Sumažintas finansavimas Švedijoje sulauktų atgarsio Lietuvoje

Publikuota: 2013-02-23
 

Švedijos finansų priežiūros institucijos, susirūpinusios išaugusiu gyventojų įsiskolinimo lygiu, prakalbo apie maksimalaus skolinimo limito, teikiant būsto paskolas, sumažinimą. Lietuvoje apie griežtesnius reikalavimus kol kas nekalbama, tačiau, jei Švedija nutartų sumažinti finansavimo limitus būsto paskoloms, tokią praktiką greičiausiai imtų taikyti ir dalis bankų Lietuvoje.

Šiuo metu Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, būstui įsigyti gyventojai iš banko gali paimti paskolą, kuri siekia daugiausia 85% įsigyjamo turto vertės. Tačiau Švedijos finansų priežiūros institucija (FSA) yra pasirengusi nustatytą ribą dar sumažinti.„Švedijos gyventojai yra vieni labiausiai prasiskolinusių Europoje. Negalime leisti, kad paskolų išdavimas taptų nekontroliuojamas“, – teigia Martinas Anderssonas, FSA direktorius, kurį cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.Ponas Anderssonas tiksliai nenurodė, kokia dalis įsigyjamo būsto galės būti finansuojama iš bankų, tačiau tvirtino, kad FSA yra pasirengusi nustatyti mažesnį nei 85% limitą.„Nors šiuo metu nustatyta, kad bankai Lietuvoje negali finansuoti daugiau kaip 85% būsto vertės, gali būti, kad griežtesni reikalavimai kai kuriuose bankuose taikomi ir dabar“, – komentuoja Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.Jo nuomone, jei Švedija sumažintų finansavimo limitus būsto paskoloms, su Švedija glaudžiai susiję bankai Lietuvoje greičiausiai imtų vadovautis tais pačiais principais ir sugriežtintų  skolinimo sąlygas, tačiau likę bankai galėtų netaikyti griežtesnių reikalavimų.„Kol kas šie klausimai Lietuvoje dar nebuvo svarstomi“, – tvirtina p. Kropas.

Skolų daugėja

Anot „Bloomberg“, kai didžioji dauguma Europos šalių gyvena taupymo režimu ir bando išvengti ekonomikos nuosmukio, turtingesnės šalys, tokios kaip Švedija, Šveicarija ar Norvegija, patiria nekilnojamojo turto rinkos pakilimą, o jį daugiausia lemia nuolat didėjanti skolinimosi apimtis. Be to, Pietų Europos šalių ekonomikai traukiantis, tikėtina, dar kurį laiką išsilaikys žemos palūkanų normos, o tai dar labiau apsunkina Švedijos, Šveicarijos ar Norvegijos finansų priežiūrų institucijų, siekiančių suvaldyti bankų skolinimą, darbą.Stebėdama dideliu tempu augantį įsiskolinimo lygį, Švedijos FSA jau ėmėsi paskolų išdavimo griežtinimo ir 2010-ųjų spalį nustatė, kad įsigyjant būstą gyventojams gali būti finansuojama tik 85% turto vertės. Tokios nuostatos sumažino paskolų rinkos augimą nuo 10% kasmet (2004–2008 metais) iki 4,5% (2012 m.). Tačiau, pasak Anderso Borgo, Švedijos finansų ministro, toks augimas vis dar yra per didelis – būsto paskolų rinka turėtų augti po 3–4% kasmet.Centrinio banko duomenimis, Švedijos gyventojų skola 2012 m. siekė 173% gyventojų pajamų. Dabartinis įsiskolinimo lygis Švedijoje yra daug didesnis nei 1990-aisiais, kai jis siekė 135% ir šalis patyrė didžiulę nekilnojamojo turto krizę, dėl jos teko nacionalizuoti 2 didžiausius šalies bankus.Analitikai tvirtina, kad Švedijoje jau dabar yra susidaręs nekilnojamojo turto burbulas, ir skaičiuoja, kad būstas šalyje kainuoja maždaug 20% daugiau nei turėtų. Jens Hallen, reitingų agentūros „Fitch“ Finansinių institucijų skyriaus vadovė, prognozuoja, kad namų kainos Švedijoje per artimiausius 18–24 mėnesių gali nukristi apie 10%.„Namų kainos negali amžinai kilti, tad gyventojai ir finansų institucijos turi būti pasirengę galimam nuosmukiui“, – „Bloomberg“ cituoja p. Hallen.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
17:42
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur 

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
10:43
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau