Nedarbas didelis, darbuotojų – nė su žiburiu

Publikuota: 2013-02-06
Atnaujinta 2015-06-01 18:02
Metalo apdirbimas.
Metalo apdirbimas. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Nors šalyje nedarbas išlieka ganėtinai didelis, pramonės įmonės, ypač regionuose, jau šiandien yra priverstos riboti gamybos plėtrą – vis skaudžiau atsiliepia kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.  Įmonės pradeda varžytis dėl darbo jėgos didindamos atlyginimus, o ekspertai ragina valdžią sukurti efektyvią techniškųjų specialybių studijų paramos sistemą ir pradėti diskusijas apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą.

„Panevėžyje kvalifikuotų darbuotojų problema vis aštresnė. Tai iš dalies stabdo ir  mūsų įmonės plėtrą – šiemet galėtume parduoti vos ne dvigubai daugiau produkcijos nei dabar planuojame, paklausa yra, tik nėra kas gamintų“, – sako  Mantas Gudas, Panevėžio metalo apdirbimo UAB „Metalistas LT“ generalinis direktorius. Įmonė šiemet viliasi priimti 20 naujų darbuotojų, ir tai bus riba – daugiau tinkamų darbuotojų rasti nesitiki.„Patys bandome kurti profesinio rengimo centrą, mokome metalą virinti ir lankstyti. Tokiu keliu eina nemažai įmonių, nes valstybė tokių specialistų nesugeba parengti, o vyresnieji – išvažiavę“, – nurodo p. Gudas.Su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi susiduria ir aukštųjų technologijų kvėpavimo sistemų gamybos UAB „Intersurgical“ – Pabradėje, kur įsikūrusi įmonė, jų tiesiog nėra. Sigitas Žvirblis, „Intersurgical“ generalinis direktorius, skaičiuoja – iš 1.500 „Intersurgical“ darbuotojų Pabradėje gyvena tik apie 580. Likusius įmonė autobusais kasdien atsiveža iš Švenčionių, Švenčionėlių, Molėtų, Vilniaus, tai įmonei per metus kainuoja apie 800.000 Lt.„Jeigu šiandien reikėtų periferijoje sukurti aukštesnės pridėtinės vertės gamybos įmonę, nieko neišeitų – čia nėra tų, kurie galėtų dirbti. Įmonę prieš beveik  20 metų kūrėme su  inžinieriais iš byrančios „Sigmos“, „Ventos“, „Snaigės“, šiandien tokio potencialo nerastume“, – aiškina p. Žvirblis.  Anot jo, techninį išsilavinimą turinčiam specialistui įmonė moka „tikrai ne minimumą ir ne du minimumus“, tačiau  pakankamai žmonių, kurie ryžtųsi važinėti į Pabradę ar čia apsigyventi, rasti sunku.

Konkuruoja atlyginimais

Didmiesčiuose  verslui kiek lengviau – čia susitelkę daugiau kvalifikuotų specialistų, tačiau dėl jų tenka konkuruoti siūlant patrauklius atlyginimus.„Darbuotojų trūkumu  kol kas nesiskundžiame, žmonių randame. Mūsų atlyginimai kiek aukštesni nei rinkoje, nes norime išlaikyti stiprius specialistus ir pasiimti tokius iš rinkos. Geriau turėti kiek  mažiau žmonių, bet geresnių, kurie darbus padaro taip, kaip reikia. O įmonės sąnaudos su tais aukštesniais atlyginimais daug nepadidėja, nes veiklos rezultatai geresni“, – pasakoja Arūnas Akstinas, Kauno etikečių ir pakuočių gamybos UAB „Aurika“ vadovas.Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, teiginius, kad  kvalifikuotų darbuotojų stokos nulemtas struktūrinis nedarbas Lietuvoje gilėja, paremia skaičiais.„2012 m. laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 11%, užimtumas padidėjo tik 4,5%. Vadinasi, įmonės buvo pasiryžusios samdyti naujų darbuotojų ir didinti darbo vietų skaičių, bet nesurado pakankamai žmonių, kurių kvalifikacijos lygis atitiktų įmonių norus ir lūkesčius“, – nurodo jis.Verslo guosti nelinkęs ir Gitanas Nausėda, finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas, jo vertinimu, kvalifikuotų darbuotojų problema jau po 1–2 metų Lietuvai taps ypač skausminga.„Ekonomikos augimas išliks, tam tikros kvalifikacijos darbuotojų poreikis augs, nedarbo lygis toliau mažės, emigracija artimiausiais metais vargu ar apslops. Šios prielaidos verčia galvoti, kad struktūrinio nedarbo problema tik gilės ir gali įgyti kraštutines formas“, – prielaidas dėsto p. Nausėda. Jo nuomone, darbdaviams stengiantis prisitaikyti, turėtų stiprėti konkurencija dėl darbo jėgos – bus keliami atlyginimai, vienos įmonės aktyviau vilios darbuotojus iš kitų.Ponas Izgorodinas pažymi, kad sparčiai auganti Lietuvos pramonė jau ir pernai didino atlyginimus, šiemet šios tendencijos nesikeis.„Įmonių prognozės I ketv. yra gana optimistiškos, taip pat ir dėl atlyginimų. Minimaliosios mėnesio algos (MMA) pakėlimas turės įtakos ir vidutinio darbo užmokesčio didėjimui pramonėje – ne tik gaunantiems MMA, bet ir kvalifikuotiems specialistams. Įmonėms svarbu, kad išliktų skirtumai tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo, nes  tai išlaikytų specialistų motyvaciją dirbti“, – aiškina jis.

Emigracija ir motyvacija

Ekspertai vardija pagrindines priežastis, kodėl per krizę didžiulį nedarbo lygį fiksavusioje Lietuvoje ima trūkti darbuotojų – tai emigracija, socialines pašalpas gaunančių žmonių nenoras dirbti ir bandyti persikvalifikuoti,  į rinkos poreikius neatsižvelgianti mokymo sistema, kuri rengia per daug socialinių mokslų specialistų ir jie sunkiai randa darbo, o per mažai – rinkoje paklausių inžinierių ir technikų.„Pernai iš maždaug 40.000 moksleivių, kurie laikė valstybinius brandos egzaminus, 17.000 laikė istorijos egzaminą, vadinasi, buvo orientuoti į socialinius mokslus. O leidžiančius rinktis inžinerines ir technines specialybes fizikos ir chemijos egzaminus laikė apie 3.000, informacinių technologijų  – apie 1.800 moksleivių“, – pažymi LPK analitikas.Kita priežastis –  per maža dalies visuomenės motyvacija dirbti, nes socialinės pašalpos nedaug skiriasi nuo minimaliojo mėnesio atlyginimo, koks neretai siūlomas mažiau kvalifikuotiems darbuotojams. „Dalis šių žmonių tampa amžinais bedarbiais, nes grįžti į darbo rinką ir stengtis persikvalifikuoti, jų manymu, neapsimoka – jie renkasi pašalpas ir nelegalų darbą“, – aiškina p. Izgorodinas.Daug specialistų iš Lietuvos nudrenavo ir emigracija. Dar vieną smūgį ji smogė per ekonominę krizę, į svečius kraštus išginusi ir praradusius darbą, ir Lietuvoje dirbusius asmenis. „2011 m. 18% išvykusių Lietuvoje turėjo darbą. Daugiausia jų dirbo prekyboje, gamyboje, transporto, statybos, viešbučių ir restoranų versle – tai ūkio sektoriai, kurie prieš 2008 m. krizę daugiausia juto darbo jėgos stoką. Ekonomikai pradėjus stotis ant kojų ima trūkti ne tik aukštesnės ir aukštos kvalifikacijos inžinerijos, medicinos, IT specialistų, bet ir transporto ir statybų darbuotojų“, – nurodo Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė.

Reikia analizės

Pono Izgorodino nuomone, esminis dalykas, kuris gali padėti stabilizuoti padėtį, – švietimo sistemos pertvarkymas taip, kad rengiami specialistai labiau atitiktų rinkos poreikius. „Būtina jau šiandien turėti aiškias darbo rinkos būklės prognozes – kiek ir kokių specialistų mums gali reikėti artimiausiais metais ir tolesnėje perspektyvoje“, – aiškina jis.Dainius Pavalkis, švietimo ir mokslo ministras, jau žada, kad bus griežtinamas pernelyg liberalus studentų finansavimo krepšelių skirstymas – turėtų būti aiškesnis valstybės užsakymas reikalingiems specialistams rengti.Pono Izgorodino manymu, reikėtų mažinti ir darbo jėgos apmokestinimą, jis Lietuvoje vienas didžiausių Europoje, o įmonės negali pasiūlyti solidesnio atlyginimo vien dėl to, kad gerokai didėtų jų sąnaudos. Tačiau tai greičiausia kirstų ant bankroto ribos balansuojančiai „Sodrai“.Straipsnis šiandien publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Yazaki“ planuoja 22% didesnę apyvartą

Automobilių elektros instaliacijos laidų rinkinių gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pardavimo...

Pramonė
2018.12.14
„Ikea Industry Lietuva“: nuostolius lėmė investicijos 2

Medžio drožlių plokščių ir baldų UAB „IKEA Industry Lietuva“ pajamos dešimtadaliu išaugo, tačiau finansiniai...

Pramonė
2018.12.14
BASF pradeda inovatyvaus fungicido „Revysol®“ gamybą Rėmėjo turinys

Tarptautinė chemijos grupė BASF Hanibale, Misūrio valstijoje, JAV, pradėjo gaminti inovatyvų fungicidą...

Agroverslas
2018.12.13
„Grigeo“ – akcininkų pokytis 2

Lietuvos higieninio popieriaus gamybos įmonėje „Grigeo“ nuosavybę pakeitė 1,2% akcijų paketo savininkas.

Rinkos
2018.12.13
„Baltik vairo“ sprendimas, pakėlęs našumą 20% Premium 3

Dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ skelbia įspūdingus rezultatus: per finansinius metus, pasibaigusius...

Pramonė
2018.12.13
Eurostatas: metinis Lietuvos pramonės augimas – didžiausias ES 13

Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.

Pramonė
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius 1

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Paskelbtas „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas

Paskelbtas trečias priemonės „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas – kvietimo suma siekia 32 mln. Eur.

Pramonė
2018.12.12
„Tonbo Imaging“ užmojis – inovacinė autonominė transporto sistema 6

Indijos „Tonbo Imaging“, Lietuvoje įsteigusi antrinę įmonę UAB „Tonbo Imaging“, pasirašė su Lietuvos verslo...

Pramonė
2018.12.12
„Statgos“ steigėjas atsisako ieškinio akcininkui

Buvusios UAB „Statga“ (dabar UAB „ROL Lithuania“) steigėjas Rytis Dijokas atsisakė ieškinio, kuriuo reikalavo...

Pramonė
2018.12.12
Alytaus pramonės parko plėtrą stabdo žemės savininkai Premium

Plėsti pramonės parką ir formuoti investuotojams patrauklesnius sklypus norinti Alytaus savivaldybė vargsta...

Pramonė
2018.12.12
Dalį įmonių pelno nukando darbuotojų atlyginimai Premium 16

Lietuvos nefinansinių įmonių pajamos šiemet augo gerokai sparčiau nei jų pelnas. Jį labiausiai tirpdė...

Pramonė
2018.12.12
Derina lengvesnius mokesčius daug elektros vartojantiems 2

Energetikos ministerija viešajam derinimui pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatoma galimybė...

Pramonė
2018.12.11
Lietuvos įmonių 2018 m. devynių mėnesių pelno kraitis – 4,6 mlrd. Eur 3

2018 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas...

Verslo aplinka
2018.12.11
Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai Rėmėjo turinys 1

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės...

Pramonė
2018.12.11
Pateikti kaltinimai pratęsia C. Ghosno sulaikymo terminą

Tokijo prokurorai pirmadienį pateikė kaltinimus Carlosui Ghosnui, buvusiam „Nissan“ vadovui, su pastaruoju...

Transportas
2018.12.10
„Sominta“ patirtis: vietoj tikros odos pasirinko dirbtinę, bet rado, kur panaudoti pavadinimą Premium

Jei naujam produktui sukuriamas prekės ženklas nepasitvirtina, jį galima panaudoti kitų prekių pardavimams.

Pramonė
2018.12.10
Mažėja biurokratijos pavojingų atliekų tvarkytojams

Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkos ministras patvirtino naujos redakcijos Pavojingųjų atliekų tvarkymo...

Įspėjami prekiaujantys su Kinija: partneris gali tapti nemokus 2

Prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“ įspėja, kad Kinijos smulkus ir vidutinis verslas (SVV) gali...

Pramonė
2018.12.10
Stato laivus neturėdami jokių gamyklų Premium

Laivų statybos įmonė „CB Baltic“ veikia neturėdama nuosavos gamybinės bazės, specialistų dirbti Lietuvoje...

Pramonė
2018.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau