Europos centrinis bankas valiutų karo kryžminėje ugnyje

Publikuota: 2013-02-12
Mario Draghi, Europos centrinio banko (ECB) vadovas.
Mario Draghi, Europos centrinio banko (ECB) vadovas. Nuotrauka: Ralpho Orlowskio ("Bloomberg")
 

Centriniai bankai stengiasi atpiginti savo šalių valiutas, kad pakeltų ekonomikas. Tai daro eurą brangesnį ir kelia grėsmę Europos ekonomikos atsigavimui. Tik Europos centrinis bankas (ECB) nenori klausyti raginimų įsitraukti į valiutų karą, rašo „Der Spiegel“.

Milijardierius George‘as Sorosas ir socialistas Prancūzijos prezidentas Fran?ois Hollande‘as sutaria: pasaulis yra ant valiutų karo slenksčio ir tai gali sunaikinti Europą.Pasak p. Soroso, europiečiai turi įsitraukti į kovą ir, sutelkę visas turimas pajėgas, surengti lemiamą mūšį. Jis vadina ECB vieninteliu banku, kuris vykdo pasenusią politiką.Ponas Hollande‘as ne toks tiesmukas, bet omeny turi tą patį. „Valiutos zona privalo vykdyti keitimo kurso politiką, kitaip baigsis tuo, kad valiutos kursas nebeatitiks ekonomikos aktualijų“, - kalbėjo prezidentas praėjusią savaitę Europos Parlamente Strasbūre.Šie priekaištai buvo skirti ECB prezidentui Mario Draghi. Pono Hollande‘o žinia aiški - p. Draghi turi saugoti euro keitimo kursą. ECB vadovas yra spaudžiamas, nes nesiima kiekybinio sušvelninimo politikos, kuri yra nauja mada tarptautiniame finansų pasaulyje. Šios politikos esmė: centriniai bankai superka didelius kiekius vyriausybinių obligacijų ir kitų akcijų bei paleidžia didelį pinigų kiekį į finansų sistemą. Tokiu būdu tikimasi stimuliuoti savo šalies ekonomiką ir išlaikyti pigią valiutą, kad stiprėtų eksportas. Ponas Sorosas tiki, kad tai vienintelis būdas didelių skolų slegiamoms šalims augti.

Gali nukentėti visi

Tačiau valstybės, kuri numuša savo valiutos kursą, konkurencingumas išauga kitų šalių sąskaita. Ir jei visos pusės imsis valiutų manipuliacijų, tuomet nelaimės nei viena.Japonija yra viena agresyviausių tokios politikos šalininkių. Naujosios vyriausybės spaudžiamas Japonijos banko vadovas Masaaki Shirakawa pranešė, kad planuoja supirkti neribotą kiekį vyriausybės obligacijų ir kitų akcijų. Pasak premjero Shinzo Abe, Japonija vykdo drąsų valiutos politikos atkūrimą. Per pastaruosius du mėnesius Japonijos jena atpigo 12% dolerio atžvilgiu.Nuo finansinės krizės pradžios JAV centrinis bankas („Fed“) taip pat spausdina pinigus iki šiol nematytais kiekiais. Į Jungtinių Valstijų ekonomiką „Fed“ įliejo daugiau nei trilijoną dolerių.Ilgus metus Kinija gynė savo valiutą rišdama jos kursą prie dolerio, o Šveicarijos nacionalinis bankas franko kursui leidžia pakilti tik iki tam tikros ribos, nes nuo skolų krizės Europoje pradžios investuotojai mano, kad Šveicarijos valiuta yra saugiausia.Pigių pinigų cunamis siaučia pasaulyje, tai dar prieš daugiau nei metus pastebėjo Brazilijos prezidentė Dilma Rouseff. Viso to pasekmės augančioms ekonomikoms, kaip kad Brazilijos, yra pragaištingos, nes jų valiutos nuolat stebimos pasaulio rinkose.Tačiau ir Europai gali tekti pralaimėtojos vaidmuo. Euro krizei šiek tiek aprimus, valiutos keitimo kursas paaugo ir tai gali susilpninti ekonomikos atsigavimą Europos valstybėse. Todėl, anot p. Hollande‘o, pastangos didinti Prancūzijos ekonomikos konkurencingumą gali būti niekinės.Tačiau kaip Europa galėtų apsiginti? Teoriškai, centriniai bankai turi kovoti su infliacija, bet kuo daugiau pinigų jie spausdina, tuo labiau tų pinigų vertė mažėja. Šią skausmingą patirtį išgyveno Vokietija praėjusiame amžiuje. Būtent dėl to „Bundesbank“ prezidentas Jensas Weidmannas išleido labai triukšmingą įspėjimą, nukreiptą prieš valiutos keitimo kursų „politizavimą“ ir „nerimą keliančius pažeidimus“.ECB prezidentas p. Draghi taip pat nenori dalyvauti globaliose valiutų nuvertinimo lenktynėse. Tiesa, p. Weidmanno baimei, ECB per euro krizę pradėjo vyriausybės obligacijų supirkimo programą, nors neatrodo, kad bankas žengs dar toliau. Ponas Draghi nemato reikalo keisti kurso „tik dėl to, kad taip daro kiti centriniai bankai.“Kita vertus, stovint mūšio lauko viduryje, reikia gintis. „Kitaip euro kursas sprogs, - sakė pagrindinio Vokietijos banko „Commerzbank“ vyriausias ekonomistas Jörgas Krämeris. – Mes patirsime, kas yra devalvacijos lenktynės.“Tikriausiai yra tik vienas problemos sprendimo būdas: tarptautinė taikos sutartis, sudaryta šio naujo karo generolų – centrinių bankų vadovų.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau