Privačios medicinos reikės tiek, kiek reikės

Publikuota: 2013-02-08
Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.
Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

„Aš šitą džiną išleidau, aš jį turiu ir pagauti“, – sako ministras, paklaustas apie aktualiausią šių dienų diskusiją – privačios medicinos veiklos ribojimą.Ministras įsitikinęs, kad PSDF biudžeto lėšas neveiksmingai naudoja tiek privatus, tiek viešasis medicinos sektorius. Pastarasis, p. Andriukaičio teigimu, taip pat nėra šventa karvė.Kad tai įrodytų faktais, ministras ant stalo pažeria šūsnį grafikų, lentelių, schemų, jo nuomone, įrodančių, kad šiuo metu konkurencija tarp viešosios ir privačios medicinos nėra sąžininga, todėl padėtį esą reikia normalizuoti.

– Kokios Lietuvos sveikatos apsaugos problemos dabar opiausios ir prioritetinės? Didžiausias iššūkis – suvaldyti neribotą privačių medicinos įstaigų steigimąsi ir jų aplikacijas į ribotą PSDF biudžetą. Todėl skubiai reikia į įstatymą įdėti tokių įstaigų pretendavimo į viešuosius finansus sąlygas, kurios buvo panaikintos, ir skubiai sustabdyti privačių medicinos įstaigų parazitavimą aplink poliklinikas.Todėl privačių medicinos įstaigų steigimąsi reikia išdėlioti teritoriniu principu, t. y. leisti steigtis ten, kur sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra prastas. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai trūksta ne poliklinikų, o šeimos gydytojų. Iki kovo pabaigos Ligonių kasos turi pasirašyti naujas sutartis dėl PSD lėšų skirstymo, todėl iki tol turi atsirasti teisė pasakyti, kokių paslaugų reikia, ir jas pirkti racionaliai.

– Bet demokratinėje valstybėje turi veikti laisvoji rinka, kuri šiuo atveju būtų ribojama. Pirmiausia demokratinėje valstybėje turi veikti sąžininga konkurencija. Dabar konkurencija yra nesąžininga, todėl ją reikia normalizuoti.PSDF biudžeto lėšos yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos išteklius, įrašytas įstatyme. Fenomenas yra toks, kad privačios įstaigos, kurioms aš pats, kaip įstatymo autorius, daviau galimybę naudotis šiuo ištekliu, viliodamos pacientus įvairiomis nuolaidomis reklamuojasi, esą teikia nemokamas paslaugas. Jų įvardijamos nemokamos paslaugos yra finansuojamos iš PSDF, kaip ir viešosiose gydymo įstaigose.Jeigu pretenduojama į nemokamas sveikatos priežiūros draudimo kompensuojamas paslaugas, privatus verslas negali užsiimti dempingu. Jeigu privatus verslas nusprendžia teikti viešas paslaugas, jas turi teikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir viešasis sektorius.

– Tai kokia išeitis? Mes žinome, kiek turime įstaigų ir ko mums trūksta. Privatus sektorius gali pretenduoti į tų paslaugų teikimą, kurių nepajėgios teikti viešosios medicinos įstaigos. Tokiu būdu būtų suvaldyta situacija, kai teikiamos kvotą viršijančios paslaugos.Yra du būdai. Jeigu privatus sektorius nori pretenduoti į trūkstamų paslaugų teikimą, turi atitikti visas sąlygas, reikalavimus, kriterijus, kurie kadaise egzistavo, bet buvo panaikinti pasinaudojant įstatymo leidėjo palikta įstatymo spraga. Į PSDF biudžeto lėšas nepretenduojantis verslas ir toliau gali teikti komercines paslaugas, niekas to neketina uždrausti.Kitas būdas: galime pasakyti, kiek turime pinigų, kokių norime pirkti paslaugų ir visos privačios gydymo įstaigos gali konkuruoti teikdamos savo siūlymus per viešuosius pirkimus. Tada kas pigiau pasiūlys, iš to ir pirksime paslaugas.

– Ką reiškia mažiausia kaina medicinos srityje, ar nerizikuojama pacientų sveikata? Jau dabar medikamentų, medicinos įrangos perkama tik už mažiausią kainą. Medicinos srityje mažiausia kaina neįmanoma, nes yra įvairių situacijų, technologijų, turi būti kompleksinis požiūris ir įvesti centralizuoti visų medicinos įstaigoms reikiamų priemonių įsigijimo viešieji pirkimai.Išsiaiškinau, kad ligoninės, pačios pirkdamos vaistų neskelbiamų derybų būdu, tuos pačius vaistus iš to paties tiekėjo perka skirtingomis kainomis.Todėl reikia nustatyti gydymo metodikas, pagal kurias būtų perkami medikamentai, ir numatyti galimybę juos pirkti tiesiai iš tiekėjo arba iš tiekėjo užsakyti reikiamą kiekį, dėl kurio įsigijimo geresnių sąlygų galėtų varžytis ir privatus verslas.

– Sakote, kad pacientai perviliojami nesąžiningais būdais. Kokių įrodymų turite? Iš viso pirminės sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje yra 716, iš jų 243 privačių šeimos klinikų adresai sutampa su vaistinėmis. Su privačiomis šeimos klinikomis susijusios vaistinės paprastai taiko ir didesnių nuolaidų vaistams, net valstybės kompensuojamiesiems. Tokios vaistinės turi stabilesnį kiekį kompensuojamųjų receptinių vaistų ir siunčia pacientus į susijusias privačias šeimos klinikas, nes tik šių klinikų klientai turi galimybę gauti didesnę nuolaidą kompensuojamiesiems vaistams. Jeigu kalbame apie orią ir draudžiamuoju principu prieinamą sveikatos sistemą, sąlygos nėra vienodos. Tai yra vienas iš nesąžiningo PSDF biudžeto lėšų panaudojimo atvejų – per kompensuojamųjų vaistų eilutę, kuri siekia 600 mln. Lt.

– Kokie pavyzdžiai rodo, kad PSDF biudžeto lėšas neefektyviai naudoja privati medicina? Pavyzdžiui, Santariškių universitetinė klinika per metus atlieka 8.000 magnetinio rezonanso tyrimų, o privati UAB – 10.000. Vidutinė paprasto magnetinio rezonanso kaina yra 358 Lt, sudėtingo – 592 Lt. Iš viso ši bendrovė per visus savo filialus Lietuvoje atlieka per 20.000 magnetinio rezonanso tyrimų. „Oho, kiek vėžių, infarktų ir insultų“, – pamanyčiau. Klausimas – ar reikia? Jeigu žmogus nori sužinoti, ar jis sveikas, kai nėra jokių ligos prielaidų, už tai turi susimokėti pats. Tokia praktika yra Jungtinėse Valstijose.Brangūs tyrimai turi būti atliekami tik esant poreikiui, dabar, reikia ar nereikia, tai daroma už PSDF biudžeto pinigus. Brangių tyrimų tendencija auga geometrine progresija, privačiose medicinos įstaigose beveik negydoma.Skaičiai rodo, kad privatūs magnetiniai rezonansai yra labiau apkrauti nei valstybiniai. O neretai atsitinka ir taip, kad atlikus magnetinį rezonansą ir nusiuntus pacientą konsultacijos į universitetinę kliniką, paaiškėja, kad iš įrašytos į CD informacijos neįmanoma nieko suprasti ir žmogų švitinti reikia dar kartą, jau viešojoje įstaigoje ir dar kartą iš ligonių kasų. Tada žmogus du kartus trigubai spinduliuojamas ir gali gauti spindulinę ligą, dvigubai nukenčia ir PSDF biudžetas.

– Vis dėlto daugiau kritikos strėlių skrenda į viešosios medicinos įstaigas. Viešajame sektoriuje bėdų taip pat apstu ir mes prie jų sprendimo prieisime. Pinigai švaistomi ir čia. Neseniai gavome vieno švedo studiją, jis lygina Lietuvą su panašų gyventojų skaičių turinčia Kanados Albertos provincija. Ten ligoninėse yra 7 kompiuteriniai tomografai. O Lietuvoje valstybiniame sektoriuje tokių tomografų yra 33, tai kainavo 188 mln. Lt ES lėšų, bet tų savivaldybių merai, tarybos nariai yra gydytojai ar kitaip su medicina susiję asmenys. Čia slypi atsakymas.Išduosiu paslaptį, kad provincijos ligoninėje kokybės nėra, nes tomografiją atlieka rentgenologai. Kai pacientai su tomis tomogramomis atvyksta į universiteto lygio klinikas, jas taip pat reikia perdaryti. Viena paslauga kainuoja vidutiniškai 190 Lt, o kiekvienoje įstaigoje tokių tyrimų per metus atliekama dešimtys tūkstančių.Turime ydingą situaciją ir viešajame, ir privačiame sektoriuje, bet, mano manymu, viešoji medicina specialiai diskredituojama, sudaromos tokios sąlygos, kad atrodytų taip, kaip norima. „Mažeikių nafta“ kadaise taip pat buvo paversta metalo laužu. Tikslas – privatizuoti poliklinikas, ligonines ir užvaldyti viešuosius finansus.

– Bet pinigų visada trūko ir trūks. Kaip toliau bus finansuojama sveikatos apsauga? 2010 m. buvo įvesta balų sistema, 1 litas buvo 1 balas. Tada buvo priimtas sprendimas, kad PSDF biudžetas negali būti deficitinis, ir matant, jog vis daugiau norinčiųjų šio biudžeto lėšomis pasinaudoti, šis balas buvo sumažintas. Dėl to ne visos medicinos paslaugos yra nemokamos ir pacientams reikia primokėti. Dabar 1 litas lygus 0,89 balo.Mano nuomone, balą reikia naikinti. Iš asignavimų iš biudžeto būtų galima finansuoti standartines medicinos paslaugas, o iš PSD įmokų – programinį gydymą. Tokiu atveju turi veikti sistema, kai beprasmiški tyrimai negali būti daromi ir įvestos mokamos paslaugos, nesusijusios su gydymu, tokios kaip patalynė, šlepetės, maistas, t. y. viešbučio paslaugos. Suvaldžius dabar esamą lėšų švaistymą, matau galimybę, kad gydymo paslaugos galėtų būti nemokamos.

– Pagal ES direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas kitos šalies pilietis gali kreiptis į bet kurios kitos ES šalies gydymo įstaigą – ir valstybinę, ir privačią, o už jo gydymą mokama iš piliečio gyvenamos šalies ligonių kasų. Šią direktyvą į nacionalinę teisę Lietuva turi perkelti iki 2013 m. spalio 25 d. Ar nematote grėsmės, kad lietuviai ims naudotis užsienio privačios medicinos paslaugomis ir sveikatos draudimo lėšos bus išvežtos? Nematau grėsmės. Lietuva pasirašys sutartis su tam tikromis užsienio gydymo įstaigomis. Sveikata yra išimtinė kiekvienos ES šalies nacionalinė teisė, todėl sveikatos modeliai ES tikrai nebus suvienodinti. Ir dabar retomis ligomis sergantys pacientai siunčiami gydytis į akredituotus įvairių šalių sveikatos centrus, kurie yra ir valstybiniai, ir privatūs.

– Lietuva turi galimybių pritraukti medicinos turistų iš užsienio, didelį potencialą turi privačios gydymo įstaigos. Kaip Vyriausybė ketina palaikyti privatų sektorių? Privatus medicinos turizmas labai norėtų steigti stacionarias medicinos paslaugas. Tokių privačių įstaigų yra ir užtenka, daugiau tikrai nereikia, nes užsieniečiai gali atvažiuoti gydytis ir į mūsų viešąsias įstaigas. Vadinamosios vipinės ir mokamos paslaugos viešajame sektoriuje yra ir bus plečiamos. O verslas taip pat gali steigti stacionarias paslaugas, pretenduoti į ES paramą, bet ne vėl pretenduoti į PSDF biudžeto lėšas. Lietuvos gyventojams operacinių ir lovų ligoninėse užtenka, privatus verslas negali iš mūsų atimti kardiochirurgijos operacijų, bet šias paslaugas gali teikti užsieniečiams. Jeigu ko trūksta medicinos turizmui plėtoti, mes neatsisakome padėti, kaip ir diskutuoti įvairiais kitais klausimais.Interviu šiandien publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Taršos skandalo krečiamai „Grigeo Klaipėdai“ talkina advokatų kontora „Glimstedt“ Premium

Aplink taršos skandalan įsivėlusią „Grigeo Klaipėdą“ sparną rėžia advokatų kontoros, siūlydamos savo...

Paslaugos
11:49
Užsienio bendrovės įsuko algų spiralę: dirbantys ten gauna pastebimai daugiau už kitus Premium

VŽ analizė parodė, kad aštuonios didžiausias algas mokėjusios kompanijos iš dešimties 2019 m. buvo užsienio...

Finansai
09:04
Kinijoje naujojo koronaviruso aukų skaičius perkopė 100

Kinijoje naujo koronaviruso aukų pagausėjus iki 106, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičiui padidėjus iki...

„Volkswagen“ dalijimosi platforma šiemet pasiūlys 8.400 elektromobilių 

Koncernas „Volkswagen AG“ skelbia apie šiais metais numatomą didelę savo teikiamų automobilių dalijimosi...

Turizmo rūmai: Lietuvos turizmo verslas pristabdė kelionių paketų į Kiniją pardavimą

Užsienio reikalų ministerijai (URM) rekomenduojant Lietuvos piliečiams laikinai nevykti į Kiniją, kur plinta...

Paslaugos
2020.01.27
„DPD Lietuva“ praneša apie praėjusio šventinio laikotarpio rekordą 

Tradiciškai intensyvų laikotarpį Prancūzijos pašto valdoma įmonė „DPD Lietuva“ pažymėjo elektroninės prekybos...

Koronavirusas: ką reikia žinoti Premium

Skaičiuojama, kad Kinijoje nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos mirė 80 žmonių. Apie naujus ligos...

Laisvalaikis
2020.01.27
Lietuvos oro uostai beveik ketvirtadaliu didino neaviacinių paslaugų pajamas 1

Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia praėjusiais metais 24%, iki 18 mln. Eur, padidinę neaviacinių paslaugų...

„Microsoft“ pasišovė išvalyti iš atmosferos per visą įmonės istoriją išskirtą CO2 2

JAV milžinė „Microsoft“ skelbia, kad sieks sumažinti išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekį ir ims...

Technologijos
2020.01.27
2019 m. pritraukti 47 TUI projektai, sukurta 4.600 darbo vietų 

2019 m. į Lietuvą buvo pritraukti 47 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai. Per šiuos projektus iš...

Finansai
2020.01.27
Dėmesys – „Tele2“ kalėdinei „bombai“, simpatijos – „Telios“ merginai Premium

Iš šiemečių kalėdinių lietuviškų reklamų galima išskirti tris aiškias lyderes: tai „Tele2“ klipas apie „La...

Rinkodara
2020.01.27
Prancūzijos kelionių agentūros stabdo keliones į Kiniją

Prancūzijos kelionių organizatoriai dėl naujo tipo koronaviruso epidemijos iki vasario 21 d. sustabdė...

Paslaugos
2020.01.27
Startuolių klaidos: ką darytų kitaip

Kuo jaunesnis verslas, tuo daugiau klaidų yra pridaroma. Tie, kas sugeba iš jų pasimokyti, atvirai dalijasi...

Gazelė
2020.01.26
Australijoje patvirtinti pirmieji užsikrėtimo koronavirusu atvejai 

Australija šeštadienį patvirtino pirmuosius keturis užsikrėtimo nauju koronavirusu, Kinijoje jau...

Verslo aplinka
2020.01.25
Dėl koronaviruso grėsmės Lietuvos oro uostuose budi sveikatos specialistai 

Dėl iš Kinijos plintančio koronaviruso, nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi...

Verslo aplinka
2020.01.25
Rusijos kelionių organizatoriai sustabdė kelionių į Kiniją pardavimą

Rusijos kelionių organizatoriai nutraukė prekybą kelialapiais į Kiniją po to, kai už turizmą atsakinga šalies...

Paslaugos
2020.01.25
Kelionių ypatumai 2020-aisiais: laikas sulėtinti tempą Premium 1

Per praėjusius 10 metų ke­liauti pasidarė kaip niekada paprasta – pridygo pigių oro linijų, išpopuliarėjo...

Laisvalaikis
2020.01.25
Prancūzijoje patvirtinti pirmieji užsikrėtimo nauju koronavirusu atvejai Europoje 1

Prancūzijoje patvirtinti trys užsikrėtimo nauju koronavirusu, pirmiausiai išplitusiu Kinijoje, atvejai, kurie...

Paslaugos
2020.01.25
Kinijos valdžia nurodė nutraukti organizuotų kelionių į užsienį pardavimą 2

Kinijos kultūros ir turizmo ministerija nurodė šalies kelionių agentūroms ir kelionių organizatoriams nuo...

Paslaugos
2020.01.25
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau