ES paplitusi ir regresinė mokesčių sistema

Publikuota: 2013-02-19
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Tokiose šalyse kaip Vokietija, Austrija, Ispanija yra ne progresinė, o regresinė mokesčių sistema, rodo „PwC“ tyrimas ir duomenys apie mokesčius, kuriuos turi už darbuotoją sumokėti darbdavys. Taip yra todėl, kad šiose šalyse ir kai kuriose kitose ES valstybėse nuo tam tikro pajamų dydžio nereikia mokėti socialinių įmokų arba jos yra gerokai mažesnės.

Konsultacijų bendrovių tinklo „PwC“ atliktas tyrimas rodo, kad apie pusė Europos Sąjungos šalių priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio taiko itin skirtingo dydžio pajamų ir socialinių įmokų tarifus – tokiose šalyse asmeniui, kuris uždirba penkis vidutinius tos šalies darbo užmokesčius, tenka 14–25% didesnė mokesčių našta, palyginti su asmeniu, kuris uždirba vieną vidutinį darbo užmokestį. Apie trečdalyje valstybių, kurias apima tyrimas, šis skirtumas siekia 1–9%. Lietuvoje ir Latvijoje minėtas skirtumas 2011 m. buvo 2%, o Estijoje – 3%.Tyrimas išsamiau nagrinėja tik gyventojui tenkančius mokesčius – pajamų ir socialiniai mokesčiai sudedami į vieną krepšelį ir skaičiuojama, kokią dalį atskaičius mokesčius gauna į rankas daugiau ir mažiau uždirbantis asmuo. Tačiau iš informacijos apie darbdavio privalomus mokėti mokesčius, kuri pateikta šalia tyrimo (į pagrindinį tyrimą jie neįskaičiuoti), matyti, kad daugelyje šalių taikoma pajamų riba, nuo kurios socialinių mokesčių mokėti nereikia.
Pavyzdžiui, Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje augant darbo užmokesčiui darbdavio taikomas mokesčių tarifas mažėja  2–19 procentiniais punktais.Tarkime, Vokietijos gyventojui, uždirbančiam penkis vidutinius darbo užmokesčius, šalyje tenka 5% didesnė mokesčių našta nei uždirbančiam vieną darbo užmokestį. Čia kalbama apie bendrą pajamų ir socialinių mokesčių naštą, kuri tenka gyventojui, be darbdavio dalies. Tačiau jeigu atsižvelgtume į tai, kad darbdavys nuo uždirbančio vieną vidutinį darbo užmokestį Vokietijoje sumoka 19,73%, o nuo uždirbančio penkis darbo užmokesčius – 5,37%, iš lengvai progresinės sistemos Vokietija tampa regresinių mokesčių šalimi. Prie tokių šalių galima priskirti ir Austriją ar Ispaniją.„Socialinių draudimo mokesčių bazė daugelyje valstybių, taip pat ir  Vokietijoje, priešingai nei Lietuvoje, yra apribota, t. y. nuo tam tikro pajamų lygio šio mokesčio tarifas mažėja arba tampa lygus nuliui, – teigia Inga Abraškevičė, „PwC“ mokesčių konsultantė. – Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokia riba yra regresinis mokesčių sistemos aspektas, tačiau norint suprasti tokios ribos pranašumus, reikia įvertinti įmokų ir išmokų santykį per visą mokesčių mokėtojo gyvenimą.“Daugiau uždirbantiems už senatvės pensiją ir socialinį draudimą tenka mokėti gerokai brangiau nei uždirbantiems mažiau, jeigu šalyje tokios ribos nėra.Didžiausias mokesčių progresyvumas yra Airijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje – šiose šalyse penkis vidutinius atlyginimus gaunantis asmuo sumoka 20–27% daugiau mokesčių už gaunantį vieną vidutinį atlyginimą. Tačiau ir jose atskaičius mokesčius asmeniui lieka daugiau nei Lietuvos gyventojui.VŽ skaičiavimai rodo, kad padidinus pajamų mokestį vienu procentiniu punktu asmenims, uždirbantiems iki mokesčių apie 3.000 Lt, biudžetas gautų 50 mln. Lt, o asmuo per metus netektų 360 Lt. Padidinus 5 p. p. mokesčius uždirbantiems apie 4.500 Lt, biudžetas gautų apie 200 mln. Lt, o asmuo per metus netektų – 2.700 Lt (225 Lt per mėnesį).Rimantas Šadžius, finansų ministras, į VŽ klausimą, kokią ekonominę ar finansinę problemą Lietuvoje gali išspręsti progresinių mokesčių įvedimas, jeigu tik 5% gyventojų pajamos per mėnesį viršija 5.000 Lt, atsakė taip: „Lietuvoje yra milžiniškas teisingesnio pajamų perskirstymo poreikis. Todėl manau, kad turtingesnių piliečių proporcingai, tačiau bent simboliškai daugiau į bendrą katilą sumokama mokesčių suma padidins ne ekonominį efektą, o teisingumo aspektą.“Dar anksčiau ministras minėjo apie ketinimus saugoti vidurinę klasę ir orientavimąsi į tokių šalių kaip Vokietija apmokestinimo sistemas.Visą straipsnį skaitykite šiandien dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Monese“ – taip pat potencialus vienaragis

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Monese“, veikiantis ir Lietuvoje, baigia derybas dėl 100 mln. GBP...

Rinkos
2020.01.25
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 14

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
2020.01.23
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 26

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose 1

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau