Europoje laimi ne didžiausi, o greičiausi

Publikuota: 2013-02-12
Romas Švedas.
Romas Švedas. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Romas Švedas, nepriklausomas ekspertas, buvęs energetikos viceministras ir diplomatas, ilgą laiką dirbęs Briuselyje optimistiškai vertina penktadienį priimtą ES biudžetą ir kviečia lietuvius ne svajoti, o veikti.

- Kaip iš viso vertinate ES Vadovų taryboje Briuselyje priimtą ES 2014-2020 m. biudžetą? Kiek man teko susidurti, planuoti, derėtis dėl biudžeto anksčiau, galiu pasakyti tik viena: tai, kad susitarta, yra gyvybiškai svarbu sunkmečio sąlygomis. Atsižvelgiant į skirtingus interesus šalių narių, įvairių interesų grupių – susitarimas atrodo kaip milžiniškas pasiekimas. Manding, yra gerai, kad 2014-2020 m. biudžetas buvo sumažintas, lyginant su jo ankstesniais ES siūlytais variantais. Tie sprendimai atspindėjo globalias tendencijas, šalių narių prioritetus, nes yra mažinami ir nacionaliniai biudžetai.

- Tokių optimistų kaip jūs šiandien nedaug, švelniai tariant... Kiekvienas asignavimų sumažinimas leidžia išgryninti svarbiausias problemas. Kada pinigų yra daug, tada viešųjų finansų skirstytojai neretai tarp jų pasimeta. Mažinant biudžetus, randasi poreikis išgryninti prioritetus. Mano vertinimu, patvirtintas ES kitos finansų perspektyvos biudžetas liudija, kad Europa susirūpino savo konkurencingumu.

- Net įvertinus tai, kad vienas akivaizdžiausių prioritetų yra žemės ūkio subsidijos? Tai yra viena socialiai jautriausių sričių. Pjauti iš peties... Kad ir kaip mes remtume grynąją rinkos ekonomiką, Europos žemės ūkio politika nėra vien ekonominė problema. Platesniu požiūriu, tai yra kaimo plėtra. Kaimas yra nykstanti, todėl saugotina sritis. Yra blogai, kada pati jauniausioji karta nebežino, iš kur atsiranda pienas, sviestas ar grietinė. Žinoma, tai nereiškia, kad ši saugotina vertybė neturi būti ekonomiškai konkurencinga, todėl pritariu, kad subsidijos yra pamažu mažinamos.

- Ir vis dėlto – kas liudija, kad ES siekia konkurencingumo? Europos pamatai – klimato politika ir socialinė apsauga – labai brangiai kainuoja pramonei. Ir man atrodo, kad Europos lyderiai suvokia konkurencingumo poreikį. Pasaulio ekonomistų skelbiamos prognozės dėl Europos ateities nėra nei pozityvios, nei geros. Man atrodo, kad ES prisiminė primirštą Lisabonos strategiją, kurioje buvo keliamas tikslas iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ekonomika pasaulyje. Pavyti ir aplenkti Ameriką... Ne vienas politikas dabar teigia, kad ši strategija patyrė fiasko. Europa panašėja į deklaratyvią politikos sistemą. Tuo metu griežtos rinkos ekonomikos siekiantys regionai šiandien daug sparčiau žengia į priekį. Todėl man atrodo, kad dabar deklaracijų laikas pamažu baigiasi, o konkretus 2014-2020 m. biudžetas rodo ES siekius galutinai nevirsti pasaulio muziejumi.

- Krito į akis, kad karpant ES asignavimus bene daugiausiai buvo sumažintas finansavimas energetikos infrastruktūros plėtrai. Kaip tai atsilieps bendrai ES rinkai? Plėtodama „Connecting Europe“ – transporto, energetikos ir telekomunikacijų programą ES pripažino, kad tai yra esminiai veiksniai, kurie gali turėti įtakos Europos Sąjungos konkurencingumui. „Connecting Europe“ yra labai svarbi europinė programa, pasiūlyta Europos Komisijos, kurios niekada iki šiol nebuvo. Planas buvo 50 mlrd. EUR, patvirtinta 29 mlrd. EUR. Vertinčiau tai kaip labai pozityvų dalyką. Tai rodo siekį, kad bendroji ES vidaus rinka plačiąja prasme būtų stipresnė.

- Tačiau energetikos infrastruktūros projektams skirta tik 5 mlrd. EUR… Galima sakyti „tik“ arba „jau“. Priklausomai nuo požiūrio kampo. ES energetikos problemą aš asmeniškai vertinčiau tuo požiūriu, kad iki šiol apskritai nebuvo skiriama pinigų, išskyrus vieną kitą išskirtinį atvejį. Tačiau tai buvo išimtys iš taisyklių, o ne biudžeto planavimo objektas. Taigi, mano požiūris teigiamas.

- „Reuters“ ir „Bloomberg“ atkreipia dėmesį, kad anksčiau EK yra nurodžiusi, kad Europos energetikos sektoriaus poreikis šiandien – 100 mlrd. EUR. Skirtumą tarp poreikio ir realių finansavimo planų sunku net palyginti... Taip pat sėkmingai tada galima klausti, o ką EK ir visa Europa energetikos sektoriuje veikė ligi šiol? Kodėl buvo nusigyventa iki tokio lygio. Iš tikrųjų, EK yra labai detaliai suskaičiavusi, kiek šiandien reikia investuoti į skirtingus energetikos sektorius, infrastruktūrą, kiek galėtų finansuoti privatus kapitalas. Kita vertus, net suskaičiavus energetikos sektoriaus poreikius, reikia įvertinti būsimųjų investicijų prasmingumą ir efektyvumą. Jeigu šiandien ES išskirtinę meilę žemės ūkiui pakeistų tokiu pat jausmu energetikai, vargu, ar dėl to būtų labai daug laimingų ir visai abejotina, kad milžiniškos investicijos būtų pačios efektyviausios. Dar yra svarbu tai, kad niekas neuždraudžia investuoti į energetiką šalims narėms. Taip pat ir Lietuvai.

- Kadangi energetikos infrastruktūros plėtrai 2014-2020 m. bus skirta kone perpus mažiau lėšų, nei planuota, kaip tai gali atsiliepti Baltijos šalių integracijos plano (BEMIP) įgyvendinimui ir tiems projektams, kurie yra numatyti? Mano atsakymas galbūt bus žiaurokas: ES efektyviai dirbti gali ne tik didžiausios ir turtingiausios šalys. Sėkmingiausiai dirba tos, kurios yra greičiausios. Jeigu mes – lietuvaičiai – sugalvojame planus (pabrėžiu – planus, o ne konkrečius projektus) ir laukiame, kad mums tuojau nubyrės pinigų, tai yra neperspektyvu. Reikia ruošti konkrečius projektus, kurie turi atitikti aiškius ES kriterijus ir tik tada galima tikėtis dalinio finansavimo. Idėjų virsmas planais, vėliau projektais – šio proceso sparta yra ypatingai svarbi. Mes labai mėgstame kiekvieną projektą paversti politinių diskusijų objektu, trypčioti vietoje, apsispręsti-neapsispręsti, pakeisti nuomonę, surengti referendumą – taip prarandame net ir tą finansinę ES paramą, kurią tikrai galėtume turėti.

- Kuriems planams Lietuvos energetikos sektoriuje, jūsų nuomone, 2014-2020 m. galima būtų tikėtis ES finansinės paramos? Prisimenant, kad projektų kriterijai yra europinė arba regioninė svarba, taip įvertinant, kiek yra pinigų, mano nuomone, į ES finansinę paramą galėtų pretenduoti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis, taip pat Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais. Kiti projektai, mano supratimu, sunkiai atitinka europinės ar net regioninės reikšmės kriterijų ir yra labiau vietiniai.

- O mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalas ateityje, jeigu, tarkime dėl finansų stokos nebūtų įgyvendintas EK siūlomas regioninio terminalo projektas Estijoje ar Suomijoje? Terminalas yra vystomas kaip vietinius poreikius atitinkantis projektas, kuris ateityje galėtų turėti regioninę reikšmę. Tam yra sanglaudos ir kiti fondai - kiti finansų inžinerijos instrumentai, o ne „Connecting Europe“. Kita vertus, tam, kad rastųsi regioninis SkGD terminalas, reikalinga tam tikra trijų ar keturių valstybių sampratos branda ir, kas dar svarbiau – vieninga teisinė bazė. Pirmiausiai reiktų sutvarkyti skirtingų šalių teisinę aplinką ir tik po to pradėti kalbėti apie bendrus dujų sektoriaus infrastruktūros projektus.

- Jeigu statomą Klaipėdos terminalą ir siūlymus regioninį terminalą statyti kitose šalyse vertintume kaip konkuruojančias idėjas, ar lietuviškas projektas turėtų pranašumų dėl to, kad Estijoje ar Suomijoje jis tiesiog gali būti neįgyvendintas dėl lėšų trūkumo, o taip pat ir dėl jūsų nurodytų priežasčių? Atskirkime du dalykus. Kalbant apie ES biudžetą, nemanau, kad jis gali gauti finansavimą kaip regioninės reikšmės kriterijų atitinkantis objektas. Veiklos požiūriu, AB „Klaipėdos nafta“ terminalas gali veikti visame regione. Tačiau, mano požiūriu, vertindami SkGD importo Baltijos šalyse galimybę, mes sureikšminame vieną ar kitą terminalą. Nenurašykime tikimybės, kad regioninis terminalas Estijoje arba Suomijoje vis dėlto bus pastatytas net ir sėkmingai veikiant tokiam objektui Klaipėdoje. Jau vien dėl to, kad SkGD vartojimas didėja ne tik apimtimis, bet ir jų vartojimo sritimis bei verslo galimybėmis, pritaikant jas kaip laivų, automobilių degalus. Kita vertus, jeigu Baltijos rytinėje pakrantėje konkuruotų du ar trys SkGD terminalai (įskaitant Lenkijos), vartotojams rastųsi galimybė rinktis, o terminalų statytojams ir operatoriams neleistų išpūsti statybos biudžetų ir eksploatavimo išlaidų.

- Jeigu pinigus energetikos infrastruktūros projektams bus gauti sunkiau, ar valstybė turėtų stengtis juos plėtoti Lietuvos pinigais? Statyti savais pinigais nėra blogai. Dalinė finansinė parama visada yra sveika, tačiau kada įdėjus savų pinigų paprastai pasieki efektyvesnį rezultatą. Sutikime: piktnaudžiavimo Lietuvoje yra daug.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos

Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos, kurios pirmoji siunta buvo atplukdytą į...

Pramonė
2020.01.26
Būsimos „Tesla“ gamyklos vietoje Vokietijoje sunaikintos septynios karo laikų bombos

Vokietijos policija sekmadienį pranešė, kad specialistai saugiai sunaikino septynias Antrojo pasaulinio karo...

Pramonė
2020.01.26
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
„Ignitis gamyba“ nuotoliniams vartotojams įrengs 3 MW galios saulės elektrinę

AB „Ignitis gamyba“ pasirašė sutartį su įmone „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Nafta iš Klaipėdos link Baltarusijos pajudės vidurnaktį

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienį ryte atplaukus laivui su Baltarusijai skirta norvegiška nafta, pirmasis...

Pramonė
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
„Grigeo“ viešins informaciją apie nuotekų, oro ir vandens būklę  3

Grigiškėse įsikūrusi AB „Grigeo“ ketina diegti viešas stebėsenos platformas, kuriose bus galima sekti...

Pramonė
2020.01.24
Moderni gamyba ir sustyguota logistika augina „Rivonos“ produkcijos pranašumą Verslo tribūna

„Rivonos“, pagrindinės „Norfos“ tinklo tiekėjos, gamybiniuose padaliniuose vyksta nenutrūkstamas...

Vilniaus rajone gamins variklius elektromobiliams „Kia“ ir „Hyundai“: bendrovę perka britų vienaragis Premium 6

Vienas brangiausių britų startuolių „Arrival Ltd“ perka elektros variklių, pavarų dėžių ir baterijų modulių...

Pramonė
2020.01.24
Europa SkGD importavo vietinės dujų gavybos sąskaita

Europa praėjusiais metais prisidėjo prie perteklinės tarptautiniu mastu suskystintų gamtinių dujų (SkGD)...

Pramonė
2020.01.23
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Po gaisro Alytuje pieno vis dar negali tiekti 5 ūkininkai

Po pernai spalį kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pieno vis dar negali tiekti...

Pramonė
2020.01.23
Savivaldybė neleido įrengti atliekų rūšiavimo aikštelės Gargžduose 2

Atliekų rūšiavimo aikštelės Gargžduose nebus – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba uždegė raudoną šviesą jos...

Paslaugos
2020.01.23
Aplinkos apsaugos agentūra: Kuršių marių vanduo nėra toksiškas 2

Kuršių marių vanduo nėra toksiškas, trečiadienį pranešė tyrimą atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra.

Verslo aplinka
2020.01.23
Iš Ukrainos uždrausta importuoti paukštieną ir jos gaminius

Europos Komisija (EK) oficialiai pranešė, kad nuo sausio 19 d. uždrausta iš Ukrainos į Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2020.01.23
Lietuviai gaudo JAV ir Kinijos prekybos karo paliaubų naudą Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, ir Pekinui sausio viduryje pasiekus pradinį dvišalės prekybos susitarimą,...

Finansai
2020.01.23
Pramonė pernai pagamino produkcijos 3,5% daugiau – už 23,3 mlrd. Eur  

Per 2019 m. sausio–gruodžio mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 23,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
2020.01.23
Iš „Grigeo Klaipėdos“ buvusių vadovų teisme reikalaujama atlyginti milijoninę žalą

Teismas ruošiasi pradėti nagrinėti bylą, kurioje iš pernai atleistų medžio plaušo plokščių, kartono ir...

Pramonė
2020.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau