Naujame įstatyme bomba vardu „visuomenė“

Publikuota: 2013-02-24
Jonas Jagminas, agrarinių mokslų daktaras, žemės ūkio kooperatyvo
Jonas Jagminas, agrarinių mokslų daktaras, žemės ūkio kooperatyvo "Agroaves Group" valdybos pirmininkas. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Buvęs Seimo narys Jonas Jagminas, grįžęs į verslą ir šiuo metu valdantis 4 paukščių kompleksus, kalba apie tai, kad kilnūs tikslai, įrašyti svarstymui pateiktoje naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme, gali sustabdyti viso sektoriaus plėtrą. Kalbamės ir apie tai, kiek reikia sumokėti aktyvistams, kurie prisidengia „visuomenės interesu“, ir kiek gali kainuoti vienas parašas.

- Šiandien daug kalbame apie gyvulininkystės, kuri būtų atsvara grūdinių kultūrų auginimui, plėtrą. Valdžia skatinimo planus brėžia jau keletą metų, kodėl iki šiol niekas nepajuda iš vietos? Kiaulininkystė netgi traukiasi.– Gyvulininkystei plėtoti vien žodžių neužtenka, nes gyvuliai po skėčiu neauga. Tiesiog kaime neįmanoma statyti, renovuoti senų pastatų. Rengiamas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, kuris gali sustabdyti bet kokią pramonės ir žemės ūkio gamybos plėtrą. Nors ten išdėstytos mintys ir kilnios, tačiau įrašytos nuostatos apie tai, kad reikia sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti teritorijų planavimo procese, gali atšaldyti bet kokį norą investuoti.

– Negi kelios frazės apie visuomenės dalyvavimą ir paisymą žmonių nuomonės teisės akte gali sugriauti sektoriaus plėtrą?

– Kol dar buvau Seimo narys, pavyko pasiekti, kad 2011 m. būtų priimtas istorinis nutarimas, jog  fermoms iki 300 sąlyginių galvijų būtų supaprastinta statybos tvarka. Tai maži kompleksai. Tačiau nepakeisti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. Vis tiek reikia atlikti poveikio aplinkai tyrimą, suderinti detalų planą, gauti  Taršos integruotos prevencijos kontrolės vertinimą (TIPK). Sutvarkyti šiuos dokumentus trunka iki 2 m. ir kainuoja iki 200.000 Lt. Per kelerius metus buvo atgaivintos arba naujai pastatytos tik kelios fermos. Vidutiniai ūkiai tiesiog nepajėgūs išleisti tokių sumų dokumentams tvarkyti ir savarankiškai įveikti visus barjerus. Galime skirti bet kokią paramą, tačiau kol nebus galima statyti, niekas tos paramos nenaudos.

– Tačiau Jūs pats buvote Seime, galėjote tada pasirūpinti, kad šių barjerų neliktų.

– Būdamas politikas nepajėgiau pasiekti, kad ribojimai būtų supaprastinti. Mėginau registruoti keletą pataisų, tačiau už tai buvau svarstomas Procedūrų ir etikos komisijoje kaip suinteresuotas asmuo.

– Ar verslui trukdo tik sudėtinga valdininkų nustatyta tvarka? Kiek investicijas stabdo nuolatiniai konfliktai su vietos bendruomenėmis?

– 300 sąlyginių galvijų – tai senos fermos netoli gyvenviečių. Paprastai jos už 300–400 metrų nuo kaimo. Poveikis aplinkai nejuntamas. Nors nuostata, kad reikia atsižvelgti į vietos bendruomenės nuomonę, graži, tačiau praktiškai tai jau pavirto vietos politikų ir kai kurių aktyvesnių gyventojų šantažo įrankiu ir vis dažniau tai tampa atviru reketu.

– Galbūt kalbėti apie reketą per drąsu.

– Renovuojant vieną fermą man teko sumokėti 100.000 Lt gyventojui, kuris tiesiog nepasirašė dokumentų, nors objektas atitiko visas įmanomas sanitarijos normas. Žmogelis prašė 500.000 Lt. Pavyko nusiderėti. Valdininkai tiesiai pasakė, kad kol nesusitarsiu su šituo gyventoju, tol leidimo negausiu. Nesvarbu, kad visas kaimas džiaugėsi nauju kompleksu, nes ten sukurta naujų darbo vietų. Įdomu tai, kad žmogus, kuris reikalavo pinigų, namą pasistatė prie komplekso, o ne kompleksas buvo statomas šalia jo namų. Renku dokumentus teisininkams ir mėginsiu bylinėtis, kad atgaučiau sumokėtus pinigus. Blogiausia, kad be jo sutikimo kompleksas, į kurį jau buvo investuota milijonas litų, negalėjo pradėti veikti.Tai ne vienintelis atvejis, kai prisidengiant visuomenės interesu reikalaujama naudos sau. Kitas atvejis, kai atsisakiau įdarbinti girtuoklį, jo mama pradėjo kampaniją prieš mane. Turėjau bėdų. Varėnoje ketverius metus negaliu pradėti fermos, nuo kurios iki artimiausios gyvenvietės 950 metrų, rekonstrukcijos. Įstatyme reikalaujama, kad atstumas būtų bent 300 metrų. Tiesiog ji tapo vietos politikų rinkimų kovos objektu. Įstatymo priemonių, kaip sustabdyti šį piktnaudžiavimą, nėra. Blogiausia, kad nėra tiksliai apibrėžta, kaip reikia susitarti su visuomene ir ko gali reikalauti viena ar kita pusė. Pavyzdžiui, rajono savivaldybės tarybos nariai už nieką neatsako, gali pažeidinėti visus įmanomus terminus. Nors Varėnoje visos institucijos išdavė pažymą, kad pažeidimų nėra, tačiau leidimo statyti negaunu.

– Kuo užsitraukėte tokią vietos politikų nemalonę?

– Spėju, kad tiesiog nereagavau į prašymą paremti konkrečią politinę partiją. Nors įstatyme įrašyti kilnūs žodžiai, tačiau piktavaliai žmonės siekia pasipelnyti. Valdžios institucijos eina lengviausiu keliu – pasiūlo susitarti su vietos gyventojais. Deja, žmonės šiandien grobuoniški ir siekia išnaudoti bet kokią galimybę neteisėtai ar pusiau neteisėtai gauti naudos.

– Tačiau besaikė plėtra taip pat gali užtraukti bėdų.

– Tiesa. Kalbu apie palyginti mažas fermas iki 300 sąlyginių galvijų. Tokio dydžio kompleksai kaip valdo „Saerimner“ tikrai kelia gamtosaugos problemų. Deja, sunaikinome mažus kompleksus. Sovietmečiu laikėme 3,8 mln. kiaulių, šiandien turime iki 800.000. Džiaugiamės, kad eksportuojame grūdus, žaliavą. Tai nusikaltimas.

– Ar iš tiesų visuomenės vardu prisidengiantys veikėjai šiandien didžiausia bėda?

– Ne tik. Kaip minėjau, pati leidimų gavimo tvarka brangi ir sudėtinga. Pavyzdžiui, nupirkus senas fermas, jų dokumentuose jau būna įbraižytas sklypo planas. Nepaisant to, jį reikia rengti iš naujo ir mokėti dešimtis tūkstančių litų.Įvairių projektų leidimams išduoti rengimą pasidalinusios kelios įmonės. Tai naudinga ir kai kuriems valdininkams. Šitiems žmonėms, turintiems palaikymą Seime, naudinga pinigautis ir keisti tvarkos jie nenori. Per 8 m., kai dirbau Seime, man nepavyko įveikti šio barjero. Mūsų politikai iš aukštų tribūnų kalba apie naujas darbo vietas ir paramą verslui, tačiau kabinetuose kuria naujus barjerus. Nors realiai mūsų verslas turi visas galimybes tvirtėti. Bankai noriai duoda paskolas, galima pretenduoti į ES paramą, ūkiai pinigų taip pat turi.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios."

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau