Sprendimą pirkti vartotojas vis dažniau priima internete

Publikuota: 2013-02-24
Darius Lebedzinskas, el. verslo paslaugas teikiančios NFQ grupės (
Darius Lebedzinskas, el. verslo paslaugas teikiančios NFQ grupės ("Net Frequency") vadovas. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Sparčius el. prekybos augimo skaičius Lietuvoje turėtume matyti dar keletą metų, kol rinka labiau subręs. Darius Lebedzinskas, IT ir el. komercijos sprendimų NFQ grupės vadovas, sako, kad per tą laiką įmonėms reikės atlikti namų darbų ir atidžiau investuoti į internetą, kuris vartotojui vis dažniau tampa pagrindiniu įrankiu priimant sprendimą pirkti.

Pardavimų internetu apimtis auga, kaip, Jūsų akimis, šiuo metu apskritai keičiasi el. prekyba?

Prekybos senbuviai jau randa lėšų tam, kad pasamdytų ar paskirtų žmogų būtent darbui su el. prekyba. Anksčiau toks žmogus bendrovėje paprastai buvo atsakingas ir už kitas sritis. Nebuvo rimto požiūrio iš stambių įmonių pusės, noro investuoti. Dabar atsirado daugiau žmonių, kurie mokosi, aiškinasi, ir tų, kurie, jau sukaupę nemažai patirties. Specialistai savaime neatsiranda, joks e. komercijos gigantas, deja, nepuolė į Lietuvą ir neatvežė čia viską išmanančių specialistų. Mes patys mokomės ir, galima sakyti, tik 2012 m. pabaigoje pastebėjau keletą žmonių, kurie pagaliau pradėjo teikti profesionalesnes konsultavimo paslaugas. Taip pat suprasta, kad reklamos išlaidų negalima taškyti į kairę ir į dešinę, reikia galvoti apie jos efektyvumą, atsirado ir specialistų, kurie dirba su rinkodara, skirta el. parduotuvėms.

Tai turbūt rodo ir tam tikrą rinkos brandumo lygį. Kiek el. prekyba Lietuvoje dar gali augti?

Gerai dirbančių el. prekybos įmonių augimas skaičiuojamas 100%. Tose rinkose, kur jau pasiekta branda, augama apie dešimt procentų. Manau, kad porą metų augsime labai sparčiai ir per tuos metus dar daug ką reikės nuveikti. Išsivysčiusiose šalyse  el. prekyba neperžengia 10% visos prekybos rinkos. Lietuvoje turbūt taip pat neperžengs. Bet tai taps prekybos kanalu, be kurio neįmanoma konkuruoti. Apsisprendžiama pirkti jau dabar dažnai ne prekybos salone, o namuose, darbe, kur yra internetas. Gali būti, kad internetu parduodi tik 5% produkcijos, bet jei neturėtum šio kanalo, bendri pardavimai gali kristi ir 20%. Didžiosios interneto parduotuvės, atidariusios prekių atsiėmimo saloną kuriame nors  mieste, taip pat pajunta prekybos apimties padidėjimą. Žmonėms reikia tikrumo. Gal net nebereikia pačiupinėti, tai – senas mitas, tiesiog reikia turėti artimesnį ryšį su prekės ženklu, o sukurti tikrą prekės ženklą vien internete – beveik neįmanoma.

Ko dar reikia, kad pirkėjų daugėtų?

Vokietijoje, kur mes irgi dirbame, visos el. parduotuvės dirba su televizija, taip pat didelę reikšmę turi optimizavimas paieškos sistemoms (angl. Search Engine Optimization), kad per TV pamatęs prekės ženklą ar komercinį pasiūlymą informacijos ieškoti bandantis vartotojas ją greitai rastų. Yra ir kitų pasiteisinusių būdų, bet TV ir paieška internete – ateities rinkodaros kanalai. Vien internetu pasiekti didelių tikslų labai sunku, reikia ne šiaip srauto, bet srauto, kuris perka. TV stiprina prekės ženklą, tai dešimtmečius žinoma tiesa, interneto priemonės – kaip gaudyklė, kuri nukreipia atlikti tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, apsipirkti. Bet jei žmogus nežinos prekės ženklo, jis neis, net jei gaudyklė jį gaudo.

El. prekybos senbuviai stambėja, konsoliduojasi, bet vis pasigirsta apie naujus rinkos dalyvius, planus kurti parduotuves. Kokių naujų dalyvių čia dar gali būti?

Tie, kurie stambėja ir toliau stambės, jei jų verslo modelis pasiteisino. Vokietijoje taip pat atsiranda stambių rinkos dalyvių, ir mažųjų kiekis nemenkas, bet jis ir nedidėja, rotacija didelė. Nėra taip, kad visi bandytų sukurti analogą viskuo prekiaujančiam „Amazon“, bet yra verslo nišų, kur ir Vokietijoje dar nėra labai skambių vardų, vienareikšmiško el. prekybos lyderio. Į tai dabar daug investuojama. Manau, kad ir Lietuvoje reikia pradėti prisistatyti tam tikros prekių kategorijos ekspertais, pasirūpinti, kad pirkėjai parduotuvėje rastų viską, kas susijęs su tuo prekių segmentu. Pavyzdžiui, galima atkreipti dėmesį į baldus, juos internetu labai perka. Rinkos lyderio, turinčio plačią baldų pasiūlą, dar nėra. Nesakau, kad reikia kurti vieną nišinę parduotuvę, tokia sėkmingai generuoti srautus galėtų tik didelėje rinkoje. Galima turėti kelias parduotuves. Jau yra ne vienas rinkos dalyvis, turintis kelias el. parduotuves. Jei turi gerą komandą („Back office“), nesvarbu, ar dirbi vienoje nišoje ar keliose, sąnaudos tos pačios. Geras rinkodaros specialistas parduos ir batus, ir knygą.

Kur Lietuvoje veikiančioms el. parduotuvėms reikėtų patobulėti siekiant geresnių rezultatų?

Rinkodaroje dar labai mažai analizuojama ir skaičiuojama. Mano požiūriu, gera el. prekybos rinkodaros komanda susideda iš kūrybininko ir duomenų analitiko. Kūrybiškumo turime, bet suskaičiuoti, ką duoda ta reklama, iš kur ateina pirkėjai, kokius veiksmus atlieka, daug kas dar nemoka. Labai didelę įtaką el. prekybai taip pat turi tiekimas ir logistika, deja, Lietuvoje susiklostė taip, kad yra daug el. parduotuvių, kurios ima prekes iš tų pačių tiekėjų, neturi sandėlių, prekė vyksta tiesiai pas pirkėją iš tiekėjo sandėlio. Mažai kas turi įdomesnių tiekimo kanalų. Iki šiol nėra ir tokio plataus pasirinkimo, išskirtinio asortimento, daugelį internetu parduodamų prekių galima rasti ir tradicinėje parduotuvėje. Užsienyje iš el. parduotuvės pirktos prekės dažnai nuvykęs į prekybos centrą nerasi. Tai – nemenkas skirtumas. Kita problema, kad daugelis parduotuvių bando konkuruoti prekių kiekiu, o ne asortimento kokybe ar tinkamai skirtingoms pirkėjų grupėms atrinktomis prekėmis. Neklesti ir prekių pristatymas: viena nedidelė nuotrauka ir keli žodžiai apie prekę tikrai nemotyvuoja pirkti, nes iškyla klausimų, ar ta prekė žmogui yra tinkama. Sausas prekių pateikimas dideliuose sąrašuose vartotojui yra labai nepatogus.

Į el. prekybą drąsiau juda ir tradiciniai prekybininkai, ar jau galima pasakyti, kad beveik visi turi didesnį ar mažesnį savo el. kanalą?

Anksčiau reikėjo ieškoti – kas plėtoja el. prekybą, dabar jau reikia paieškoti, kas neturi. Bet dar ne visi tradiciniai prekybininkai išdrįsta eiti į e. prekybą su savo vardu, pagrindiniu prekės ženklu. Kai kurie specialiai internetui kuria naujus prekės ženklus, nenorėdami konkuruoti ar rizikuoti. Tokių pavyzdžių labai daug. Ir kartais net nežinai, kas už tos parduotuvės slypi. Dažniausiai pirmas ateina to prekės segmento lyderis, kiti seka iš paskos. Iki tol delsia, nes anksčiau visi manė, o gal ir tebemano, kad internetas gali kažką atimti, kad jei vartotojas įpras tam tikras prekių grupes pirkti internetu, ten konkuruoti bus sunkiau. Bet žinant, kad prekės ženklo stiprumas turi labai didelę įtaką, tos baimės, manau, perdėtos. Žmonės ne visada perka iš pigiausio šaltinio. Taip gal buvo el. prekybos pradžioje, bet dabar labai svarbu ne kaina, o patikimumas.***Keičia apdarą ir ruošiasi augti
Lietuvos ir Vokietijos verslininkų valdoma e. komercijos sprendimų „NFQ“ grupė apima dvi įmones, kurios nuo kovo keičia pavadinimus: „Net Frequency“ tampa UAB „NFQ Solutions“, „Technologijų parkas“ persivadins į UAB „NFQ Technologies“. Lietuvoje el. verslo ir IT paslaugas teikiančios UAB „Net Frequency“ praėjusių metų pajamos sudarė 4,58 mln. Lt, arba 13,6% daugiau nei 2011 m. O programavimo paslaugas į Vokietiją, JAV ir kitas šalis eksportuojanti UAB „Technologijų parkas“ pernai gavo 10,1 mln. Lt pajamų, arba 156% daugiau nei prieš metus.
Šiuo metu grupėje, kurios biurai veikia Vilniuje ir Kaune, dirba apie 150 programuotojų. Per ateinančius dvejus metus plėtros planus styguojanti bendrovė tikisi įdarbinti beveik antra tiek. Lietuvoje „NFQ grupė“ uždirba apie 25% savo pajamų.
Šaltinis: bendrovės duomenysStraipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vis daugiau prekių ženklų palieka „Amazon“, bet ši strategija rizikinga  Premium

Švedijos baldų gamybos ir prekybos milžinei IKEA pasitraukus iš „Amazon“ platformos svarstoma, kuris prekės...

Prekyba
10:16
IKEA valdytoja dividendams skirs 7 mln. Eur

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdančios bendrovės „Felit“ pajamos praėjusiais finansiniais metais išaugo...

Prekyba
08:00
Vilnius reklamai užsienyje išleis beveik 100.000 eurų

Vilnius naujai reklamos kampanijai Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje skirs beveik 97.000 eurų (su PVM).

Paslaugos
2020.01.18
„Lidl“ atidarė parduotuvę Trakų Vokėje 

Plėtrą Lietuvoje tęsiantis prekybos tinklas „Lidl“ metus pradėjo atidarydamas naują parduotuvę.

Prekyba
2020.01.18
Išdalinti Lietuvos komunikacijos projektų apdovanojimai „PR Lapės“

Komunikacijos projektų apdovanojimuose „PR Lapės“ buvo įteiktos septynios nominacijos, o nugalėtojų gretose –...

Rinkodara
2020.01.18
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Pokyčiai pramonės ir prekybos įmonėse augina logistų sandėlius  Premium

2017 m. į naujas patalpas įsikėlusi UAB „Rhenus Logistics“ dar 50% didina sandėliavimo plotą – tai lemia tiek...

Estijos „UP Invest“ leista įsigyti „Baltic Ticket“

Konkurencijos taryba leido Estijos įmonei „UP Invest“ įsigyti 100% Estijos bilietų platinimo bendrovės...

Prekyba
2020.01.16
Prie Rotušės atidaryta nauja „Max Mara Weekend“ parduotuvė

Drabužių mažmeninės prekybos „Aprangos“ grupė Vilniuje plečia „Max Mara Weekend“ prekės ženklo parduotuvių...

Prekyba
2020.01.16
Medieną internetu pirko vangiai, todėl rado kur kas pelningesnį būdą Premium

Kuo pasiūla mažesnė, tuo yra daugiau galimybių įsitvirtinti toje nišoje. Svarbu neišsigąsti pamačius, jog...

Gazelė
2020.01.16
Kaip pigiau atlikti rinkos tyrimą

Pradedantiesiems verslą ekspertai pataria pirmiausiai pasitikrinti, ar jų idėja yra įdomi ir reikalinga. Tam...

Gazelė
2020.01.16
K. Gečas: „Grigeo“ krizė yra giliausia ir sudėtingiausia mano karjeroje Premium 6

„Grigeo“, kurios antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, ne vien savo...

Rinkodara
2020.01.16
Aplinkos apsaugos agentūra dėl „Grigeo“ tariasi su Europos Komisija Premium

Dėl „Grigeo“ teisės toliau naudoti ES ekologinį ženklą („EU Ecolable“) žymint savo produkciją Aplinkos...

Prekyba
2020.01.15
„Maxima“ ir „Iki“ atidarė po naują parduotuvę 1

Didieji prekybos tinklai „Maxima“ ir „Iki“ antrą metų savaitę atidarė po parduotuvę: „Iki“ šis atidarymas...

Prekyba
2020.01.15
Kalėdinės prekybos rezultatai: tinklai fiksuoja augimą Premium

Pagrindinių mažmeninės prekybos tinklų 2019 m. gruodžio pardavimo pajamos buvo didesnės negu 2018 m.

Prekyba
2020.01.15
Per penkerius metus IKEA pardavimai Lietuvoje padvigubėjo Premium 1

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdanti bendrovė „Felit“ praėjusiais finansiniais metais uždirbo 7,14 mln. Eur...

Prekyba
2020.01.15
IKEA atšaukia iš rinkos dalį kelioninių puodelių

IKEA atšaukia iš rinkos Indijoje pagamintus kelioninius puodelius „Troligtvis“ ir ragina vartotojus jais...

Prekyba
2020.01.15
Naujas vardas „Panoramai“ padėjo pasiekti tikslų Premium 1

Prekybos centras „Panorama“, per šiemetinį kalėdinį periodą užsikabinęs naują pavadinimą „Dovanorama“,...

Rinkodara
2020.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau