Vasiliauskas: sistema apsivalė, bet nuo iššūkių niekas neapsaugotas

Publikuota: 2013-03-05
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Po probleminio Ūkio banko (ŪB) pertvarkymo konstatuojama, kad Lietuvos finansų rinka yra pakankamai sveika. Kita vertus, pasak Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko, „nuo nusikalstamų veiksmų niekas nėra apsaugotas“.

– Ne kartą minėta, kad ŪB problemos prasidėjo bent prieš kelerius metus. Lietuvos banko dėmesio centre šis komercinis bankas taip pat atsirado senokai. Tad galbūt pagrįstas nuolat kartojamas klausimas: kodėl prieš jį nesiimta priemonių anksčiau, kodėl tik dabar? Iš tikrųjų vieša paslaptis, kad gana ilgą laiką gyvenome turėdami dvi pūsles. Problemų užuomazgos buvo žinomos. Matyt, natūralu, kad pirmiausia sprendi skausmingiausias bėdas, kurios labiausiai bado akis. „Snoro“ atvejis 2011 m. buvo tas – tuo atveju susidūrėme su akivaizdžia galima nusikalstama veika. Informacija apie didelės dalies turto nebuvimą tame banke buvo akivaizdi.O ŪB atveju visus metus buvo intensyviai dirbama, nes čia susidūrėme su šiek tiek kitokio pobūdžio problema – susijusių asmenų paskolų portfeliu. Buvo dirbama su šio banko pateiktais susijusių asmenų paskolų portfelio pertvarkymo planais. Bet tik atlikus inspektavimą šių metų pradžioje, tapo aišku, kad šie planai nebuvo įgyvendinti, nepasiekta rezultato, kuris užtikrintų naują kokybę ir atitinkamai banko veiklos tęstinumo galimybę.

– Vladimiras Romanovas, ŪB pagrindinis akcininkas, intensyviai platina sąmokslo teoriją, kad Lietuvos bankas jau kurį laiką bandė įstumti ŪB į Šiaulių banko glėbį neva jam, p. Romanovui, nepalankiomis sąlygomis, o dabar neva tiesiog „įvykdyta vagystė“ ir ŪB „už dyką“ atiduotas Šiaulių bankui. ŪB problemą bandyta spręsti visus 2011–2012 m. ir siūlyta pačiam persitvarkyti. Esame ne kartą susitikę su p. Romanovu, su jo seserimi, su ŪB vadovais ir kalbėję apie jų paskolų portfelio problemos sprendimą. Tas darbas buvo intensyvus, todėl man keistai skamba skleidžiamos sąmokslo teorijos.Ponas Romanovas ir jo aplinka puikiai žinojo, kokia yra prasta situacija, kad toliau – tik Nemunas. Buvo pripažįstama, kad padėtis sudėtinga ir reikia imtis veiksmų, jog neįvyktų tragedija.Bet reikiamų ir tinkamų veiksmų nesiimta, padėtis tik blogėjo, todėl įvyko tai, kas įvyko.Tiesa ir ta, kad ŪB ir Šiaulių bankas jau kurį laiką „čiupinėjosi“ vienas kitą. Galiu tik patvirtinti, kad mes kelis kartus buvome susitikę su Šiaulių banko pagrindiniu akcininku Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kalbėję apie jo jau atliktas ir planuojamas investicijas Lietuvoje. Bet dėl glaudesnio bendradarbiavimo dalykų pirmiausia kalbėjosi tie du bankai tarpusavyje. Tikrai niekas čia nekūrė scenarijų priverstinai juos sujungti.Kita vertus, turbūt akivaizdu, kad tie du bankai tiesiog automatiškai susijungti negalėjo. Turėjome du obuolius: vieną – sveiką, kitą – jau supuvusį. Pernai paaiškėjo, kad jeigu juos sujungtume, gautume rezultatą, kad galėjo supūti ir sveikasis obuolys.

– Bet Lietuvos bankas turbūt būtų sveikinęs, jeigu abu bankai būtų sugebėję susitarti ir pernai būtų susijungę? Man atrodo, p. Romanovas turėjo pakankamai erdvės, laiko ir galimybių susitvarkyti vienokiu ar kitokiu būdu. Nesugebėjo. Tikriausiai nenorėjo. Matyt, ambicijos nugalėjo.

– Dar kartą sudėliokime skaičius – pirminiais skaičiavimais, Šiaulių bankui perduota ŪB įsipareigojimų už 2,7 mlrd. Lt, gerojo turto – už 1,9 mlrd. Lt. Susidariusį 0,8 mlrd. Lt kol kas padengs Indėlių draudimo fondas, kuris taps svarbiausiu pretendentu atsiimti bent dalį šios investicijos per blogojo ŪB turto realizavimą. Kiek galbūt pavyks atsiimti? Pirminiais skaičiavimais, blogojo turto vertė gali siekti apie 0,4 mlrd. Lt. Matyt, maždaug tiek ir gali susigrąžinti Indėlių draudimo fondas.Kita vertus, dar skaičiuojama, dar vertinamas blogasis turtas, vėlesnis jo realizavimas parodys tikslesnius skaičius, kiek iš tikrųjų pavyks atsiimti. Galbūt tai bus didesnė, galbūt mažesnė suma.Kol kas nežinome, kokia yra blogojo turto, laikomo užsienyje, teisinė padėtis ir kokia jo būklė. Taigi ir jo įvertinimas bei vėlesnis realizavimas lems, kiek lėšų pavyks atsiimti Indėlių draudimo fondui.

– Bet didžiausia suma, kurią gali prarasti valstybė dėl ŪB sprogimo, siekia 0,8 mlrd. Lt? Iš esmės taip. Tiesa, greta Indėlių draudimo fondo galimų nuostolių derėtų kalbėti ir apie 80 mln. Lt viešųjų finansų, kurie likę probleminiame banke. Tai yra valstybinių įstaigų ir įmonių indėliai, viršijantys apdraustųjų indėlių sumą.Suprantu kai kurių savivaldybių reiškiamą susirūpinimą, kad gana reikšmingos jų sumos liko ŪB. Joms tikrai ne pyragai.Bet kyla klausimas, kodėl tie viešieji finansai buvo laikomi banke, o nenaudojami tų įstaigų ir įmonių poreikiams tenkinti.

– Vyriausybei siūlėte bandyti ieškoti galimybių padėti savivaldybėms, praradusioms pinigus ŪB? Čia mūsų, kaip reguliuotojo, kompetencija baigiasi. Kreditoriai, kad ir kokie būtų – privatūs ar viešojo sektoriaus, mums visi vienodi. Mes būtume neobjektyvūs, jeigu teiktume rekomendacijų.

– Turint galvoje, kad valstybės nuostoliai gali siekti ir 800 mln. Lt, turbūt nebuvo galimybių išgelbėti tuos 80 mln. Lt? Tai būtų tiesioginis kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimas. To negalima daryti ir nė viena valstybės institucija negali ir neturi taip elgtis.

– Nebuvo galimybių, bent likus nedaug laiko iki moratoriumo paskelbimo, įspėti valstybines įmones atsiimti pinigus iš ŪB? Tai taip pat būtų kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimas. Mes to nedarėme, nedarome ir nedarysime.

– Ką manote apie kai kurių politikų svarstymus, kad galbūt valstybės lėšas, laikomas komerciniuose bankuose, būtų galima kaip nors įstatymiškai apsaugoti? Asmeniškai manau, kad tai neįmanoma.

– Ar turima įtarimų, kad tos kelios valstybinės įmonės ne šiaip sau laikė pinigus banke, kuris, kaip jau kurį laiką buvo matyti, turi sunkumų? Ar galėjo tų įmonių vadovams būti atsidėkota, sakykime, lengvatiniais kreditais? Nenorėčiau komentuoti tokių spėlionių. Yra kitų institucijų, pirmiausia teisėsaugos, kurios, jeigu mato pažeidimų, priims sprendimus. Tokie dalykai yra teisėsaugos tyrimo objektai.

– Beje, iš teisėsaugos nėra žinių, kaip vyksta ŪB turto iššvaistymo tyrimas? Gal kam nors pareikšti įtarimai? Kiek mums žinoma, atliekami intensyvūs tyrimai, mes bendradarbiaujame su teisėsauga. Kol kas man nežinoma, kad būtų pareikšti įtarimai. Bet iš tyrimo intensyvumo matyti, kad progresas yra.

– Turbūt nebūtų teisinga reikšti įtarimus paskutiniam ŪB vadovui Arnui Žaliui – jis, kaip pats esate minėjęs, intensyviai su jumis bendradarbiavo, bandant spręsti šio banko problemas? Nors širdies gilumoje esu teisininkas, man sunku būtų komentuoti inkriminacinius dalykus.Galiu tik pakartoti, kad paskutinis iki moratoriumo buvęs ŪB vadovas geranoriškai bendradarbiavo su Lietuvos banku.

– Kuo dabar p. Žalys užsiima? Jis, kiek žinau, tebedirba ŪB, intensyviai padeda laikinajam administratoriui atskirti gerąjį turtą nuo blogojo.

– Tad kas atsakys už valstybės milijoninius nuostolius šiuo konkrečiu atveju? Tai turėtų spręsti teisėsauga.

– „Snoro“ turto realizavimas stringa. Su ŪB bloguoju turtu atsitiks tas pats? „Snoro“ turto atveju susidurta su tam tikromis teisinėmis kliūtimis – kreditoriai iškėlė klausimų Konstituciniam Teismui (KT), todėl dabar reikia laukti jo verdikto.Be to, kito turto, pirmiausia „Finastos“ banko, pardavimo klausimas tebėra labai aktualus. Kiek matome iš viešosios erdvės, tas procesas lyg ir pajudėjo. Mes, kaip reguliuotojai, potencialius pirkėjus  raginame greičiau ateiti čia su konkrečiais pasiūlymais, gauti mūsų sutikimus, kad tas procesas judėtų į priekį.Kalbėdami apie ŪB, taip pat turime turėti galvoje, kad yra tam tikrų procedūrų, kurios turi būti išlaikytos. Tai kažkiek užtruks. Turės būti teisme pradėta bankroto procedūra, tikėtina, kad bus skundų, kol galiausiai įsigalios teismo sprendimas. Paskui bus įvairių procedūrinių dalykų – kreditorių susirinkimo sušaukimas, kreditorių komiteto suformavimas ir įvairių kitų dalykų. Tik tada, matyt, galima bus kalbėti apie turto realizavimą.Taigi procesas nebus toks greitas, kaip visi galbūt norėtų.

– Metai, dveji, treji? Deja, gali užtrukti ir tiek.Be to, primenu, kad didžioji dalis to blogojo ŪB turto yra ne Lietuvoje. Tai komplikuoja situaciją dėl turto įvertinimo ir vėlesnio jo realizavimo.

– Gal turite signalų iš KT, kada jis galėtų imtis „Snoro“ bylos? Tokių signalų neturime. Kiek žiūrėjau, tas skundas įtrauktas į bendrą eilę. Matyt, reikėtų valdžios institucijų kreipimosi, kad ši byla taptų prioritetinė.

– Toks kreipimasis gali būti? Tai Vyriausybės ir Seimo kompetencija.

– Priminkite, kiek valstybei kainavo „Snoro“ griūtis. Ši kaina siekia maždaug 4 mlrd. Lt. Tas burbulas buvo gana išsipūtęs. Kai jis sprogo, aptaškė visus.Tai parodo, kaip svarbu laiku išspręsti problemą.

– Turite ką nors paguodžiamo pasakyti ŪB smulkiesiems akcininkams? Šiuo atveju visų akcininkų – ir stambiųjų, ir smulkiųjų – teisinis statusas yra vienodas, tad ir jų lūkesčiai turėtų būti vienodi. Nenorėčiau suteikti nepamatuotų lūkesčių. Dažniausiai tokiais atvejais akcininkai susimoka pirmiausia.

– Koks galėtų būti ŪB investicinės grupės (ŪBIG) likimas? ŪBIG yra tos pačios grupės, kuriai priklausė ir ŪB, narys. Aišku, jie glaudžiai susiję. Tačiau koks galėtų būti ŪBIG likimas, man sunku pasakyti. Matyt, kažkaip paveiks tą grupę, nes bankas buvo visos grupės finansavimo šerdis.Nutrūkęs „maitinimas“ turi pasekmių. Kokie ten tie ryšiai, reikia konkrečiai žiūrėti. ŪB blogosios dalies bankroto procedūros metu bus matyti ir poveikis ŪBIG.

– Įsivaizduokime, po metų kitų apsilankote Kaune, išsikviečiate taksi ir atvažiuoja taksistas Vladimiras Romanovas. Lengva širdimi į tą taksi įsėstumėte? Nematau didesnių sunkumų. Tik bijau, kad jo tarifai gali būti neįkandami, turint galvoje kreditorinius reikalavimus jam – ne tik banko kreditorinius reikalavimus, bet ir privačių kreditorių, įskaitant iš Rytų, reikalavimus.Taigi tas taksi gali būti labai brangus. Pernelyg brangus. Ir man, ir bet kuriam keleiviui.

– Šalies prezidentė ir jūsų pavaduotojas užsiminė, kad po šių bankų krizių prasivalėme. Ilgam? Tikrai sistema tapo stipresnė ir skaidresnė. Vis dėlto niekada nesame apsaugoti nuo nusikalstamų veiksmų. Šiuo metu – taip. Kas bus ateityje, negaliu pasakyti, aš – ne Haris Poteris.Jeigu kalbėtume apie bankų sistemą, matau, kad ji pakankamai stipri. Ne tik vakarietiškoji, bet ir lietuviškoji dalis yra pakankamai konkurencinga. Esame girdėję apie naujų dalyvių iniciatyvas ateiti. Pirmiausia tai susiję su klasikinių vartojimo kreditų teikimu, o vėliau – galbūt ir su mažmenine bankininkyste.

– Tai klientai iš Vakarų ir Lietuvos, ne iš Rytų? Lietuvą taip pat priskiriu Vakarams.Taip, tai nėra klientai iš Rytų. Kita vertus, niekada negali pasakyti – šiandien gali būti Rytai, rytoj jau bus Vakarai ir atvirkščiai. Svarbu, kad būtų laikomasi klasikinės bankininkystės principų.Tiesiog matome, kad bankų sistemoje turėsime naujų dalyvių.

– Negi bankai iš Rytų visai nesidomi Lietuva? Sakykime, VTB arba „Sberbank“? Apie tokio pobūdžio bankų iš Rytų, kuriuose yra nemažai valstybinio kapitalo, intencijas ateiti į Lietuvos ar Baltijos šalių rinkas man nėra tekę girdėti.

– O kokia padėtis kredito unijų rinkoje? Čia turime problemų tik dėl kai kurių kredito unijų. Kelios „nusprogo“, kelioms uždėti tramdomieji marškiniai. Likusią rinkos dalį stebime, patvirtinta įvairių priemonių, kurios turi sustiprinti tą finansų rinkos segmentą. Matau pakankamai šviesų horizontą.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
17:42
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur 

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
10:43
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau