Bando kriminalizuoti kaupiamuosius indėlius

Publikuota: 2013-03-21
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Šiaulių bankas, iš Ūkio banko perimtus kaupiamuosius indėlius vienašališkai pakeitęs į terminuotuosius, prabilo ir apie galimą šių indėlių perkėlimą į blogąjį banką. Buvusiems Ūkio banko indėlininkams stebintis kaupiamiesiems indėliams paskelbtu karu, Lietuvos bankas Šiaulių bankui nurodo nesuabsoliutinti visų kaupiamųjų indėlių ir jų nekriminalizuoti.

VŽ vakar skelbė, kad Šiaulių bankas iš Ūkio banko perimtus kaupiamuosius indėlius savavališkai pakeitė į terminuotuosius.Vakar Šiaulių bankas žengė dar toliau – išplatino pranešimą spaudai, kuriame išvardija, kaip pats teigia, kuriozinius atvejus, kaip Ūkio banko indėlininkai naudojosi lanksčiomis kaupiamųjų indėlių sąlygomis banke, ir kalba apie galimybę šiems indėliams atsidurti blogojoje Ūkio banko dalyje. Anot Šiaulių banko, tarp kuriozinių atvejų – Ūkio banke rasta indėlių, kai indėlio termino pabaigoje indėlininkui sueis 107 metai, arba Ūkio banke yra padėtas 4.000 Lt dydžio indėlis, kuris termino pabaigoje dėl sudėtinių palūkanų efekto užaugs iki daugiau nei 200.000 Lt.Pranešime aptakiai užsimenama, kad tie indėliai, kurie sudaryti tokiomis ir panašiomis privilegijuotomis sąlygomis, gali būti perkelti į blogąjį banką, o jų savininkai turės stoti į bendrą kreditorių eilę. Bus tikrinama, ar pagrįstai panašūs indėliai buvo priskirti prie valstybės apdraustųjų ir perkelti į Šiaulių banką.„Tai dar vienas smūgis man, kaip buvusiam Ūkio banko indėlininkui, šiame banke turėjusiam kaupiamąjį indėlį. Negana to, kad Šiaulių bankas vienašališkai pakeitė indėlio tipą, dabar dar grasina iš viso nieko nebegrąžinti. Suprantu, kad mano indėlio sąlygos gali būti nenaudingos bankui, tačiau kaip gali būti žaidimo taisyklės keičiamos vidury žaidimo? Įstatyme aiškiai parašyta, kad draudžiami visi indėliai, nesvarbu, kaupiamieji ar terminuoti, visus šiuos apdraustus indėlius Šiaulių bankas ir perėmė. Dabar bandoma tai apeiti ir atsikratyti indėlių, kurie neduoda pelno. Gal kreditą banke turintis asmuo, rinkoje sumažėjus paskolų palūkanoms, taip pat gali sugalvoti, kad jam sąlygos su banku nenaudingos ir bankas privalo jas pakeisti?“ – VŽ retoriškai vakar klausė vienas buvęs Ūkio banko indėlininkais (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).Anot jo, 2009–2010 m., kai palūkanos rinkoje buvo šoktelėjusios dėl lito devalvavimo baimių, nemaža dalis indėlių (terminuotųjų ir kaupiamųjų), ypač mažesniuose bankuose, buvo dedami už nuo 8% iki 12% siekiančias palūkanas. Anot pašnekovo, tokie bankai, kaip Ūkio bankas ar „Citadele“, visiems leisdavo pasirinkti neribotą indėlio terminą – šių bankų elektroninės bankininkystės sistemos leisdavo pinigus padėti nors ir 100 metų.„Tad kodėl dabar tie, kurie tuomet buvo įžvalgūs ir kaupiamąjį indėlį padėjo ilgesniam laikui, pvz., 5 ar 10 metų, prilyginami nusikaltėliams arba žmonėms iš Vladimiro Romanovo aplinkos?“ – klausia indėlininkas.Audrius Žiugžda, Šiaulių banko vadovas, VŽ aiškino, kad kol bus tikrinami įtarimą sukėlę kaupiamieji indėliai, juos turintys gyventojai ar įmonės gali laisvai jais disponuoti.„Apribojimų disponuoti šiais indėliais, juos nutraukiant ar pan., šiuo metu nėra“, – teigia banko vadovas, leidžiantis suprasti, kad Šiaulių bankas leidžia šiuos indėlius nutraukti, kad tik bankui nereikėtų mokėti Ūkio banko žadėtų palūkanų.Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas, VŽ teigia, kad kredito įstaigos įsipareigojimai pagal sutartis, kuriomis beveik neribojamas įsipareigojimų terminas ir sumos, iš tiesų sukuria papildomas rizikas.Tačiau, anot jo, kad kiekvieno indėlininko atvejis yra unikalus, todėl suabsoliutinti ar kriminalizuoti visų asmenų, turėjusių kaupiamuosius indėlius Ūkio banke, negalima.Plačiau apie tai skaitykite šios dienos dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau