Švedienė: Lietuva nebuvo pasirengusi atkurti Valdovų rūmus

Publikuota: 2013-03-30
Giedrė Švedienė, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolierė.
Giedrė Švedienė, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolierė. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

– Ar dažnai pasitaiko, kad teisėsaugos išvados yra priešingos jūsiškėms? Įstatymas mus įpareigoja – jeigu atlikę auditus nustatome galimus pažeidimus, privalome medžiagą perduoti teisėsaugai įvertinti. Prokurorai, gavę iš mūsų medžiagą, turi ją patikrinti, surinkti įrodymus, ar padaryta nusikalstama veika.Šiuo atveju dėl Valdovų rūmų atsitiko taip pat – mes atlikome auditą, surinkome medžiagą, padarėme tam tikras savo išvadas ir perdavėme jas įvertinti prokurorams. Kol kas nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Prokurorų padarytą išvadą su visa pagrindžiamąja medžiaga dar turime gauti, ją išnagrinėti ir tik tada priimsime sprendimą. Turime teisę aukštesniam prokurorui skųsti prokuroro padarytąją išvadą. Gali būti, kad tokia teise bus pasinaudota.Apibendrintai kalbant, kad prokurorai nutraukia tyrimus dėl mūsų pateiktos medžiagos – taip, tokių atvejų pasitaiko. Tačiau mes dažniausiai pasinaudojame apskundimo galimybe ir paprastai po tokio mūsų veiksmo ikiteisminis tyrimas būna atnaujinamas.Per pastaruosius trejus metus teismuose nagrinėta daugiau kaip dešimt bylų, paremtų Valstybės kontrolės surinkta medžiaga. Visais atvejais tuos procesus mes laimėjome. Tai parodo, kad dirbame pakankamai kokybiškai ir Valstybės kontrolės ataskaitos bei išvados būna teisingos.

– Valdovų rūmų atveju prokurorai atmetė beveik visas Valstybės kontrolės pretenzijas – ir dėl to, kad statybos neva nepagrįstai pabrango 3,5 karto, ir dėl esą teisiškai netvarkingų darbų įkainių bei normatyvų, ir dėl visų reikiamų sutarčių nebuvimo. Kai taip įvertintas valstybės auditorių darbas, argi galima kalbėti apie jų darbo kokybę? Ataskaita Generalinei prokuratūrai buvo perduota faktiškai dėl viešųjų pirkimų pažeidimų. Taigi kalbėta netiesiogiai apie nepagrįstai išaugusį biudžetą. Kalbėta apie viešuosius pirkimus, jų pažeidimus ir dėl to kilusias pasekmes. Tarp tų pasekmių, aišku, buvo ir išaugęs biudžetas.Nesame vienintelė institucija, kuri padarė tokias išvadas. Jeigu mūsų išvadomis abejojama, yra ir kitos institucijos, kurios taip pat pareiškė savo nuomonę. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados dėl Valdovų rūmų yra dar griežtesnės nei Valstybės kontrolės. Šiame procese taip pat dalyvavo Seimo Audito komitetas ir kiti Seimo nariai.

– Yra versija, kad Valstybės kontrolė, pateikdama savo išvadą apie Valdovų rūmus, tiesiog pasielgė populistiškai, kaip kai kurie prieštaringai vertinami, triukšmingi Seimo nariai – jie garsiai šaukia, kad Valdovų rūmuose viskas išvagiama, o Valstybės kontrolė, ieškodama pigaus populiarumo, pritarė tiems rėksniams? Auditas dėl Valdovų rūmų statybos buvo atliktas 2009–2010 m. Mes jį privalėjome atlikti, nes statybos ten užtruko daugiau kaip dešimt metų. Vadinasi, buvo būtina patikrinti tų statybų aplinkybes.Auditas atliktas ne dėl to, kad kai kas daug ir garsiai apie tą projektą kalba, bet dėl to, kad jį reikėjo atlikti. Tai buvo padaryta laiku.

– Kita, priešinga, versija – Panevėžio statybos trestas, atliekantis darbus Valdovų rūmuose, gana glaudžiai siejamas su dabartine valdžia, pradėjusia dirbti prieš kelis mėnesius, todėl prokurorai, pajutę, į kurią pusę vėjas papūtė, nepanoro judinti šio reikalo ir atmetė jūsų tyrimą dėl Valdovų rūmų projekte galimai iššvaistytų lėšų kaip nepagrįstą. Su tokia versija sutiktumėte? Nekomentuoju gandų ar versijų. Mes atliekame auditus ir pranešame visuomenei apie jų rezultatus, komentuojame tik juos.

– Ar kontrolieriai, teikdami išvadą dėl Valdovų rūmų, įvertino, kad tai ilgalaikis projektas, kad jo kainos nebuvo įmanoma prognozuoti ir įvertinti prieš daugiau kaip dešimt metų, kai jis pradėtas? Atliekant šį auditą buvo įvertinta viskas, taip pat tai, kad jis ilgalaikis, kad pradėtas prieš daugiau kaip dešimt metų, kad jį įgyvendinant kito statybinių medžiagų ir atliekamų darbų kainos. Visa tai buvo įvertinta, priimant išvadą dėl atlikto audito.Tačiau yra ir kita medalio pusė – akivaizdu, kad valstybė šiam objektui atkurti nebuvo pasirengusi. Šiandien ginčijamasi – statybos ar restauraciniais įkainiais turėjo kilti Valdovų rūmai. Ginčų nebūtų, jeigu prieš pradedant darbus būtų parengti specifiniai, tik šiam objektui būdingų darbų įkainių reglamentai.

– Vadinasi, jūs tikra, kad Valstybės kontrolės išvados dėl Valdovų rūmų buvo teisingos, ir dėl jų kovosite? Taip, žinoma.

– Galima kartais pastebėti, kad Valstybės kontrolės pastabos po žinybose atliktų auditų metai iš metų kartojasi. Kodėl? Taip, yra tos pačios pažeidimų grupės – klaidos viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos srityse, pažeidimai vykdant Biudžeto sandaros ir kitus įstatymus. Bet mes, atlikę auditą vienoje institucijoje ir pateikę neigiamą nuomonę, kitąmet būtinai ateiname į tą instituciją ir patikriname, kaip sekasi klaidas taisyti. Nepaliekame tos institucijos be dėmesio, tol stebime padėtį, kol pamatome, kad ji gerėja.Dėl to, kad pastebimos klaidos, įtakos turi nemenki finansiniai srautai, einantys per asignavimų valdytojus, taip pat darbuotojų kaita institucijose ir įstatymų bazės pokyčiai, vykstančios reformos įvairiose srityse.

– Prižiūrite, kaip Lietuvoje panaudojama ES parama. Visuomenės Lietuvoje nuomonė šiuo klausimu gana radikali – esą didelė dalis europietiškos paramos išgrobstoma, panaudojama neskaidriai ir neveiksmingai. Tokia nuomonė turi pagrindą? Toks absoliutinimas nėra geras reiškinys jokioje situacijoje. Aišku, pažeidimų pasitaiko. Bet apskritai Lietuva ES lėšų panaudojimo kontekste vertinama gerai.Tam ir veikia Lietuvoje administruojančioji sistema, tam ir esame mes, kad išgaudytume klaidas ir užtikrintume, kad ES paramos lėšos liktų Lietuvoje. Nes jeigu Europos Komisija arba Europos Audito rūmai atvyks audituoti ir nustatys šiurkščių pažeidimų, tas lėšas reikės grąžinti į ES biudžetą.

– Yra kokie nors skaičiai, parodantys, kiek veiksmingas Valstybės kontrolės darbas? Pavyzdžiui, kiek pavyko sutaupyti biudžeto lėšų, įgyvendinus jūsų pateiktas pastabas? 2010 m. po mūsų auditų į biudžetą buvo grąžinta 1,5 mln. Lt, 2011 m. – per 3 mln. Lt, 2012 m. – daugiau kaip 12 mln. Lt.Greta to reikėtų kalbėti apie valstybės turtą, kuris buvo atkurtas po mūsų pastabų. 2010 m. tokio turto buvo beveik už 17 mln. Lt, 2011 m. – už 26 mln. Lt, 2012  m. – už 118 mln. Lt.Mūsų darbo efektyvumą įrodo ir tai, kad 92% Valstybės kontrolės rekomendacijų yra įgyvendinama.
Turint galvoje, kad pastaruosius kelerius metus vyksta viešojo sektoriaus atskaitomybės reforma ir pereita prie naujų atskaitomybės principų, manome, kad institucijos pakankamai tvarkingai susitvarkė su naujais iššūkiais.

– Norite pasakyti, kad biudžeto lėšos negrobstomos ir nešvaistomos, kaip turbūt įsitikinęs ne vienas paprastas Lietuvos pilietis? Tikrai nesutikčiau su radikalia nuomone, kad visi Lietuvoje – vagys. Tikrai taip nėra.
Dėl valstybės lėšų, jų panaudojimo skaidrumo, efektyvumo yra įvairių situacijų. Kiekvieną jų reikia vertinti atskirai. 
Tačiau negalima daryti bendros išvados, kad viskas išvagiama, išgrobstoma, ištaškoma ir panaudojama ne pagal paskirtį. Tai būtų neteisingas apibendrinimas.

– Galėtumėte išskirti problemiškiausius asignavimų valdytojus? Pernai atliktų auditų rezultatai rodo, kad daugumoje išvadų pateikėme nesąlyginę nuomonę. Tačiau dviem institucijoms pagal nustatytųjų klaidų reikšmingumo lygį finansinėse ataskaitose privalėjome pareikšti neigiamą nuomonę. Tai Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijos.

Dosjė

  • Gimė 1968 m. sausio 15 d. Kaune
  • Baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą ir Centrinės Europos universitetą Prahoje, įgijo ekonomikos mokslų magistro laipsnį
  • 1992–1996 m. – „ComputerLand“ generalinio direktoriaus asistentė, vėliau – parduotuvės vedėja
  • 1996–1999 m. – Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos nuolatinė misija prie Jungtinių Tautų Ženevoje, kanceliarijos vedėja
  • 1999–2000 m. – Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, vadybininkė viešiesiems ryšiams
  • 2000–2004 m. – Finansų ministerija, finansų ministro padėjėja, vėliau – Tarptautinio departamento Ryšių su užsieniu skyriaus vedėja, Finansinės paramos departamento ES paramos koordinavimo skyriaus vedėja
  • 2004–2006 m. – Struktūrinės politikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES
  • 2006–2009 m. – Vidaus reikalų ministerijos sekretorė
  • 2009–2010 m. – Valstybės kontrolės 3-ojo audito departamento direktorė
  • Nuo 2010 m. – vadovauja Valstybės kontrolei
  • Kalba anglų, rusų, prancūzų kalbomis
  • Ištekėjusi, augina sūnų
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau