Vilpišauskas: iš ES išsiderėtos sumos buvo mažesnės nei Lietuva pageidavo

Publikuota: 2013-02-09

Derybose dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto Lietuvai pavyko pasiekti daugiau nei buvo galima tikėtis pastaraisiais mėnesiais, tačiau prioritetinėse srityse gauta mažiau nei prašyta, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

"Tai yra šiek tiek geresnis rezultatas, nei buvo galima tikėtis remiantis pateiktais siūlymais rudenį, bet išsiderėtos sumos akivaizdžiai mažesnės nei Lietuvos pageidavimai, kurie buvo reiškiami derybų metu", - penktadienį sakė p. Vilpišauskas.Anot jo, vienu pagrindinių pastarųjų derybų tikslų buvo įvardijamas siekis, kad naujoje finansinėje perspektyvoje Lietuvai numatyta pinigų suma būtų didesnė nei ankstesnėje, ir šį tikslą prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiekė."Bet, kita vertus, kalbant apie konkrečias sumas, trijose vadinamose prioritetinėse srityse Lietuva negavo tiek, kiek prašė. Tai, kas visąlaik buvo įvardinama kaip Lietuvai svarbiausi klausimai - tiesioginių išmokų ūkininkams padidinimas, lyginant su Europos Komisijos praėjusiais metais pateiktu siūlymu, vadinamųjų "lubų" Sanglaudos lėšoms padidinimas ir lėšos, skiriamos IAE uždarymo finansavimui", - teigė TSPMI vadovas.Vertindami pasiektą susitarimą dėl IAE uždarymo finansavimo, šalies pareigūnai, anot politologo, mėgina "sušvelninti atotrūkį tarp to, ko buvo siekiama, ir kas galiausiai pasiekta"."Aš dabar matau labai plačią interpretaciją, kuri skiriasi nuo to, kas buvo sakoma anksčiau Lietuvai formuluojant savo poziciją - kad Lietuva siekia, jog naujoje finansinėje perspektyvoje IAE uždarymo finansavimui būt numatyta 750 mln. eurų ar bent 700 mln. eurų. Ir tada nebuvo kalbama apie tai, kad į šią sumą įeina ir iki šiol nepanaudotos lėšos. Dabar mes matome, kad ta suma interpretuojama kitaip, daug plačiau, ir, manau, kad tai dar vienas ženklas, kaip po tokių derybų kiekviena ES šalis ir jos vadovai siekia kuo gražiau pristatyti pasiektą susitarimą", - svarstė p. Vilpišauskas.Pasak jo, didelių vilčių dėl galimybių išsiderėti didesnes išmokas žemdirbiams nebuvo, nors Lietuvos natūrali pozicija buvo siekti daugiau."Tačiau apskritai pats klausimas yra labai dviprasmiškas. Galima sutikti, kad tiesioginės išmokos neturėtų būti diferencijuojamos skirtingoms ES šalims, bet jei jos yra suvienodinamos didinimo linkme, tada kyla socialinio teisingumo klausimai dėl to, ar iš tiesų ūkininkai yra tokia išskirtinė visuomenės grupė, kad jie turėtų uždirbti smarkiai daugiau, nei kad kitos visuomenės grupės Baltijos šalyse. Ir mano nuomone, bendrosios žemės ūkio politikos teikiama parama ir šie sunkumai suvienodinti ją naujų ES narių ir šalių senbuvių ūkininkams labai gerai iliustruoja, kaip sudėtinga apskritai būtų toliau finansuoti naujas sritis iš bendro centralizuoto biudžeto vien dėl to, kad labai smarkiai skiriasi gyventojų pajamų lygis skirtingose ES šalyse", - kalbėjo p. Vilpišauskas.Politologo manymu, didžiausias trūkumas ES galutinio susitarimo - beveik dvigubas lėšų, skirtų infrastruktūros projektų finansavimui sumažinimas - nuo 50 milijardų eurų iki 27 milijardų eurų, "nes tokio pobūdžio projektai ir kuria didžiausią pridėtinę vertę ES, nes apima daugiau nei vieną valstybę ir jų įgyvendinimas sukuria sąlygas išnaudoti bendrosios rinkos privalumus, t.y paprasčiau prekiauti, investuoti, žmonėms judėti tarp valstybių narių"."O šiaip manau svarbu tai, kad apskritai pasiektas susitarimas, nes laiko iki kitos finansinės perspektyvos lieka nedaug, nes dar reikalingas Europos Parlamento pritarimas, o tai gali užtrukti, ir taip pat reikės daug laiko parengti konkrečius teisės aktus, kuriais bus įgyvendintas pasiektas susitarimas", - sakė p. Vilpišauskas.Anot jo, Europos Parlamente (EP) svarstant šį biudžetą greičiausiai bus nemažai diskusijų ir EP vadovybė norės pademonstruoti savo galias, įgytas po Lisabonos sutarties bei parodyti nepritarimą tam, kad bendras biudžeto dydis buvo sumažintas."Bet, manau, kad galiausiai bus pritarta šiam sprendimui, nes nepritarimas vis tik turėtų daugiau neigiamų pasekmių. Nors ir nepritarimas reikštų, jog naujoje finansinėje perspektyvoje kiekvienų metų biudžetas visgi būtų didesnis nei dabar priimtas sprendimas, ir tai, atrodo , atitiktų EP poziciją, bet manau, kad nebus ryžtasi atmesti primto susitarimo", - teigė p. Vilpišauskas.Po ES viršūnių susitikimo penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė, kad 2014-2020 metais iš ES biudžeto Lietuva gaus 44,5 milijardo litų - tai yra beveik 10 proc. daugiau nei dabartinėje finansinėje perspektyvoje.Pasak p. Grybauskaitės, iš ES biudžeto Ignalinos atominės elektrinės uždarymui bus skiriama 450 milijonų eurų (1,5 mlrd. litų), o išvadose įtvirtina nuoroda į stojimo į ES sutartį "reiškia, kad ir po 2020 metų Ignalinos elektrinės uždarymui finansavimas bus toliau tęsiamas".Prezidentės teigimu, sanglaudos politikoje Lietuvai numatyta apie 25 mlrd. litų. ES vadovai taip pat patvirtino, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams 2020 metais turėtų pasiekti bent 196 eurus už hektarą. Dabar ūkininkai gauna apie 140 eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
17:42
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur 

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
10:43
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau