Euras – lazda su dviem galais

Publikuota: 2013-02-04
Eurai
Eurai Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Finansų ekspertai sutaria, kad data įsivesti eurą nuo 2015 m. pasirinkta tinkama, delsti būtų dar blogiau. Kita vertus, įsibėgėjus šalies ir atsigavus Europos ekonomikai suvaldyti infliaciją bus sunku. Jie skaičiuoja, kokius pranašumus ir išlaidas šaliai atneš bendroji Europos valiuta, ir pataria, kaip Vyriausybei nemesti kelio dėl takelio.  Investuotojams vėlesnė euro įsivedimo data nei deklaruotoji didelio nerimo nekelia, kol yra politinė valia tai padaryti, tačiau ilgesniam laikui likti sala be euro būtų pragaištinga.

Latviams pasipusčius padus įsivesti eurą 2014 m., Lietuvos Vyriausybė suskubo deklaruoti, kad mūsų šalis euro sieks 2015-aisiais. Tarp didžiausių iššūkių, kaip ir 2006 m., kai buvo mėginta turėti eurą nuo 2007-ųjų, išlieka infliacija, taip pat lieka vis dar atviras klausimas, ar gaunama nauda dėl euro atsvers patiriamas vis didesnes sąnaudas, susijusias su euro zonos skolų krizės suvaldymu.

Datos dilema išlieka

Ingrida Šimonytė, valstybės finansų ekspertė, buvusi finansų ministrė Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, pažymi, kad optimalią datą, kada įstoti  į euro zoną, nurodyti sunku, tačiau vėlesnės datos nei 2015-ieji viską tik apsunkintų.„Kadangi yra nedaug abejonių, o tai užtikrina patvirtintas biudžetas ir Fiskalinės drausmės įstatymas, dėl to, kad Lietuvai pavyks tenkinti biudžeto  deficito kriterijų, vienintelis iššūkis vėl yra infliacija“, – sako p. Šimonytė.Ramūnas Vilpišauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais, sako, kad Vyriausybės pasirinktas 2015 m. laikas atrodo gana tinkamas.Pasak jo, viena vertus, dar lieka daugiau nei metai prieš oficialaus pareiškimo įteikimą dėl priėmimo į ekonominę ir pinigų sąjungą, o tai suteikia laiko stebėti, kas vyksta euro zonoje ir kaip problemiškiausioms jos narėms sekasi spręsti viešųjų finansų ir konkurencingumo problemas.Lietuva prašymą dėl įvertinimo ECB ir Europos Komisijai turėtų pateikti 2014 m. vasarį, o gauti oficialų kvietimą įsivesti eurą – nuo 2015 m., jei tenkins reikalavimus, – metų viduryje.Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad pasirengimo procesas įsivedant eurą yra labai sudėtingas, jis užtrunka mažiausiai 2–2,5 m. Jos teigimu, būtina, kad visos atitinkamos valdžios struktūros – parlamento, prezidento, taip pat bankų – būtų koordinuotos ir sutartų dėl veiklos plano.Ekonomistai vertina, kad euro įsivedimas, jei Vyriausybė nieko nedarytų suvaldydama infliacinius procesus šalyje, gali nusikelti į 2017-uosius, o gal ir dar vėliau.Investicijų pritraukimo ekspertai sutinka, kad 2015 m. neįsivedus euro kokių didelių bėdų neįvyktų.„Metai ar dveji – ne tragedija. Aišku, kažkiek investicijų neteksime“, – sako Rūta Skyrienė, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė. Tačiau ji pripažįsta, kad geriau jau Lietuva nebūtų ilgą laiką sala be euro.Ji akcentavo, kad investuotojams svarbus euras, tačiau pirmiausia kur kas svarbiau yra šalyje susitvarkyti verslo higieną, t. y. užtikrinti geresnes verslo sąlygas, biurokratijos ir korupcijos užkardymą, teismų sistemos efektyvumą.

Nuosmukis eurui tinkamesnis

Mortenas Hansenas, Stokholmo ekonomikos mokyklos (SSE Riga) Ekonomikos fakulteto Rygoje vadovas, sako, kad euro siekiančios Latvija ir Lietuva kainomis vejasi ekonomiškai labiau pažengusias bendrąją valiutą turinčias Vakarų Europos šalis, todėl atsigaunant ekonomikai tenkinti euro infliacijos kriterijų darosi vis sunkiau.„Manęs nestebina tai, kad infliacijos kriterijus geriausiai tenkinamas krizės metais, kaip atsitiko Estijos atveju. Latvija dar gali turėti nedidelį galimybių langą, kaip kad nutiko Estijai. Dėl Lietuvos atsiranda daugiau netikrumo. Sugrįžus į augimo kelią gali kilstelėti ir infliacija, todėl šalis gali susidurti su sunkumais tenkinti šį kriterijų“, – kalbėjo p. Hansenas.Ponia Šimonytė paaiškina, kad kainų augimo tempai narystės siekiančiose šalyse visada bus spartesni nei senųjų ES ekonomikų, todėl „labai natūralu, kad Estijai įstoti į euro zoną iš tiesų padėjo nuosmukis. Be to, sunkiai prognozuojamos maisto bei žaliavų kainos ir tikimybė, kad Mastrichto kriterijus bus formuojamas gana žemo lygio, veikia prieš narystės euro zonoje siekį, o palankiai veikia kol kas nuosaikus (ar beveik nesamas) spaudimas dėl didinamų viešųjų išlaidų ar augančio darbo užmokesčio.Ponia Šimonytė primena, kad 2006 m. Lietuvai, kai ši mėgino įsivesti eurą nuo 2007 m., pakišo koją administruojamos kainos, taip pat sparčiai auganti ekonomika, finansuojama iš kreditų  ir viešųjų išlaidų didėjimo.„Tikiuosi, tai visam laikui paneigė mitą, kad dėl euro didės kainos – Lietuvoje jos kilo be euro ir labai sparčiai“, – atkreipia dėmesį p. Šimonytė.Kadangi tikslas dėl euro yra deklaruotas gana anksti, dabartinei Vyriausybei ji pataria tinkamai įvertinti visą galimą riziką, susijusią su administruojamų kainų pokyčiais, tokiais kaip algų valstybės tarnautojams didinimas, socialinių išmokų kėlimas ir pan.  Ji taip pat ragina nesudaryti pagrindo tikėti infliaciją sparčiai augsiant ateityje.„Taigi, norėtųsi tikėti, kad praeities pamokos bus išmoktos ir visos institucijos dirbs ta pačia linkme. Be abejo, tai nereiškia kokių nors dirbtinių sprendimų, nes tokie būtų nesunkiai išsiaiškinti Europos centrinio banko ir Europos Komisijos kaip netvarūs, tai labiau reiškia rizikos valdymą ir prevenciją ten, kur ji įmanoma“, – konstatuoja buvusi finansų ministrė.

Pranašumai ir trūkumai

Finansų ministerija pažymi, kad esminės finansinės verslo ir gyventojų naudos, įsivedus eurą, nėra pagrindo tikėtis, nes litas jau 10 metų nustatytuoju kursu susietas su euru ir ekonomika veikia lyg būtų euro zonoje.„Gyventojai sutaupytų valiutos keitimo išlaidas, bet komerciniai bankai netektų šių įplaukų kaip savo pajamų. Estijos pavyzdys rodo, kad esminių pokyčių įvedus eurą neįvyksta“, – teigiama ministerijos atsakyme.Ponas Hansenas tarp euro pagrindinių pliusų nurodo valiutos devalvavimo ir valiutos keitimo sąnaudų išnykimą, be to, Lietuvoje ir Latvijoje dauguma būsto paskolų paimta eurais, todėl automatiškai neliks problemos dėl gaunamų algų litais ar latais ir mokamų kredito įmokų eurais.Tarp tiesiogiai patiriamų išlaidų keičiant valiutą į eurą ekonomistai nurodo lietuviškų litų išėmimą iš apyvartos ir euro įvedimą, apskaitos pakeitimą ir apskaitos aparatų perprogramavimą, taip pat kainuos perskaičiuoti kainas iš litų į eurus, jos greičiausiai bus apvalinamos į viršų. Pasak p. Vilpišausko, čia galime tikėtis keliasdešimties milijonų litų išlaidų.Tarp narystės euro zonoje minusų p. Hansenas taip pat pamini galimybės keisti valiutos kursą netekimą, tačiau Baltijos šalims tai nėra aktualu, kadangi Latvija ir Lietuva jau seniai susiejo nacionalines valiutas su euru ir atsisakė savarankiškos pinigų politikos.  Estija yra euro zonos narė nuo 2011 m.Savarankišką pinigų politiką gan efektyviai išnaudoja Lenkija, Čekija, jos narystę euro zonoje vertina kiek atsargiau ir į ją per daug neskuba.Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis teigia, kad euras dabar yra panašus į apgriuvusį namą, kurį reikia suremontuoti, ir Lenkija jame neapsigyvens tol, kol jis nebus atstatytas.

Svarbi narystės kaina

Ponas Vilpišauskas atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant sąnaudas yra kur kas svarbesnis dalykas, kiek Lietuva turės prisidėti prie Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – iš jo bus finansuojamos sunkumų patiriančios bloko šalys narės.ESM bendras kapitalas turėtų siekti 700 mlrd. EUR, tik 80 mlrd. EUR (angl. paid-in shares) bus įnešama iš karto, likusi suma bus garantuojama (angl. callable shares), jei prireiks.Dėl to ir euro zonos šalių įnašai skaičiuojami dvejopai, sako p. Vilpišauskas. Pvz., Estija iš karto turėjo įnešti apie 150 mln. EUR, be to, dar garantuoti 1,3 mlrd. EUR (nors tai sudaro tik apie 0,19 % viso ESM kapitalo). Slovakijos įnašai atitinkamai sudaro apie 660 mln. EUR ir 5,8 mlrd. EUR (0,82% viso ESM kapitalo).Finansų ministerijos „Verslo žinioms“ pateiktoje informacijoje pažymima, kad Lietuvos išankstinė įmoka stojant į euro zoną sudarytų apie 216 mln. EUR (746 mln. Lt),  arba 0,27 % ESM kapitalo. Kokia dalis Lietuvos būtų dar garantuojama – nepateikiama, tačiau ji gali siekti dar kelis milijardus eurų.„Tikėtina, jog Lietuvos įnašai bus kiek didesni nei Estijos, bet mažesni nei Slovakijos. Tai nemažos sumos ir pati parama kelia moralinius klausimus apie solidarumo prasmę ES“, – sako p. Vilpišauskas.Komentuodamas Lietuvoje kilusią diskusiją dėl perdėm išaugusių dalyvavimo euro zonoje sąnaudų per skolų krizę p. Hansenas sutinka, kad įmokos į euro zonos fondus yra išaugusios, tačiau atsigaunant euro zonai jis mato ir tam tikrų pranašumų šalims narėms.„Dalyvavimas Europos stabilumo mechanizme gali kainuoti, tačiau iš jo šalys gali ir uždirbti, jeigu skolinamas lėšas sunkumus patiriančios šalys narės visiškai sugrąžins, o tokio scenarijaus ir tikimasi.“

Latvijos namų darbai dar nebaigti

Beveik neliko abejonių, kad Latvija 2014-aisiais prisijungs prie euro zonos. Tačiau Tarptautinis valiutos fondas (TVF), akylai prižiūrintis Latviją nuo pat momento, kai jai 2008 m. buvo suteikta 7,5 mlrd. EUR paskola, pabrėžia: euro įvedimas nereikš, kad stebuklingai dings visi Latvijos ekonominiai iššūkiai. O jų  ne tiek ir mažai.Naujausioje TVF ataskaitoje nurodoma, kad didžiausia ekonominė Latvijos problema išlieka ilgalaikis nedarbas. Šis rodiklis tebėra pernelyg aukštas, nors apskritai padėtis darbo rinkoje taisosi. Nedarbas Latvijoje sumažėjo nuo daugiau nei 16% 2012 m. pirmąjį pusmetį iki 13,5% trečiąjį ketvirtį.TVF mano, kad Latvijai neturėtų kelti nerimo Mastrichto kriterijai, susiję su fiskaliniu deficitu ir viešąja skola. Tačiau gali būti techninių neaiškumų, susijusių su infliacijos ir palūkanų normų tikslais.Infliacija Latvijoje šiuo metu siekia 1,7% ir veikiausiai toliau mažės. Palūkanų normos taip pat neaukštos, maždaug 3,5%. ES institucijos Latvijos infliaciją ir palūkanų normas lygins su trijų Europos valstybių grupe, tačiau kol kas nežinia, kurios konkrečiai šalys bus šioje palyginamojoje grupėje.Praėjusią savaitę Latvijos Saeima priėmė įstatymą, kuriuo numatytos techninės euro įvedimo detalės. Svarstant įstatymo projektą, prie kaimyninės šalies parlamento piketavo euro įvedimui nepritariantys piliečiai.Analitikai pažymi, kad artimiausiu metu Latvijos vyriausybės laukia du svarbūs darbai. Pirmiausia vyriausybė turėtų paraginti EK, kad ši parengtų Latvijos konvergencijos - atitikties euro įvedimo kriterijams - ataskaitą.Antras darbas - šalies viduje: mėginti palenkti į euro pusę piliečius. Kaip rodo naujausios apklausos, bendrosios valiutos įvedimui jau netrukus pritaria tik 8% gyventojų, linkusių palaukti ir apskritai nepritariančių šiam žingsniui - beveik po lygiai.***

Euro kriterijai įveikiami

Mindaugas Jurgelis, „DnB Markets“ analitikas, pažymi, kad kol kas Lietuva neatitinka visų Mastrichto kriterijų.
„Vidutinė metinė infliacija dar vis yra kiek per didelė, nors jau visai nedaug: lapkričio mėnesį Mastrichto kriterijų ji viršijo 0,4 % punkto“, - sako analitikas. Ilgo laikotarpio Lietuvos palūkanų normų paskutinių metų vidurkis 4,3% taip pat viršijo reikalaujamą normą, kuri yra 3,7%. Tiesa, jei tęsis dabartinės tendencijos, šį kriterijų turėtume po kelių mėnesių atitikti.
Jo teigimu, biudžeto deficitą iki reikiamos ribos (3% nuo BVP) greičiausiai pavyko sumažinti jau pernai, reikalavimus atitikti jis turėtų ir šiemet. Valstybės skola (40,6% nuo BVP) taip pat neperžengia leistinų ribų (60%).

Lietuva ir Mastrichto kroterijai įsivesti eurą*

     *Vertinimo data                    2012 m. pabaiga, biudžeto deficitas 2013 m. vasario 1 d.Šaltinis: DNB

***

KomentaraiMortenas Hansenas, Stokholmo ekonomikos mokyklos (SSE Riga) Ekonomikos fakulteto Rygoje vadovas: „Šalys turi akylai stebėti savo finansų drausmę ir rūpintis konkurencingumu, kad patektų į euro zoną, tačiau tai yra vienakryptis kelias. Narystė euro zonoje amžina – nėra išėjimo iš jos arba tas kelias yra labai komplikuotas.“Ingrida Šimonytė, finansų ekspertė, buvusi finansų ministrė: „Į ateitį žvelgiant, kainų didėjimo spaudimas gali ir sustiprėti, ypač jeigu politikai labai norės demonstruoti gerumą ir imsis staigiai atkurti įvairias išlaidas, didinti jas vienu metu ir dideliais tempais. Todėl, jeigu jau deklaruotas siekinys įstoti į euro zoną 2015 m., tai ir fiskalinės politikos planavimą reikėtų prie jo priderinti, kad paskui vėl, kaip 2006 metais, netyčia nereikėtų sakyti: „Mes neaukosime žmonių gerovės dėl euro.“Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
PVM grobstymas ES sukuria 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio neturėtų būti  Premium

Skaičiuojama, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka turi 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio apskritai...

Finansai
2020.01.09
Baltijos šalių dujininkai ėmė raikyti Suomijos rinką Premium 3

Suomijos gamtinių dujų sektorius 2020 m. sutiko radikaliais pokyčiais. Sausio 1 d. atsivėrusi Suomijos...

Pramonė
2020.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau