Šarūnas Birutis: valstybė prasideda nuo kultūros

Publikuota: 2013-02-15
Nuotrauka: Juditos Grigelytės nuotr.
 

Kultūros ministrą Šarūną Birutį kalbina Beatričė Laurinavičienė.

– Tapęs kultūros ministru Jūs – verslininkas, vadybininkas, politikas, pakliuvote į visai kitokią veiklos sritį. Prisiminus karštligiškas kandidato į šį postą paieškas, galima sakyti – stačia galva tiesiai į vandenį. Kaip dabar jaučiatės?
Kol kas bėgu sprintą – trumpojo nuotolio distancijas per kuo trumpesnį laiką, ir manau, kad toks bėgimas turėtų pereiti į maratoną – ramesnį, ilgesnį bėgimą. Dabar viskas vyksta labai greitai: daugybė susitikimų, posėdžių, kitų reikalų, bet jaučiuosi gerai.– Viešojoje erdvėje vis priekaištaujama, kad Kultūros ministerija, kaip ir kitos, apaugusi įvairiomis įstaigomis, o ir ministerijos aparatui iš kultūrininkų vis kliūva už nekompetenciją, stagnaciją... Ar neketinate kelti revoliucijų?
Pradėčiau nuo to, kad bet kokie vadybos sprendimai nėra daromi aklai. Arba nedaromi iš karto – pirmiausia reikia išsiaiškinti padėtį. Kitas dalykas, restruktūrizacija KM atlikta visai neseniai, manau, kad ji nėra bloga.
Kalbant apie apaugimus, KM – vienintelė „neapaugusi ministerija“, ji neturi nei pastatų, nei statinių, nei palydovinių organizacijų, išskyrus dabar įsteigtą Kino centrą, kuris labai svarbus, kad Lietuvos kinas išjudėtų iš mirties taško, ir Tarptautinių kultūros programų centrą. Dėl jo veiklos turinio galėtumėm pasižiūrėt, dėl veiklos efektyvumo – taip pat, bet centras sujungė keletą organizacijų į vieną, ir kol kas funkcijų jis turi daugiau nei galimybių jas atlikti.
KM – ir labiausiai suspausta ministerija. Atsimenat, buvo Tautinių mažumų departamentas – pastatas Kosciuškos gatvėj su 30 ar daugiau žmonių, dabar jų darbą atlieka 6 žmonės ministerijoje. Arba – absoliučiai visos ministerijos turi komunikacijos ir viešųjų ryšių skyrius, išskyrus KM, ir tokio padalinio trūkumas labai juntamas.

–  Bene daugiausia emocijų pastarąjį pusmetį tarp kultūros žmonių sukėlė steigiama Kultūros taryba (KT). Vieni tam desperatiškai priešinosi, kiti tvirtino, kad kultūros ir meno projektų finansavimas, atiduotas į kitos įstaigos rankas, leis užtikrinti skaidresnį kultūros sektoriaus finansavimą. Ir nors KT steigimo reikalai pajudėjo iš mirties taško, kartais kyla įspūdis, kad ministerijos aparatas pats stabdo jos kūrimą. Visokių minčių kyla – kad ir kaip būtų, KT teks skirstyti visus kultūrai atitenkančius pinigus – kalba sukasi apie 50 mln. Lt. Taigi – kada ji pradės veikti? Pabandysiu įvesti aiškumo. Mano supratimu, įstatymo leidėjas, reiktų sakyti – buvusi valdančioji dauguma, neapskaičiavo ir sugadino gerą idėją forsuotais terminais. Nebijau to pasakyti. Spalis, kai buvo priimtas KT įstatymas, visgi buvo rinkimų mėnuo ir buvo galima numanyti, kad keičiantis Vyriausybei jos steigimas sustos. Man tapus ministru, su Kultūros ir meno taryba, kūrybinėm organizacijom tarėmės ir skubiai, bet kokybiškai parengėm KT rinkimo tvarką. Taip, ji sudėtinga, bet tokią diktuoja įstatymas, mes tik sudėliojom terminus, beje, labai suspaustus. Turėdamas vadybos, daugelio įmonių, organizacijų steigimo patirtį galiu pasakyti, kad kuriant KT įstatymą bomba jau buvo padėta. Kuria prasme?
Ta, kad KT veikimo pradžia nuo sausio 1 d., kaip buvo numatyta, netelpa į jokią logiką. Tas, kas bandė kurti organizaciją,  ypač jei ji biudžetinė, žino, kad yra procedūros, derinimai, kurių neapeisi ir nepaspartinsi, užima pusę metų. Galvojam, kad vasarą KT pradės veikti ir, pagal dabartinį įstatymą, valdys absoliučiai visus pinigus, skirtus Lietuvos kultūrai. To dar nėra buvę.
Ta pačia proga noriu atkreipti dėmesį, kad visoms tęstinėms programoms, kurias KM vykdė daug metų ir kurios buvo finansuojamos iš biudžeto, šiemet finansavimas buvo visiškai nubrauktas, reiškia – paliktas nulis. Tai vėl – didžiulė klaida, ir paaiškinsiu, kodėl. Praėjusi Vyriausybė, vykdydama Seimo sprendimus, nutarė, kad reikia įgyvendinti Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires. Tam buvo sudarytas ir patvirtintas strateginis priemonių planas, patvirtintas reikiamas finansavimas. Tačiau pasakius A, B nepasakyta, – pinigai į biudžetą gairėms įgyvendinti nebuvo įtraukti.
Buvo pasakyta: pinigų nėra. Teisinėje sistemoje tai – nonsensas, taip negali būti. Arba turi numatyt biudžete pinigų, arba pasakyt, kad niekas nevykdys tų dalykų.
Taigi – iš biudžeto finansuojamų KM programų pinigai buvo atimti, palikta tik atlyginimams ir šildymui. Ir toliau – stop, programoms pinigų nėra. Buvo pasakyta, kad kultūra gavo papildomų lėšų iš 3% akcizo pajamų, gautų už alkoholį ir tabaką, ir vietoj 17 mln. Kultūros rėmimo fondas (KRF) dabar disponuos 46 mln. Lt.
Bet niekas nepasakė – čia davėm, ten atėmėm – beveik 14 mln. Lt. KRF ir ministerijos programos yra du skirtingi dalykai, bet niekam tas nebebuvo įdomu. „Po mūsų kad ir tvanas“ – taip buvo padaryta ir palikta tam tikrų konfliktų. Netikiu, kad padaryta specialiai, gal per skubėjimą. Bet, deja, dabar turime rebusą, kurį bandom spręst kartu su kultūros visuomene. Aišku, ministras galėtų pasakyt – pinigų mes neturim, nieko nežinom, viso gero.– Ir ką gi sako ministras?
Jis sako – ne, mielieji, yra problema, ir kartu ją spręskime. Jei kažkas pridarė klaidų, buvusi Vyriausybė ar Seimas, nei kultūros gyvenimas, nei tęstiniai projektai – tarptautiniai festivaliai, Knygų mugė ir kt. – negali sustoti. Todėl buvo pasiūlyta pereinamuoju laikotarpiu, kol susiformuos KT, būtiniausioms tęstinėms programoms palikti finansavimą pagal senąją tvarką. Mano galva, sukurta KT tuos dalykus sustyguos ir toliau finansavimas vyks gana tolygiai ir sklandžiai.– Esate sakęs, kad dabar būtina kalbėti ne tik apie racionalų turimų lėšų panaudojimą, bet ir apie aktyvias jų paieškas – Europos paramos lėšų skyrimą tiesiogiai kultūrai. Bet panašu, kad 2014–2020 m. laikotarpio ES finansavimo proporcijos tarp ministerijų jau padalintos ir KM skirta vos 4% būsimų pinigų.
Tas, kas sako, kad padalinta, sako netiesą, gal buvusi Vyriausybė čia ką nors dėliojo. Gal tai buvo pirminiai, sakykim, galimi planeliai. Aš manau, kad dabar kalbam apie 15% kultūrai iš visų ES skiriamų lėšų, kaip kitose valstybėse.
Ir tai yra mažai, turint omeny, kad privalom grąžinti skolą: per du ES finansavimo laikotarpius kitos sritys buvo finansuojamos taip dosniai, kad net fantazijos pritrūkdavo, kur tuos pinigus panaudoti. O kultūros sritis, ypač infrastruktūra – teatrai, muziejai, bibliotekos, kultūros centrai – buvo palikti su nuliu.
Tiek 2007–2013 m., tiek ankstesniu periodu kultūra neturėjo pinigų. Mūsų kaimynai, ypač lenkai, radikaliai susitvarkė, susiformavo aiškų krepšelį, nusistatė aiškius prioritetus ir sferas, ir tai darė sistemiškai. Mes – chaotiškai.
Jei kalbam apie paveldą, turim suprasti, kad tai paveldas, o ne turizmas. Ūkio ministerijoj bando įrodinėti, kad muziejai, pilys yra turizmo objektai, ir todėl juos reikia finansuoti per turizmo programas. Ne! Priešingu atveju galime paklausti, kodėl per tas pačias turizmo programas nefinansuojami keliai, oro uostai, geležinkeliai, – juk turistai ta infrastruktūra taip pat naudojasi.
Taip, tai tiesa, kad turistai naudojasi kultūros infrastruktūra, bet tai yra kultūros infrastruktūra, ir Europos paramos lėšos jai turi būti skiriamos tiesiogiai.
Valstybė turi paskutinį šansą atiduoti skolą kultūrai ir kitaip, nei iš europinių pinigų, kultūros infrastruktūros nesutvarkysim. Pasakysiu kelis pavyzdžius, – kad ir Klaipėdos dramos teatras. Per valstybės investicinius projektus (VIP) šiemet skiriame jiems maksimalią sumą – kelis milijonus. Unikaliam kultūros paminklui, seniausiam teatro pastatui Lietuvoj sutvarkyti dar reikia 40 mln. Lt. Jei ir toliau finansuosim per VIP, tai truks dar kokius 10 metų, kol liks tik teatro sienos. Bet teatras nėra vien sienos, tai dvasia, tradicijos, trupė, ji jau dabar demoralizuota. Toliau – Klaipėdos muzikinis teatras. Kur jis yra? Sovietiniuose kultūros namuose. Buvo paskelbta konkursų, išleista valstybės pinigų, tačiau finansavimo – nulis. Šiemet paskyrėm jiems 300.000 Lt, tiksliau, buvusi Vyriausybė paskyrė. Bet leiskit paklausti, ką jie gali su tais 300.000 padaryti? Mano supratimu, reikia apsispręsti: jei turime muzikinį centrą Vakarų Lietuvoj, vadinasi, turim pastatyti normalų teatriuką, nors ir nedidelį, kurio kaina būtų kokie 50 mln. Lt. Ir nesurandam tiek iš europinių lėšų? Tai daugiau nei keista.– Gal žinote būdą, kaip tų ES paramos lėšų gauti tiesiogiai kultūrai?
Būdas gauti tuos pinigus yra politinė valia. Su Vyriausybe, premjeru, finansų ministru mes tariamės, bet to neužtenka. Pagaliau, to reikia ne kultūros ministrui ir ministerijai, to reikia visuomenei. Reikia bendro supratimo, kad dabar mes turime paskutinį šansą – susitvarkyti per būsimą finansavimo septynmetį. Ypač paveldą tvarkyti reikia, jis laukti nebegali.
Kaip sakiau, – tai paskutinis šansas, paskutinis laikotarpis ir tą reikia aiškiai artikuliuoti, pasakyti visuomenei, pasakyti politikams – jeigu kultūrai neskiriam aiškaus krepšelio, bent poros milijardų 7 metams, o tai nedidelės lėšos, mes prarandame savo paveldą ir nebeturime, ką pasakyti nei savo vaikams, nei anūkams.
Pažiūrėkime, ką daro kitos šalys: Baltarusija 500 mln. USD paskyrė LDK pilims restauruoti. Kaip jas nudažė – kitas dalykas. Bet tai požiūris! Ukrainiečiai daro tą patį. Gal kritikuotina kokybė, bet jie stengiasi, skiria lėšų. O mes šiuo atveju – nulį, Valdovų rūmų nesugebam baigti. Jie galėjo būti pastatyti iš europinių lėšų – pagal visus parametrus, tai – fantastiškai tam tinkamas projektas, bet kažkodėl tai nebuvo padaryta.
Klaidų pridaryta nemažai. Dabar pats laikas, o jis labai trumpas – mėnuo, du, tas klaidas ištaisyti. Manau, kad mes tai padarysim. Nes kito kelio tiesiog neturim.– Kaip kitą būdą pritraukti kultūrai lėšų minėjote mecenavimo įstatymą.
Tik atėjęs pasakiau, kad valstybės niekur pasaulyje kultūrai negali skirti tiek lėšų, kiek ji reikalauja. Tai  natūralu, ir pagrindinis šaltinis čia yra mecenatai. Tarkime, JAV kultūra finansuojama mecenatų, tam sukurta labai palanki teisinė bazė, mes turėtumėm diegti tokią. Kai kas mecenavimo įstatymą bando suplakti su Labdaros ir paramos įstatymu, pagal kurį remiama ir kultūra, bet tai – du skirtingi dalykai. Mūsų darbotvarkėje numatyta sugrįžti prie mecenavimo įstatymo, jis labai svarbus.– Tikėtina, kad priėmus mecenavimo įstatymą kultūra verslui taps įdomi.
Ji jau yra įdomi. Bet kai kalbame apie mecenavimą, turime suprasti, kad kalbame ne tik apie kokio nors verslininko savimeilės pasitenkinimą, o apie visuomenės poreikį. Civilizuotos valstybės tuo ir yra civilizuotos, kad visuomenė išlaiko tradicijas, menininkus ir tuo didžiuojasi, nes niekuo kitu šalis nėra patraukli. Ji nėra patraukli, pvz., dėl baldų gamybos – niekas nevažiuos čia žiūrėti, kaip mes gaminam „Ikea“ baldus, nes jie visur gaminami vienodai. Taigi jei norime, kad čia atvažiuotų kiti, turime turėti savitą kultūrą – aukštąją kultūrą, etnokultūrą, paveldą, istoriją ir visa tai rodyti pasauliui. Tik tuo su kitais galime dalintis ir keistis, daugiau niekuo.
Be abejo, mokslas yra gerai, viskas gerai, bet tai kitkas – paprastus žmones vienija kultūros dalykai, o kultūrinė diplomatija visada eina politinės diplomatijos priekyje. Ir mūsų planuose dabar kultūrinė diplomatija – turim planų su Lenkija, su Rusijos kultūros ministru ketinama pasirašyti tarpkultūrinio bendradarbiavimo sutartis, tai svarbu ir ekonominiam bendravimui.– Pakalbėkime apie buitiškesnius dalykus – atlyginimus, kultūrininkai juos vis dar gauna. Vyriausybei pakėlus minimalų atlyginimą atsitiko taip, kad muziejaus prižiūrėtojas gauna panašiai tiek pat, kiek mokslinis bendradarbis...
Na, minimalią algą reikėjo kelti. Bet drauge atsidūrėme nepatogioje padėtyje. Kultūros sfera, kaip ir kitose finansavimo srityse, taip ir atlyginimų, yra smarkiai nuskriausta, palyginti su bet kuria kita viešojo sektoriaus sfera – švietimo, sveikatos apsaugos. Dabar jaučiame didžiulę kultūros darbuotojų migraciją, pvz., į švietimą, nes toje srityje atlyginimai gerokai didesni, nors kvalifikacija – ta pati. Deja, dėl valstybės tam tikros politikos, kaip aš kartais sakau, dėl pernelyg didelio kultūringų žmonių kultūringumo, kultūros sektorius buvo paliktas apačioje.
Taip, dabar minimali alga beveik prilygsta žmonių, turinčių universiteto išsilavinimą, algai. Suprantu, kad ir kitose srityse algos mažos, ir jų niekada neužteks, bet čia mes turime negalimai didelę disproporciją. Manau, kad Vyriausybė šį klausimą spręs.– Nevyriausybinių kultūros organizacijų žmones smaugia kita problema – mokesčiai nuo autorinių sutarčių, bene didžiausi visoje Europoje.
Taip, mokesčiai nuo autorinių sutarčių yra dideli. Negalėčiau pasakyti, ar tikrai per dideli, nes žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartis, moka dar didesnius mokesčius – sudėkime visus jo ir darbdavio sumokamus mokesčius ir bus daugiau kaip 60%. Nesvarbu, kad socialinius mokesčius ar ligonių kasoms sumoka darbdavys, – realiai juos sumoka pats žmogus, juk jam galėtų likti tie pinigai.
Palikim tai diskusijai, proporcijos čia yra gerokai į menininkų pusę. Nenorėčiau pasakyti, kad kultūros ministras to negirdi ir jų negins, bet tai yra mokesčių politikos klausimas. Tai, kad jis diskutuotinas – neabejoju. Reikia apie tai kalbėti su pačiais menininkais – paaiškinti, kokia mokesčių sistema, kiek moka kiti, kad jie nesijaustų skriaudžiami. Manau, kad tą darbą atliksiu, vienaip ar kitaip esu ekonomistas.
Grįžtant prie jūsų klausimo apie patirtis – ir teisinė, ir ekonominė yra labai svarbios. Aš įsitikinęs, kad kultūrininkai neturi vadovauti valstybės politikai, čia reikia valdymo, politinės patirties. Nenoriu nieko blogo sakyti, bet valdymas ministerijoje buvo gana prastas arba jo nebuvo. Jokiais valdymo principais čia nebuvo vadovautasi. Tiesiog viskas vyko stichiškai.– Kad toliau nevyktų stichiškai, kokie būtų Jūsų strateginiai prioritetai?
Vėl akcentuočiau paveldą, nes tai neatidėliotina. Sykiu tai yra nauda verslui, visuomenei – visiems.
Be abejo, svarbu ir viso kultūros turinio skaitmeninimas – dabar XXI a. ir nuo to niekur nepabėgsim, gyvenimas tai verčia daryti. Tai po truputį vyksta, tikiuosi, ateity vyks sparčiau.– Netrukus Lietuva pirmininkaus ES. Kokie bus mūsų prioritetai kultūros srityje?
Mums patikėti trys pagrindiniai dalykai – „Kuriančioji Europa“ (Creative Europe), „Europa piliečiams“ (Europe for Citizens) ir Europos kultūros sostinės. Manau, kad dirbsime sėkmingai. Galiu sakyti, kad man pasisekė, man bus lengviau nei kitiems ministrams, – esu vienintelis europarlamentaras Vyriausybėje, ir 5 m. patirtis  suteikia tam tikrų pranašumų. ET parlamentarus pažįstu, ir dauguma jų pažįsta mane. Aišku, gal kultūra nėra mano sritis, būtų lengviau energetikoje, šioje srityje kiekvieną europarlamentarą pažįstu asmeniškai. Bet kuriuo atveju, manau, kad mes tvarkingai viską susidėliosim.– Gintautas Kėvišas, buvęs kultūros ministras, yra sakęs, kad nepriklausomos Lietuvos Vyriausybėj dar nebuvo nė vieno kultūros ministro, kuris neužimtų paskutinės  ministrų hierarachijos vietos. Kokioje vietoje esate Jūs?
Dabar visiems parodau šitą (ministras rodo „Veido“ žurnalo viršelį, kuriame surikiuoti šios Vyriausybės ministrai. Šarūnas Birutis – paskutinis). Mano tikslas atsirasti čia, po premjero. Tai nėra mano asmeninės ambicijos. Svarbu, kad būtų suvokta kultūros ir šitos ministerijos svarba, kad iš nepelnytai nustumtos per 20 m. į paraštes ji atsirastų ten, kur turi būti.
Ir nereikia toli ieškoti – pažiūrėkim į savo kaimynų latvių ir estų ilgametes strategijas – ten kultūra aiškiai užima pirmą vietą. Kitos valstybės jau suprato, kad valstybė prasideda nuo kultūros.– Pasakykite tris kelius, kuriais eidama KM patektų į tą vietą po premjero institucijos.
Viešumas ir komunikacija – tai svarbiausia. Būtina komunikuoti su visuomene, kad ji suvoktų, kas yra kultūra. Kai visuomenė suvoks, apie ką kalbam, ji pati pakels tai į viršų.
Visa kita išplaukia iš to. Tada atsiras ir finansų, ir kitų dalykų. Viskas atsiras savaime.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Aušvico išlaisvinimo minėjimas – Kremliaus istorijos revizijos fone Premium 3

Pirmadienį Aušvice, Lenkijoje, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai drauge su kitų šalių atstovais minėjo...

Koronavirusas: ką reikia žinoti Premium

Skaičiuojama, kad Kinijoje nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos mirė 80 žmonių. Apie naujus ligos...

Laisvalaikis
2020.01.27
Mirė istorikas E. Gudavičius 1

Eidamas 91-uosius metus mirė istorikas profesorius Edvardas Gudavičius (1929–2020), vadinamas vienu Lietuvos...

Laisvalaikis
2020.01.27
Iliustruotoji istorija: Hirošimos žūtis Premium

1945 m. rugpjūčio 6 d. pakyla specialiai sukonstruotas bombonešis B-29 su atomine bomba „Mažylis“. Lakūnas...

Laisvalaikis
2020.01.26
Dešimt didžiojo meistro F. Fellini filmų

Sausio 20 d. pasaulis minėjo vieno garsiausių, o sykiu – paties itališkiausio XX a. režisieriaus Federico...

Laisvalaikis
2020.01.26
Pasaulio žiniasklaida: iš ko gyvens princas Harry

Britai, nuo 2016-ųjų birželio vargstantys su „Brexit“, kitas skyrybas, ironiškai vadinamas „Megxit“, sutvarkė...

Laisvalaikis
2020.01.26
R. Kepežinskas: nuo kūrybos pagirių nėra Premium

Kūrybos šaltinis gali būti bet kas. Visgi, remiantis literatūra, didžiausią išliekamąją vertę turi skausme...

Laisvalaikis
2020.01.26
Iliustruotoji istorija: rusų pilotas, užkariavęs kosmosą  Premium

1965-aisiais Sovietų Sąjunga žūtbūt stengėsi išpešti dar vieną pergalę prieš JAV lenktynėse dėl kosmoso...

Laisvalaikis
2020.01.25
J. Nouvelis: architektūra yra menas Premium

„Architektūra yra menas. Būtent tai žmonės vis dažniau pamiršta. Ji gali mus paveikti, sujaudinti, o tai ir...

Laisvalaikis
2020.01.25
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau