo. Kol dokumentai buvo derinami, bendrovė pasistatė bei rekonstravo pastatus ir pasirengė montuoti gamybos liniją – dabar už šias savavališkas statybas gavo baudą ir reikalavimą pašalinti padarinius. Tiesa, yra galimybė, susimokėjus baudą, įteisinti statinius, tačiau tai kainuos papildomai.„Net neabejoju, kad tie pastatai bus priimti ir įteisinti, bet tai užtruks ne vienus metus – jei viską būtume darę pagal įstatymą, nebūtume išlaikę verslo“, – teigia Viktoras Adomaitis, Vakarų medienos grupės (VMG), kuriai priklauso „Sakuona“, generalinis direktorius. Bendrovė koncernui IKEA parduoda 95% savo produkcijos, šiuo metu joje dirba apie 450 darbuotojų.Pasak jo, įsigaliojus naujajam Teritorijų planavimo įstatymui turėtų pagerėti sąlygos verslininkams, kurie investuoja ir kuria naujas darbo vietas. Ypač tokiems, kurie planuoja plėtrą esamoje gamybos teritorijoje, kaip „Sakuonai“.„Mes juk nesiruošiame sustoti ties šia plėtra, rytoj bus kitas projektas, poryt – dar vienas. Todėl būtina ieškoti sprendimų, kad būtų galima lengviau dirbti“, – pabrėžia p. Adomaitis.

Įsigalios nebent 2014 m.

Pasak p. Mazuronio, jei valdančiajai koalicijai pakaks politinės valios, naujas Teritorijų planavimo įstatymas gali būti priimtas jau per šią pavasario sesiją. Tačiau tai sunkiai tikėtina, turint omenyje pakeitimų gausą ir susijusių teisės aktų keitimo būtinybę.Darius Ulickas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys, atsakingas už teritorijų planavimą, tokios sėkmės nesitiki – jo teigimu, įstatymas greičiausiai bus svarstomas tik rudenį.Bet kuriuo atveju, kadangi priėmus įstatymo pataisas reikės keisti ir itin daug poįstatyminių aktų, jau dabar numatomas įsigaliojimas tik nuo 2014 m.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau