FNTT norėtų „pačiupinėti“ ir didžiuosius prekybos tinklus

Publikuota: 2013-03-07
Kęstutis Jucevičius, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius.
Kęstutis Jucevičius, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

2012 m. bandytų nuslėpti mokesčių, kuriuos atskleidė FNTT, suma siekia daugiau nei 42 mln. Lt, užregistruotos 872 nusikalstamos veiklos, iš jų apie 160 – sunkios ir labai sunkios, buvo ištirta 681 nusikalstama veika. Pasak Kęstučio Jucevičiaus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus, šių metų FNTT prioritetai – atskleisti nusikalstamas lėšų pasisavinimo schemas bankrutavusiose finansų institucijose ir įgyvendinant ES remiamus projektus, galimą neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą.

– Kiek pasiteisino informacija, kad grupė asmenų iš Nacionalinės kredito unijos (NKU) galėjo gauti dešimčių milijonų vertės paskolas, užstatydami bevertį turtą? Kada FNTT tikisi baigti šį tyrimą, kokių rezultatų galima tikėtis? Šį tyrimą planuojame baigti šiemet. Turime daugiau nei 30 įtariamų asmenų, jie susiję verslo saitais – NKU paskolas buvo išdavusi įmonėms, už kurių yra tikri asmenys, samdomi fiktyvūs direktoriai.  Buvo klastojami turto įvertinimo dokumentai, turto vertė kai kuriais atvejais padidinta net ne dešimteriopai, o šimteriopai. Išdalyta per 65 mln. Lt paskolų, o įkeistas gal tik poros milijonų vertės turtas. Be abejonių, tai buvo sąmoninga veikla, paskolos išdalytos saviems žmonėms. Beveik visos jos buvo išduotos 2011–2012 m.Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, atkreipė dėmesį, kad normalus verslininkas šiais laikais neimtų kelių milijonų litų paskolos su 10% ar didesnėmis palūkanomis – net per galvą versdamasis jis nesugebėtų tiek uždirbti, pelnai juk ne tokie. O jeigu paskolą ėmė tokiomis sąlygomis, vadinasi, nė nesirengia jos grąžinti.

– Žiniasklaidoje kalbėta, kad esama sąsajų tarp bankrutavusių kredito unijų ir kai kurių politinių partijų. Gal pavyko rasti tokių įrodymų? Nežinau, iš kur žiniasklaida tai pasigavo. Nei mūsų, nei prokurorų komentaruose nebuvo apie tai užsiminta. Išties tyrime figūruoja keli asmenys, iš dalies susiję su Darbo partija, tačiau tai nėra pagrindiniai partijos asmenys, juk partijai priklauso ne viena dešimtis ar šimtas asmenų.Dalis paimtų pinigų buvo pervedami į lengvatinio apmokestinimo bendroves, tačiau kol kas tiksliai nežinome, kur jie nukeliavo toliau. Galbūt ir rinkimams finansuoti, bet šiandien kol kas to patvirtinti negalime, konkrečių duomenų tyrime nėra.Kita vertus, nenorime politizuoti tyrimų, tai būtų neatsakinga ir ne toks mūsų tarnybos tikslas. Mūsų pareiga – tirti ir atskleisti finansinius nusikaltimus, pamatyti ir įrodyti, kaip pinigai buvo pasisavinti, o ne ieškoti galimų sąsajų su partijomis.

– FNTT atlieka dar vieną su kreditų unijomis susijusį patikrinimą – vertina, ar bankrutavusių kredito unijų indėlininkai, turėję didesnį nei 65.000 Lt indėlį, teisėtai įsigijo šias lėšas, laikinai pristabdytas ir draudimo išmokų mokėjimas šiai indėlininkų grupei. Kada ketinate baigti šį patikrinimą, ar daug nepagrįstos kilmės lėšų rasta? Šiuo metu kartu su VMI tiriame apie 500 indėlininkų laikomų lėšų kredito unijose pagrįstumą, kovą šį patikrinimą planuojame baigti ir indėliai indėlininkams bus grąžinti. Jei bus nustatyti asmenys, dėl kurių lėšų teisėtumo kyla įtarimas, bus pradėti atskiri tyrimai dėl galimo neteisėto praturtėjimo, o indėlių grąžinimas jiems pristabdytas. Nemanau, kad tokių atvejų bus daug, gal kokie 10.

– Ar kitų Lietuvoje veikiančių kreditų unijų – be bankrutavusių NKU ir „Švyturio“ taupomosios kasos – veikla nepatenka į FNTT dėmesio lauką? Kabliukų matyti dar vienos kreditų unijos veikloje, netrukus gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Problemų dėl kitų Lietuvos unijų nematome. Gaila, kad dėl tų kelių unijų veiklos dėmė krinta ant kitų unijų. Unijos, siejančios pajininkus, veikia visame pasaulyje, tai normali praktika. Net teisėsaugininkai taip pat turi savo Pareigūnų kredito uniją, ji puikiai veikia.

– Kiek FNTT domisi Ūkio banko (ŪB) indėlininkų lėšų pagrįstumu? Planuojame tikrinti tas ŪB indėlininkų lėšas, kurios viršija valstybės draudžiamą sumą, t. y. sumas, viršijančias 100.000 EUR. Su ŪB darbų į valias – turime rasti pasisavintą turtą, įvertinti žalą. Lietuvos bankas, atlikdamas auditą, banko veiklą tyrė iš finansinės pusės, o mums per ikiteisminį tyrimą reikia konkrečiai sudėlioti, kur pinigai išplaukė, kas dėl to kaltas, kas iš to pasipelnė.

– Kur 2013 m. bus metamos pagrindinės FNTT jėgos? Į naujas tyrimų sferas kol kas nesimetame. Šiemet norime baigti didžiąją dalį pradėtų tyrimų – daug dėmesio skirsime ŪB, kreditų unijų, „Snoro“ tyrimams. Pastarasis tyrimas itin sudėtingas: pagrindiniai banko akcininkai – Didžiojoje Britanijoje, teisinės pagalbos prašymai stringa. Šio tyrimo nelabai paskubinsi.Tęsiamas UAB „Vilniaus energija“ ir su ja susijusių įmonių tyrimas. Tai plataus masto darbas – bendrovė turėjo didelį biokuro supirkimo tinklą, daugiausia iš mažų biokuro įmonių, kurių buvo šimtai. Tiriama versija, kad iš šių tiekėjų kurą superkančios įmonės jį pirko žymiai pigiau, nei paskui jo įsigydavo UAB „Vilniaus energija“.Įtariama, kad buvo nepagrįstai didinama marža ir taip išpučiamos šilumos gamybos sąnaudos, todėl Vilniuje ir kituose miestuose nepagrįstai padidėjo šilumos kainos. Įtariama, kad tokiu principu pelnas būdavo sutelkiamas įmonėje „Bionovus“.Tokia schema veikė apie 10 metų, visur matyti tų pačių akcininkų įmonės. Nenoriu prognozuoti, kada šį tyrimą baigsime. Pinigų srautų schema sudėtinga, sietina su lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis. Laukiame atsakymų į paklausimus dėl teisinės pagalbos, o tokių atsakymų dažnai tenka laukti gana ilgai.Tačiau pirmi poslinkiai turėtų būti dar šiemet – artimiausiu metu planuojame pareikšti įtarimus kai kuriems atsakingiems asmenims. Kol kas negaliu įvardyti, ar tai bus įmonės savininkai, ar jos vadovai.

– Kokia tolesnė tyrimo eiga dėl Vičiūnų įmonių grupės, įtariamos PVM grobstymu? Buvo skelbta, kad įtariamųjų turtui skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas už daugiau kaip 2 mln. Lt, nes tiek PVM ir pelno mokesčių jie nebuvo sumokėję valstybei. Taip pat sudėtingas tyrimas, kurio nepavyksta paskubinti. Tačiau šiuo atveju turime garantijų, kad valstybei padaryta žala tikrai bus atlyginta – veikėme operatyviai, žalai užtikrinti buvo areštuotos pakankamos lėšos įmonės sąskaitose, be to, įmonė yra veikianti. Todėl bus iš ko pareikalauti, kad būtų sumokėti nuslėpti mokesčiai.

– Kaip pastaraisiais metais keičiasi finansinių nusikaltimų schemos? Neteisėtai praturtėti siekiantys ir PVM bei kitus mokesčius slepiantys  asmenys nuolat tobulėja. Dabar populiaresnės tampa tarptautinio sukčiavimo schemos, kai PVM grobstomas vadinamos karuselės principu, įtraukiant į grobstymo schemas ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Lenkijos įmones. Kontrolė daug sudėtingesnė, tenka bendradarbiauti su tų šalių partneriais, ieškoti būdų operatyviai keistis informacija, steigti jungtines tyrimo grupes.

– Kokiuose verslo sektoriuose matote daugiausia erdvės finansiniams nusikaltimams ir akyliausiai stebite? Tai transporto ir statybų sektorius. Yra tam tikrų mokestinių spragų, kuriomis bandoma naudotis. Puikiai suprantame, kad statybininkams pastarieji metai nėra geriausi ir dažnai ne iš gero gyvenimo bendrovės bando suktis. Čia ir gyventojų aptarnavimo sektoriuje matome aktualiausią vokelių bei fiktyvių išlaidų problemą.Vokelių bei nepagrįstų išlaidų problema egzistuoja ir transporto sektoriuje, tačiau šiame sektoriuje problema egzistuoja ne iš blogo gyvenimo, o daugiau iš noro pasipelnyti. Kokia tai schema, nenorėčiau kalbėti, kad nepakenkčiau tyrimui, tegaliu pasakyti, kad balansuojama ant įstatymo ribos. Manau, išsprendus šią bėdą, valstybės biudžetas būtų papildytas.Dar viena problemų kelianti sritis – su ES parama įgyvendinami projektai. Panaudojant  ES lėšas dažnai bandoma nepagrįstai pabranginti projektus  – išpūsti darbų ir įsigyjamų įrenginių kainas.  Europiniams projektams taikomas kofinansavimo principas – jei įmonė gauna, tarkime, 2 mln. Lt ES paramos, paprastai antra tiek turi į projektą įdėti pati. Šiuo atveju paramos gavėjas dažniausiai nurodo fiktyvius projekto finansavimo šaltinius. Fiktyviai padidinus įrenginių ar darbų kainą, sumažinama nuosavų lėšų investavimo dalis ir arba išvis neinvestuojama, arba investuojamas minimumas.Pavyzdžiui, įmonė dokumentuose nurodo, kad perka naują įrangą, o iš tikrųjų įsigyja naudotą, gerokai pigesnę, nei numatyta projekte. Arba parodoma, kad statybos darbai buvo itin brangūs, nors atliktos minimalios investicijos. Šiuo metu atliekame kelias dešimtis tyrimų dėl galbūt nepagrįstai padidintos projektų, kuriems skirta ES parama, vertės.

– FNTT kartais priekaištaujama, kad ji mieliau imasi nedidelių finansinių pažeidimų, tačiau pro pirštus žiūri į didelių verslo struktūrų piktnaudžiavimą. Kas pirmiausia diktuoja tyrimų kryptis? Iš tiesų yra priešingai. FNTT nėra didelė tarnyba, neturime tiek žmonių, kad galėtume tikrinti kioskus, ar mažos krautuvėlės pardavėja išspausdino čekį.Mes orientuojamės į didesnes įmones ir didesnius tinklus, kur gali būti grobstomos didelės lėšos. Manome, kad valstybei bus naudingiau, jei bus atskleistas vienas didesnis nusikaltimas ir kompensuota žala, o ne nustatyti keli maži piktnaudžiavimo faktai.Ateityje planuojame pasižvalgyti po didžiuosius prekybos ir viešojo maitinimo centrus. Jau turime surinkę nemažai informacijos ir matome, kad ten žaidžiami rimti žaidimai. Jei kokia nedidelė maitinimo įstaiga čekio kartais neišspausdina, didieji prekybos centrai čekius spausdina tvarkingai, tačiau mokesčius slepia jau daug subtiliau, paprasta akimi tai nematyti – profesionaliai klastojama visa įmonių apskaita. Manau, šioje srityje yra nemaža dalis šešėlio ir gerai padirbėjus į valstybės biudžetą papildomai įkristų ne vienas milijonas.Prekybininkai dažnai skundžiasi, kad visuomenės perkamoji galia menka, maržos mažos. Bet kai paanalizuoji, kaip gyvena prekybos tinklų savininkai, kaip jie praturtėjo per palyginti trumpą laiką, nenoromis kyla klausimas, ar tai moralu kitų verslininkų ir piliečių, sąžiningai mokančių mokesčius, atžvilgiu. Kai kurių jų turtas matuojamas ne dešimtimis, o šimtais milijonų. O ar mokesčiai nuo šių milijonų sumokėti?Ne paslaptis, kad didelė tų pinigų dalis uždirbta tiekėjų, smulkiųjų verslininkų sąskaita, kuriems monopolinėje rinkoje nelieka nieko kito, kaip bandyti patekti į didžiųjų prekybos tinklų lentynas. Bet tai jau daugiau ne mokestinės, o antimonopolinės rinkos sureguliavimo problemos.

– Gal jau esate pradėję ikiteisminių tyrimų, susijusių su didžiaisiais prekybos tinklais? Kol kas pradėtų ikiteisminių tyrimų neturime, tačiau dirbame ta linkme. Šios verslo struktūros yra stiprios, įtakingos, turi gerų teisininkų, didžiulių pinigų, ir, manyčiau, galbūt palaikomos kai kurių politikų. Reikia itin stiprių argumentų, svarių įrodymų, antraip galime būti apkaltinti verslo žlugdymu ir panašiais dalykais. Tam turime gerai pasirengti, surinkti neginčijamų įrodymų. Ir ta linkme daug dirbame.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau