Rinka įvardijo, kam atsivertų biržos vartai

Publikuota: 2013-12-04
Atnaujinta 2015-06-01 16:18
„Verslo žinios“

Lietuvoje galimybės pritraukti kapitalo per biržą neišnaudoja dešimtys įmonių – nuo žemės ūkio bendrovių iki NT plėtotojų, teigia specialistai ir vardija potencialius pretendentus. Pasak jų, metas įgyvendinti viešąjį pirminį akcijų siūlymą (IPO) yra palankus, jo dydis pradžioje gali būti ir simbolinis, o kotiravimo vieta – tik techninis klausimas.

„Nasdaq OMX Vilniaus“ biržoje šiuo metu akcijas kotiruoja 32 Lietuvos bendrovės, o Varšuvos biržoje yra 5 lietuviško kapitalo turinčios įmonės.Tačiau specialistai pažymi, kad dar daugelis šalies verslo įmonių kapitalo pritraukimo finansų rinkoje ir buvimo biržoje privalumais nesinaudoja, nors tikrai galėtų.„Verslo žinios“, norėdamos išsiaiškinti, kurios Lietuvos bendrovės galėtų papildyti biržos sąrašus, kreipėsi į finansų specialistus ir šie nurodė ne vieną potencialų pretendentą, kuris galėtų surengti viešąjį pirminį akcijų siūlymą (angl. initial public offering, IPO) ir atkeliauti į biržą.Kaip galimas biržos bendroves analitikai pirmiausia skelbia Lietuvoje įkurtus mažmeninės prekybos tinklus („Senukai“, „Norfa“, „Maxima“, „Iki“, „Moki–Veži“), po sunkmečio sparčiai atsigaunančius NT plėtotojus („Hanner“, „Eika“, „Akropolis“, „Ogmios centras“), finansiškai tvirtas žemės ūkio sektoriaus įmones („Litagra “, „Agrokoncerno“ grupė), maisto sektoriaus bendroves (“Vičiūnų“ grupė, „Norvelita“, „KG Group“) ar tas koncerno „MG Baltic“ įmones, kurios dar nėra ir nebuvo biržoje (LNK, „MG Valda“, „Mineraliniai vandenys“). Tarp potencialių pretendentų įvardyti ir tokie verslo milžinai kaip „Achema“, Vakarų medienos grupė ar „Sanitex“. Be to, kai kurie mini ir valstybinio sektoriaus įmones (pirmiausia „Lietuvos geležinkelius“ ir Lietuvos paštą).VŽ kalbinti analitikai nevertino, ar minėtoms bendrovėms šiuo metu reikia papildomo kapitalo – tiesiog buvo atsižvelgta, kurių įmonių akcijas per galimą IPO investuotojai pirktų.Specialistai pažymi, kad apie biržą pirmiausia turėtų galvoti tos įmonės, kurių veiklos sektorius ėjimo į biržą momentu yra įdomus investuotojams (šiuo metu tai yra NT, žemės ūkis, maisto pramonė), o bendrovė yra auganti.Pasak analitikų, metas rengti IPO yra geras, nes akcijos, kaip turto klasė, vis dar yra populiarumo viršūnėje tarp investuotojų. Be to, palūkanoms išliekant žemo lygio, akcijos yra bene vienintelė priemonė, iš kurios dar galima ieškoti grąžos.

Susijusios PDF bylos
Parsisiųskite

Kokio dydžio verta

Pasak Jono Kvedaravičiaus, AB „Swedbank“ Įmonių finansų padalinio Lietuvoje vadovo, kad akcijos rinkoje būtų likvidžios, bendrovei per IPO vertėtų parduoti apie 30–40% savo akcijų, o IPO vertė turėtų sudaryti bent 15–20 mln. EUR (52–69 mln. Lt). Naujų akcijų išleidimą galima derinti su esamų akcijų pardavimu. „Įmonės neretai pamiršta, kad, eidamos į biržą, jos ne tik pritraukia kapitalo plėtrai, tačiau kartu gauna viešumo, prestižo, galimybę antrą ar trečią kartą kreiptis į akcininkus ir pritraukti kapitalo“, – atkreipia dėmesį specialistas.Anot jo, Lietuvos įmonės turi bene geriausias galimybes Baltijos šalyse įgyvendinti IPO, nes Lietuvoje yra daugiausia tarp trijų šalių stiprių vietos verslininkų, sukūrusių tarptautinius verslus. Latvijoje ir Estijoje dominuoja užsienio investuotojų įkurtos bendrovės, jų kontroliuojančiosios kompanijos neretai jau yra biržoje.„Net jei pažiūrėtume Baltijos šalių įmonių įsigijimų ir susijungimų rinką, lietuviai čia aktyviausi“, – kalba p. Kvedaravičius.

Konkretūs pavyzdžiai

Algimantas Variakojis, Verslo angelų fondo I partneris, mano, kad IPO vertė gali būti ir mažesnė, svarbu padaryti pirmąjį žingsnį, prisistatyti investuotojams, o išleisti papildomą akcijų ar obligacijų emisiją galima visuomet. Anot jo, IPO dydis turėtų viršyti bent 10 mln. Lt.„Pavyzdys – investicijų į žemės ūkį bendrovė „Linas Agro Group“, kuri 2010 m. įgyvendino IPO ir dabar yra viena iš biržos flagmanių. O kažkada tai buvo mažai kam žinoma įmonė „Linas ir viza“. Į finansų rinką ji žengė 2004 m., išplatindama nedidelę 8 mln. Lt vertės net ne akcijų, o obligacijų emisiją“, – primena finansų specialistas, kapitalo pritraukimo srityje ilgai dirbęs banke „Finasta“.Pasak jo, kitas pavyzdys, rodantis, kaip žinomumas finansų rinkoje gali būti naudingas įmonei, yra drabužių prekybos bendrovė „Apranga“.„Bendrovė per pačią krizę 2009 m. išplatino 20 mln. Lt vertės naują akcijų emisiją ir pritraukė reikalingų lėšų iš akcininkų tuo metu, kaip bankai optimizmu netryško“, – nurodo p. Variakojis. Anot jo, ne paslaptis, kad ir bendrovei „Lietuvos energija“ (dabar „Lietuvos energijos gamyba“) bankai geromis sąlygomis skolindavo dėl to, jog žinojo, kad įmonė bet kada gali išleisti naują obligacijų emisiją ir iš investuotojų pasiskolinti ne ką brangiau.„Taigi, įmonės biržą ir finansų rinką turėtų suvokti kaip alternatyvą bankams, savotišką saugiklį neramiais laikais, suteikiantį galimybę bet kada išleisti papildomą akcijų emisiją ar obligacijų“, – kalba finansininkas.Jo teigimu, verslininkai neretai pamiršta, kad, parduodami akcijas per IPO, jie gautų daugiau nei, tarkime, įmonę pardavę konkurentams ar dalį akcijų perleidę finansiniam investuotojui. Kartu nebūtų prarasta įmonės kontrolė.„Dalį akcijų pardavus per IPO, rinkoje jau galima pirkti konkurentus, kurie apie IPO galimybę nė nepagalvoja“, – dėsto p. Variakojis.

Vieta ir kaina

Tiesa, kurią biržą pasirinkti – Vilniaus, Varšuvos, o gal Londono, – turi nuspręsti pati bendrovė, atsižvelgusi į savo veiklos specifiką.„Teoriškai įmonės kotiruotis turėtų ten, kur geografiškai veikia, nes juk visos techninės galimybės į rinką ateiti užsienio investuotojams šiais laikais užtikrinamos“, – sako Justinas Šaltys, įmonių sandoriuose tarpininkaujančios bendrovės „Finasta Corporate Finance“ direktorius.Tačiau, anot jo, net kelios Lietuvos įmonės pastaruoju metu nuėjo į Varšuvos biržą, jos investuotojai esą vargu ar pastebėtų į Vilniaus biržą žengiančią bendrovę.„Be to, tos šalies pensijų fondai gali investuoti tik Lenkijoje. Kita vertus, vargu ar Varšuvos birža yra tokia patraukli, jei bendrovė nevykdo bent dalies savo veiklos Lenkijoje“, – svarsto p. Šaltys. Specialistai pažymi, kad bendrovei IPO rengimas gali kainuoti 2–3% nuo IPO vertės tuo atveju, kai IPO padedantis organizuoti finansų tarpininkas neprisiima akcijų išplatinimo rizikos (vadinamasis geriausių pastangų, angl. best efforts variantas), arba iki 7% nuo IPO vertės tuo atveju, kai tarpininkas įsipareigoja nupirkti visas akcijas net tada, jei visoms joms neatsiras pirkėjų (vadinamasis garantinis, angl. underwriting variantas).Tiesa, atlygio procentas priklauso nuo sandorio dydžio, vykdant didesnį platinimą jis bus santykinai mažesnis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos bankų pelnas šiemet išaugo 55% 8

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 275,4 mln. Eur...

Finansai
2018.12.14
Lietuvos banko vadovas: būsto paskolos brangsta sparčiau nei Švedijoje 15

Centrinis bankas pastebėjo būsto paskolų maržų didėjimą Lietuvoje, kuris yra net spartesnis nei Švedijoje, ir...

Rinkos
2018.12.14
Savivaldybė parduodamų Šiaulių banko akcijų kainą nustatys aukcione 5

Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios Šiaulių banko akcijos bus parduodamos aukciono būdu, o ne už...

Rinkos
2018.12.13
„Luminor“ nurėžė Lietuvos ūkio plėtros prognozę 2019 ir 2020 m. 3

Šiandien ekonominės plėtros prognozes atnaujinę „Luminor“ banko ekonomistai, palyginti su rugsėjį skelbtąja,...

Verslo aplinka
2018.12.13
„Orion Securities“ derasi dėl banko įsigijimo 7

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ derasi dėl vieno Vakarų Europos banko įsigijimo.

Rinkos
2018.12.12
Registrų centre įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“ 2

Juridinių asmenų registre (JAR) įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“.

Finansai
2018.12.12
Pasėlių draudimą dar vertina skeptiškai, bet šiemet draudžiasi noriau Premium

Šį rudenį žemdirbiai pasėlius draudžia noriau – apsidraudusių ūkininkų skaičius, palyginti su praėjusiais...

Agroverslas
2018.12.12
Bankuose – pirmieji indėlių palūkanų kilimo daigai 14

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“ neseniai kilstelėjo palūkanas už indėlius eurais.

Rinkos
2018.12.11
Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
„Bloomberg“: Lietuva bando atsiriboti nuo finansinių skandalų kitose Baltijos šalyse 11

Lietuva bando atsiriboti nuo finansų sektoriaus skandalų kitose Baltijos šalyse, šeštadienį skelbia įtakinga...

Finansai
2018.12.08
Šiemet paskutiniai metai be bankinių pavedimų per šventes 3

Šiemet Kūčių, Kalėdų bei Naujų metų švenčių dienomis (gruodžio 24–26 d. bei sausio 1 d.) pagal SEPA mokėjimo...

Finansai
2018.12.07
Vyriausybė pritarė žalos be kaltės atlyginimo modeliui 5

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriuos...

Finansai
2018.12.05
Praradimo kartėlį atsveria laimėjimai 5

Nors apie „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje pasitraukimą buvo kalbama nuo pavasario, vakarykštis...

Finansai
2018.12.05
Kas po „Barclays“ pasitraukimo laukia pirmojo paslaugų centro Lietuvoje Premium 1

Daugiau nei ketverius metus su „Barclays“ dirbanti technologijų kompanija „HCL Technologies“ (HCL) tapo...

Verslo aplinka
2018.12.05
„Barclays“ iškabos neliks, HCL dirbs savo vardu 58

Nuo 2009 m. Vilniuje veikęs „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) stabdo veiklą ir numato perkelti...

Finansai
2018.12.04
S. Skvernelis apie „Barclays“ pasitraukimą: tuščia vieta nebūna 24

Premjeras nesureikšmina Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ sprendimo trauktis iš Lietuvos. Saulius...

Finansai
2018.12.04
„Barclays“ darbuotojams Vilniuje pristato verslo planus

Jungtinės Karalystės (JK) banko „Barclays“ antradienį Vilniaus padalinio darbuotojus teigia informuosiantis...

Finansai
2018.12.04
V.Vasiliauskas: Italija gerokai didesnis gyvūnas nei Graikija 5

Eurozona penkerius metus lipa į kalną, vakarėlis, anot Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko,...

Finansai
2018.12.03
Lietuvos bankas: tokį būsto paskolų palūkanų augimą lėmė konkurencijos sumažėjimas 14

Lietuvos banko (LB) teigimu, vien tik reikalavimas bankams kaupti papildomą rezervą negalėjo sąlygoti tokio...

Statyba ir NT
2018.11.29
M. Zalatorius: gal S. Jakeliūnas norėtų, kad „Luminor“ įsigytų valstybinis fondas? 5

Naujas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimas apie vieno didžiausių...

Finansai
2018.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau