Ledai ir mediena naftos ir trąšų neatsveria

Publikuota: 2013-12-08
Nuotrauka: Kazimiero Linkevičiaus
„Verslo žinios“

Trečiasis ketvirtis šiemet Lietuvos eksportui buvo prasčiausias nuo 2010 m. pradžios – baigėsi rekordai ir prasideda lėto augimo laikotarpis. Tačiau minėtas ketvirtis taip pat parodė, kad Lietuvos gamintojai randa naujų pirkėjų apsnūdusioje tarptautinėje rinkoje. Pavyzdžiui, trečiąjį ketvirtį šoktelėjo ledų pardavimai į Švediją ir Suomiją.

Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvos prekių eksportas, skaičiuojamas palyginamosiomis kainomis, augo 3%, arba 632,5 mln. Lt, ir siekė 21,7 mlrd. Lt. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,7%, arba 638,5 mln. Lt, iki 12,9 mlrd. Lt.Atmetus 12,2% smukusio naftos produktų eksporto įtaką, likusių Lietuvos pramonės šakų ir žemės ūkio eksportas per metus mažėjo 0,3%. Trečiąjį ketvirtį didėjo tik prekių reeksportas – 17,1%, arba 1,3 mlrd. Lt, ir siekė 8,7 mlrd. Lt. Labiausiai reeksportas didėjo į Rusiją, Lenkiją ir Baltarusiją.VšĮ „Versli Lietuva“ konstatuoja, kad prastesnius rezultatus labiausiai lėmė dvi pramonės šakos – tai naftos produktų ir chemijos pramonės eksportas. O labiausiai kilo maisto, tabako, medienos pramonės pardavimai užsienyje.„Eksporto plėtra gęsta – taip ir prognozavome nuo metų pradžios. Javų eksportas, akivaizdu, nepasieks pernykščio lygio, neaiški pieno produktų gamintojų padėtis Rusijoje. Per ketvirtadalį viso mūsų eksporto sudaro mineraliniai produktai, o „Orlen Lietuva“ savo pajėgumą išnaudoja beveik 100% ir ypatingos plėtros nevykdo. Be reikšmingų investicijų šioje srityje neverta tikėtis didesnio eksporto augimo. Iš pagrindinių rinkų gerų naujienų irgi negirdėti“, – dėsto Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė.„Versli Lietuva“ yra sukūrusi eksporto prognozavimo modelį, remiantis juo planuojama, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų) šiais metais turėtų augti 4,3%.Anot p. Tauraitės, spartesnio eksporto didėjimo galima būtų tikėtis iš atsigaunančios paklausos pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose ir iš Lietuvos verslo sugebėjimo įsitvirtinti naujose rinkose.

Ledai į Skandinaviją

„Versli Lietuva“ sako, kad trečiąjį ketvirtį išryškėjo, jog Lietuvos verslas sėkmingai plečia pardavimų geografiją.„Lietuvos gamintojai ieško naujų galimybių. Pavyzdžiui, vasarą pradėti eksportuoti valgomieji ledai į Švediją ir per ketvirtį jų išvežta 2,5 mln. Lt vertės – prieš tai šioje šalyje ledų neparduodavome. O ledų eksportas į Suomiją per tą laiką išaugo net 70,2%, arba 1,5 mln. Lt, – pasakoja Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausias analitikas. – Medinių surenkamųjų namų eksportas į Norvegiją išsiplėtė 63,4%, iki 17,6 mln. Lt. Lazerių eksportas pasistiebė 58,9% ir vien į Vokietiją jų eksportuota už 5,8 mln. Lt. Nors pagal vertę tai nėra dideli eksporto kiekiai, bet jie parodo, kad šalies gamintojai pajėgūs pasiūlyti įvairiapusį prekių portfelį.“Be jau minėtų Švedijos ir Suomijos rinkų, ledų pardavimas didėjo Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Rusijoje. Šiemet per tris ketvirčius ledų eksportas augo 36,1%, arba 15,3 mln. Lt, iki 57,9 mln. Lt.

Galimybės Norvegijoje

14,3%, iki 475,6 mln. Lt, išaugusį medienos gaminių eksportą labiausiai lėmė pašokęs medinių surenkamųjų namų pardavimas Norvegijoje.Medinių surenkamųjų statinių eksportas į Norvegiją nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 63,4%, arba 17,6 mln. Lt. „Verslios Lietuvos“ duomenimis, per pirmus 9 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Norvegijoje naujų pastatų statyba susitraukė 2%, tačiau šį mažėjimą labiausiai lėmė 9% smukusi naujų daugiabučių namų statyba.Gyvenamųjų namų ir mažų namų statyba šioje šalyje augo daugiau kaip 4%. Tokį naujų gyvenamųjų namų rinkos struktūros pokytį lėmė tai, jog būsto poreikis Norvegijoje didėja, o finansavimo sąlygos daugiabučių gyvenamųjų namų statybai griežtėja, todėl mažų gyvenamųjų namų segmentas, kuriame ir specializuojasi dauguma Lietuvos medinių namų gamintojų, plečiasi. Prie eksporto į šią rinką svariai prisideda ir Lietuvos įmonių įdirbis bei įgytas pasitikėjimas.Statybinių gaminių iš medienos eksportas į Norvegiją trečiąjį ketvirtį padidėjo 18,9%, arba 5,6 mln. Lt, iki 36,3 mln. Lt.Aleksandras Laurinavičius, Lietuvos komercijos atašė Norvegijoje, teigia, kad dabar pats metas įmonėms mėginti įsitvirtinti šioje šalyje – didelės vietinės kompanijos priverstos mažinti sąnaudas ir smarkiai didina paslaugų bei prekių pirkimą užsienyje. Kol kas šią šalį aktyviausiai šturmuoja statybų sektoriaus bendrovės.„Tos pačios tendencijos visuose pagrindiniuose Norvegijos ekonomikos sektoriuose – esame pajėgūs konkuruoti beveik visuose. Be Lietuvos pramonės, kuri turi ypač geras perspektyvas Norvegijoje, matau galimybių ir projektavimo, IT, apskaitos tvarkymo paslaugų teikėjams“, – kalba p. Laurinavičius. Norvegijos rinka, išskyrus žemės ūkio produkcijos sektorių, šiuo metu ypač patraukli Lietuvos verslui. Tačiau p. Laurinavičius pažymi, kad čia dėl vietos aktyviai kovoja latviai, lenkai.„Tai turtinga, brangi, be recesijos požymių, ypač skaidri ir geografiškai arti esanti šalis. Nedaug eksporto rinkų gali pasigirti tokiu privalumų deriniu. Jei per ateinančius porą metų neužimsime savo vietos, ją užims kiti“, – sako p. Laurinavičius.

Laikas investuoti

„Prasideda naujas etapas, kai augimui vis daugiau reikšmės turės naujų rinkų paieška, o konkurencingumą lems investicijos į įrangą, didinančią darbo efektyvumą. Iš darbo užmokesčio nieko nebegalima išspausti“, – kalba p. Tauraitė. Anot jos, darbo užmokestis auga vis sparčiau, ir gamintojai, tik juo grindę savo pranašumą tarptautinėse rinkose, turėtų nukentėti.„Kita vertus, gamybos įmonės mažai investavo po krizės. Ko gero, konkurencingumas bus didinamas per investicijas, darbo našumą, jis leis verslui mokėti didesnes algas“, – sako ekonomistė.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau