Atmestas 2014-2020 m. ES biudžetas. Laukia atnaujintos derybos

Publikuota: 2013-03-13
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Europos Parlamentas (EP) sieks patobulinti vasarį Europos Sąjungos vadovų pasiektą susitarimą dėl bendrijos ateinančių septynerių metų finansinės perspektyvos.

"Tik ką Europos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria Tarybos (EVT) patvirtintam siūlymui dėl 2014-2020 m. ES daugiametės finansinės perspektyvos. EP parodė savo raumenis ir norą dalyvauti procese. Taigi, derybos prasidės iš naujo. Jei jos vyks sunkiai (ir airiai nespės), gali būti, kad Lietuvai teks jas užbaigti pirmininkavimo metu", - teigė euro parlamentarė Radvilė Morkūnaitė.Balsavime už rezoliuciją, atmetančią susitarimą, pasisakė 506 euro parlamentarai, prieš buvo 161, susilaikė 23.

Kaltina Europos Vadovų Tarybą (EVT) skaidrumo stoka

EP rezoliucijoje teigiama, kad atmetamas susitarimas dėl daugiametės perspektyvos "dabartine forma, kadangi jis neatspindi Parlamento išreikštų prioritetų ir susirūpinimo", taip pat "ignoruoja Parlamento vaidmenį ir kompetencijas, numatytas Lisabonos sutartyje".Rezoliucijoje pabrėžiama, kad išvados dėl daugiamečio susitarimo yra ne kas kita, o tik politinis valstybių ir vyriausybių vadovų susitarimas. EP kaltina Europos Vadovų Tarybą (EVT) skaidrumo stoka, siekiant politinio susitarimo dėl daugiamečio biudžeto, tiek išlaidų, tiek pajamų atžvilgiu.EP "mano, kad šis susitarimas, kuris įpareigos Sąjungą artimiausius septynerius metus, negali būti patvirtintas, neįvykdžius tam tikrų esminių sąlygų".Parlamentas teigia esąs pasiryžęs pradėti išsamias derybas su EVT, kad būtų užtikrinta, jog ES turėtų "modernų, orientuotą į ateitį, lankstų ir skaidrų biudžetą, galintį užtikrinti augimą ir darbo vietų kūrimą". EP tvirtina, kad 2014–2020 m. biudžetas turi užtikrinti sėkmingą strategijos "Europa 2020" įgyvendinimą ir aprūpinti ES būtinomis priemonėmis, padėsiančiomis Europai atsigauti po krizės ir tapti tvirtesne.EP sutinka su EVT nustatyta viršutine daugiamečio biudžeto riba, tačiau nori daugiau lankstumo ir efektyvumo biudžeto viduje, aiškinama trečiadienį paskelbtame EP pranešime.
Parlamentas taip pat nori, kad, prieš dedant tašką derybose dėl daugiametės perspektyvos, būtų sutarta dėl lėšų programoms, kurioms 2012-aisiais pritrūko finansavimo, tarp jų –"Erasmus", mokslinių tyrimų programa, Socialinis fondas.
EP taip pat siekia mandato peržiūrėti daugiametės perspektyvos išlaidas laikotarpio viduryje.Januszas Lewandowskis, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys, komentuodamas EP sprendimą, EK paskyroje "Twitter" pareiškė, kad EP rezoliucija reiškia, jog "prasideda galutinis derybų etapas".

Bus darbo grupės

EP atstovai paaiškino VŽ, kad tokiu balsavimu europarlamentarai suteikė įgaliojimus savo paskirtiems derybininkams susitarti dėl tam tikrų korekcijų Europos Vadovų tarybos patvirtintame susitarime dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos. Nuo šių derybų rezultatų priklausys galutinis EP balsavimas dėl šios perspektyvos patvirtinimo. Tikimasi, kad jis įvyks antrąjį šių metų pusmetį, kai ES pirmininkaus Lietuva."Nėra taip, kad po šio balsavimo nebeliko jokio susitarimo. Jis liko, tik jį bus bandoma dar patobulinti," - sakė EP atstovai Lietuvoje."EP nori būti įtrauktas į derybas dėl atskirų sektorių, drastiškų pakitimų biudžete tikrai neturėtų būti, bet derybos vyks", - VŽ komentavo p. Morkūnaitė.Paklausta, ar tai reiškia, kad visa derybų dėl biudžeto procedūra vyks iš naujo, tik jau dalyvaujant EP nariams ir vėl baigsis Europos vadovų taryboje, p. Morkūnaitė atsakė: „Bus darbo grupės. Ir taip, vėl turės būti bendras sutarimas”.Jovita Neliupšienė, prezidentės patarėja, VŽ sakė, kad valstybės skirta parama nebus keičiama, bet gali keistis parama bendriems projektams, tokiems kaip švietimo projektas „Horizontas“, kuriuo remiamos aukštojo mokslo ir tyrimų iniciatyvos, ar „Connecting Europe Facility“, kuris yra įvardijamas Europos jungčių instrumentu.„Europos parlamentas turi galią pateikti savo nuomonę, t.y. visiškai normali procedūra. Bet derybos iš tiesų vyksta dėl bendrųjų ES sąjungos projektų, bendrųjų eilučių. Nacionaliniai vokai, šiuo atveju, nebus liečiami“, - teigė p. Neliupšienė.Pasak jos, biudžeto paskirstymas šiuo metu yra Airijos, kuri pirmininkauja ES, klausimas. EP savo rezoliucijoje pabrėžia, kad jų interesas yra modernesnis, lankstesnis bidužetas.„Principo būdu buvo sutarta dėl bendrojo biudžeto. O dabar reikės sutarti dėl konkrečių programų“, - sako prezidentės patarėja.Šiemet vasario 8-ąją ES lyderiai tik iš antro karto sugebėjo susitarti dėl daugiamečio ES 2014–2020 m. Sutarta dėl 960 mlrd. EUR daugiametės perspektyvos, 87 mlrd. EUR mažesnės, nei pirminis Europos Komisijos pasiūlymas.
ES biudžeto mažinimui nuo pat pradžių priešinosi Europos Parlamentas.Martinas Schultzas, EP pirmininkas, anksčiau pareiškė, kad jo vadovaujama institucija nepalaimins biudžeto, jei jis, kryptimi žemyn, bus pernelyg nutolęs nuo pirminio Europos Komisijos pasiūlymo.Premjeras Algirdas Butkevičius VŽ sakė, kad europarlamentarai žadėjo elgtis principingai.„Kai buvau dar prieš Europos Vadovų tarybos posėdį susitikęs su Europos Parlamento pirmininku, jis sakė, kad europarlamentarai dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos elgsis labai principingai. Sakė, kad jeigu nebus rasta kompromisų, parlamentarai balsuos prieš.  Bet tikiuosi, kad iki birželio mėnesio šis klausimas bus sureguliuotas ir susitarta dėl EVT patvirtinto ilgalaikio biudžeto pakoregavimo. Europos Parlamentas reikalauja padidinti šiek tiek ES biudžeto pajamas ir išlaidas, nes, kaip žinot, šiemet ES biudžetinius metus užbaigs su 16 mlrd. EUR deficitu“, - sakė p. Butkevičius.

Pasekmės

Lietuvai ES lyderių pasiektas susitarimas dėl daugiamečio biudžeto buvo palankus, kadangi pavyko išsiderėti 4 mlrd. Lt daugiau, nei numatyta 2007–2013 m.Bendras ES finansinės paramos Lietuvai paketas turėjo didėti beveik 10% ir sudaryti 44,5 mlrd. Lt.Po derybų prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad tokiu Europai sudėtingu metu pasiektas visoms šalims geriausias įmanomas rezultatas.“Įvertinant, kaip mažėjo visas ES biudžetas ir sunkumus, su kuriais susiduria Europa - tai geriausias rezultatas, kokio tik galėjo tikėtis Lietuva. Daugiau nei 44 mlrd. Lt septyneriems metams - tikrai didelė injekcija Lietuvos ekonomikai ir naujos galimybės šalies žmonėms", - pareiškė šalies vadovė.Nesutarus dėl daugiamečio biudžeto, šios derybos gali būti nukeltos bent metams, kadangi ES šalys narės šiuo metu grįžo prie nacionalinių reikalų ir rinkimų. Vokietijoje rinkimai – šiemet rugsėjo 22 dieną.Nesuplanavusi septynmetės finansinės programos, ES turėtų gyventi planuodama metinius biudžetus. Tai labiausiai pakenktų ilgalaikiams projektams, tokiems kaip dauguma projektų, vykdomų su struktūrine parama. Rolandas Kriščiūnas, užsienio reikalų viceministras, VŽ yra sakęs, kad perėjus prie metinio planavimo turėtų galioti 1/12 taisyklė. Tai yra, jeigu prasidėjus finansiniams metams biudžetas nebus patvirtintas, kiekvieną mėnesį gali būti išleidžiama 1/12 ankstesnių finansinių metų biudžeto asignavimų neviršijanti suma. Tai reikštų, kad tam tikroms ilgametėms programoms nebūtų teisinio pagrindo skirti lėšų.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau