DNB Norvegijoje pralaimėjo bylą dėl platintų obligacijų

Publikuota: 2013-03-25
svg svg
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Norvegijos smulkusis investuotojas Ivaras Petteris, nesėkmingai investavęs į su akcijomis susietas obligacijas (SASO), švenčia pergalę prieš didžiausiai Norvegijos finansų grupei priklausantį banką „DNB Bank ASA“.

Norvegijos Aukščiausiasis Teismas penktadienį nusprendė, kad bankas negali reikalauti palūkanų iš investuotojo, kuris nėra profesionalas – 63 m. p. Petteris anksčiau dirbo elektriku.Ponas Roeggenas iš banko prisiteisė 230.000 NOK (apie 100.000 Lt) nuostolių sumą. Bankas taip pat turės padengti beveik 4,8 mln. NOK (2,2 mln. Lt) teismo ir advokatų samdymo išlaidų, pranešė procesą stebėjusi Lietuvos asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“.Pasak asociacijos, šis sprendimas yra istorinis ir turėtų įkvėpti viltį daugiau kaip 600 Lietuvos ir keliems tūkstančiams Norvegijos piliečių, teismuose besibylinėjančių dėl DNB platintų SASO.Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius, VŽ sakė, kad toks teismo sprendimas yra labai svarbus paprastiems žmonės, nes jie mato, kad paprastas investuotojas gali prisiteisti nuostolius iš banko. Pasak jo, nuostolių sumos svyruoja nuo 10.000 iki keliolikos milijonų litų.„DNB banko strategija buvo nesitarti, nekompensuoti klientams nuostolių ir todėl daug jų nuėjo į teismus, t.y. ir Norvegijos, ir Lietuvos pavyzdys. Kiti bankai, kurie leido obligacijas, susietas su akcijomis ir siūlė klientams naudoti skolintas lėšas, jie, kiek žinau, iki teismų nepriėjo. Kaip jie susitarė su klientais, man nėra žinoma, tačiau DNB nėra vienintelis bankas siūlęs panašų produktą. Matyt, kitiems bankas užteko geranoriškumo ir jie klientams pasiūlė tokias sąlygas, kurios juos tenkintų ir nereiktų kreiptis į teismą“, - aiškino p. Kupšys.Asociacijos atstovas teigė, kad bankas tariasi su atskirais klientais, bet ne su visais„Šiuo metu iš 600 žmonių 50 kreipėsi į teismus. Kiti arba laukia, kaip seksis tiems 50, arba yra nusprendę nesibylinėti ir nesiginčyti. Manyčiau, bankui tai yra krizinė situacija, turint tokį rimtą klientų nepasitenkinimo šaltinį. Kol kas bankas su ta krizine situacija tvarkosi pakankamai nekūrybiškai ir nelanksčiai. Jie tarsi klientus verčia priimti jiems nepalankias sąlygas. Viena iš įdomiausių banko elgesio schemų ta, kad jie klientams patyrusiems nuostolius, siūlo išduoti paskolas, kad jie galėtų tuos nuostolius sumokėti“, - apie susidariusią situaciją pasakojo p. Kupšys.

Fiksuotos palūkanos

Smulkusis DNB klientas prarado lėšas investavęs į SASO, kurioms įsigyti tas pats bankas suteikė atitinkamos trukmės paskolą.  Pagal atitinkamą schemą SASO įsigijimas buvo finansuojamas ir Lietuvoje.Obligacijų grąža buvo susieta su akcijų indeksų dinamika, tuo tarpu už paskolą priskaičiuotos palūkanos buvo fiksuotos. Panašūs investicijų sandoriai, atliekami skolintomis lėšomis, laikomi ypatingai rizikingais ir paprastai nerekomenduojami neprofesionaliems investuotojams.Norvegijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „būdamas profesionalia sandorio šalimi, bankas turėjo klientui pabrėžti, jog tolygaus ir stipraus nuolatinio akcijų rinkų augimo scenarijus yra rizikingas“, o taip pat pateikti klientui neklaidinančias investicijų atsipirkimo ir nenuostolingumo taško prognozes.Teismo teigimu, turėdamas teisingą informaciją, klientas greičiausiai būtų susilaikęs nuo nepamatuotos rizikos ir atsisakęs siūlomo sandorio, rašoma teismo sprendime.

Aktualu Lietuvai

Lietuvoje norvegiškajam „DNB Bank ASA“ priklauso trečias pagal Lietuvos bankas DNB.Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ duomenimis, lietuviškojo DNB banko platintų SASO skolintomis lėšomis iš viso 2007-2008 metais buvo įsigiję daugiau kaip 600 investuotojų, o bendra jų patirtų nuostolių suma gali siekti 100 mln. Lt.Lietuvos teismai šiuo metu nagrinėja bent keliolika su šia investicine schema susijusių bylų, jose savo interesus gina apie 50 banko klientų.Andrius Vilkancas, DNB atstovas spaudai, VŽ sakė, kad Norvegijos teismo sprendimas Lietuvoje esančiam DNB bankui įtakos neturės, nes kiekvienu atveju yra vertinama konkreti situacija.„Lietuvoje situacija yra skirtinga. Teismuose priimami sprendimai būna palankūs tiek vienai, tiek kitai pusei. Bet kuriuo atveju, pirminių teismų sprendimai paprastai būna skundžiami apeliacine tvarka“, - aiškino p. Vilkancas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku