Ieškai investuotojo – teks skaičiuoti ir planuoti
„Lietuvoje rizikos kapitalo investicijos – nauja mada. Auga fondų galimybės, drauge daugėja ir įmonių, siekiančių paramos. Tai gera tendencija“, – Anatolijus Faktorovičius, UAB „Practica Capital“ (PC) vadovas ir partneris, mano, kad dauguma žmonių, kurie kreipiasi į bendrovę, siekia sukurti savo verslą.
PC jau investavo į 6 įmones. Per kelias ateinančias savaites bus pasirašytos dar bent 4 naujos sutartys. 70% fondo lėšų sudaro kitų ES fondų kapitalas.
„Norėjome investuoti tik savo lėšas, tačiau neradome tinkamų projektų. Sudomino tik vienas, tačiau jam reikėjo tokių sumų, kuriomis nebuvome pasirengę rizikuoti“, – kiek kitaip į perspektyvą žvelgia Danielius Bunkus, UAB „JM Investicija“, planavusios investuoti privačias lėšas, bendraturtis.
Į rizikos kapitalo fondus paprastai kreipiasi verslą mėginantys kurti jauni žmonės, studentai. Kita kategorija – jau veikiančios bendrovės, kurių savininkai nori parduoti bendrovę.
„Jau veikiančių įmonių savininkams fondai padeda sutvarkyti verslą, iškelia tikslus ir juos padeda įgyvendinti. Taip padidinama įmonės vertė“, – aiškina p. Faktorovičius.
Verslininkas atskleidžia „investuotojo skaičiuoklę“: jei per 5 metus neįžvelgiama perspektyva uždirbti dvigubai daugiau nei investuota, toks projektas neįdomus.
Siekiant kurti sėkmingus projektus, sritis, kurioje dirba naujas verslas, nesvarbi.
„Investuojame ne tik į IT bendroves. Domina gamybos ir paslaugų bendrovės. Apyvarta nuo 10 iki 60 mln. Lt per metus“, – dėsto p. Faktorovičius.
Fonde 6 mln. EUR skirta rizikos kapitalui ir atiteks tik naujoms bendrovėms, kurios gali sulaukti iki 200.000 EUR. Tai investicijos į naujus rizikingus projektus. Pradedantiems verslininkams nereikia savo lėšų. Užtenka idėjų ir darbo. PC nesiekia valdyti kontrolinio akcijų paketo. Tačiau net gera idėja neužtikrina paramos.
„Mums siūlė idėjų, kurios nebuvo išplėtotos. Būtų reikėję dirbti kartu su pretendentais ar net už juos kurti verslą. Todėl ir neinvestavome“, – aiškina p. Bunkus, išanalizavęs apie 100 projektų.
Dauguma pradedančiųjų neturėjo ekonominių ir verslo valdymo žinių.
Galima kopijuoti
Ponas Bunkus taip pat pastebi tendenciją, kad gudresni pradedantieji jau ieško kelių į Didžiosios Britanijos, Danijos fondus, tačiau kol kas sėkmės istorijų negirdėti. Užsieniečiai reikalauja parodyti veikiančias įmones, darbuotojų komandas.
„Paprastai neduodame pinigų, jei mums nepatinka žmonės ir jų idėjos. Didžiausia klaida – pas mus ateiti be verslo plano“, – pritaria p. Faktorovičius. Jis neslepia, kad pats unikalių idėjų neieško.
Pasaulyje paprastai remiamos jau pasiteisinusių projektų kopijos, jei tokių nėra Lietuvoje.
„Tikiu, kad po kelerių metų pradedantiems verslininkams ėjimas į rizikos fondus taps normalia praktika. Tai padės realizuoti daugybę puikių idėjų“, – prognozuoja p. Faktorovičius.
PC partneris trauktis iš verslų planuoja savo dalį parduodamas strateginiams investuotojams, kuriems svarbi ilgalaikė bendrovės perspektyva, o ne greitas pelnas.
* * *
Simonas Gustainis, privataus kapitalo fondus valdančios investicijų bendrovės „BaltCap“ partneris:
Investiciniai fondai skiriasi. Pavyzdžiui, mes investuojame į jau veikiančias bendroves, kurios turi savo rinkos dalį. Joms padedame plėstis. „Verslo angelų“ sritis yra veiklą pradedančios perspektyvios bendrovės. Jie linkę labiau rizikuoti, nes tikisi, kad viena sėkminga investicija atpirks kelias ar keliolika nesėkmingų.
Investicinis fondas – tai bendrovė, kuri valdo kapitalą. Jo tiesioginių valdytojų lėšos sudaro kelis procentus. Dauguma išteklių yra valstybių ir kitų fondų.
Po investicijos iš verslo traukiamasi pasiekus užsibrėžtus tikslus. Rizikos kapitalo fondai paprastai orientuojasi į 10 m. laikotarpį. Per 3–7 m. plėtojama bendrovė, per likusį laiką ieškoma pirkėjo. Tokias sąlygas paprastai fiksuoja investuotojai, duodantys lėšų pačiam fondui. Pageidaujama metinė grąža – bent keliolika procentų per metus.
„BaltCap“ investavęs į 60 įmonių ne tik Lietuvoje. Jo skaičiavimu, Lietuvoje valdomose bendrovėse dirba apie 1.000 žmonių. Kokios sumos investuojamos, neskelbiama.
Vienas iš paskutinių projektų – atėjimas į „Coffee Inn“ išsineštinės kavos verslą.
Vienas iš dešimt
- 10% – tiek pagal pasaulinę praktiką rizikos kapitalo fondų investicijų būna sėkmingos. Tačiau jos atperka visus nuostolius.
- 70% – tiek paprastai rizikos investuotojo lėšų sudaro ES struktūrinių fondų lėšos.
- 20 projektų – tiek per 4 metus žada paremti UAB „Practica Capital“
VERSLO TRIBŪNA
Konsultacijų ir skaitmeninių sprendimų įmonė „Civitta“, kurios pagrindinė buveinė yra Lietuvoje, įsigijo „J.E. Austin Associates“ (JAA), Arlingtone (Virdžinija, JAV) registruotą bendrovę, turinčią 39 metų patirtį įgyvendinant strateginio konsultavimo ir ekonominės plėtros projektus. Tai jau antrasis didelis „Civitta“ sandoris per pastarąjį mėnesį – neseniai bendrovė prisijungė Armėnijos IT įmonę „HackTech“.
Šiemet įsigaliojęs Europos Prieinamumo aktas daugelį verslų ir organizacijų įpareigojo užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų lygias galimybes naudotis jų produktais ir paslaugomis. Lietuvoje veikiančios leidyklos sutinka: tai ne tik reguliacinė prievolė, bet ir vertybinis pasirinkimas, kuris reikalauja papildomų pastangų, bet kartu atveria rinką platesnei auditorijai ir stiprina leidėjų reputaciją.
Kai pacientas išgirsta „čia nieko neįmanoma padaryti“, tai dar nebūtinai reiškia, kad nėra jokių alternatyvų. „Northway“ odontologijos centre tokių istorijų – ne viena. Čia gydytojai ne tik atkuria šypsenas, bet ir grąžina pasitikėjimą savimi bei komfortišką kasdienybę.
Pokalbį Eduardas Jasas, SDG įkūrėjas ir generalinis direktorius, pradėjo nuo savo verslo vertybių. Nors planavome kalbėti apie jo dar 2002 m. sukurtą ir plėtojamą sėkmingą verslą, tai įrodančius skaičius, bet kalba pakrypo, kaip jis pavadino, apie „gražiąją revoliuciją“ ir ko verslui bei verslininkams reikėjo išmokti po 1990 m.
Šaltinis: UAB „Practica Capital“
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.
