Dombrovskis apie „Maximą“, eurą ir energetiką (interviu)

Publikuota: 2013-12-27
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Valdis Dombrovskis, buvęs Latvijos premjeras, atsistatydinęs po prekybos centro tragedijos Rygos Zolitūdės rajone, pripažįsta, kad prekybos centro griūtis ir žmonių aukos tebuvo viena iš atsistatydinimo priežasčių.

„Yra kelios atsistatydinimo priežastys, bet pagrindinė yra ši tragedija. Manau, mes turime turėti tokią vyriausybę, kuri turi pasitikėjimą visuomenėje, taip pat pakankamą daugumą parlamente“, – pripažįsta p. Dombrovskis.

– Trauktis privertė ir problemos koalicijoje? Taip, yra tokių problemų. Jos atsirado dar iki tragedijos. Tik tos problemos buvo valdomos tiek, kad vyriausybė gebėtų dirbti iki pat naujojo parlamento rinkimų kitų metų rudenį. Bet po Zolitūdės tragedijos buvo akivaizdu, kad visuomenė laukia greitos ir tinkamos valdžios reakcijos bei veiksmų. Tokia reakcija ir tapo vyriausybės atsistatydinimas, leidimas suformuoti pakankamą paramą parlamente turinčią vyriausybę.– Šį pasitraukimą nemažai kas vertina kaip labai gudrų strateginį politinį žingsnį prieš kitąmet vyksiančius Europos Parlamento ir Latvijos Saeimos rinkimus.Vyriausybės tikslas buvo dirbti iki Latvijos parlamento rinkimų. Tai įrodo, kad lapkričio viduryje patvirtinome labai ambicingą kitų metų biudžetą, su vos 0,9% deficitu. Bet visą situaciją pakeitė lapkričio 21-osios tragedija.

– Ar po prekybos centro griūties pakito latvių požiūris į lietuvius? Nemanau, kad mes kaltintume Lietuvą ar lietuvius dėl šios tragedijos. Tikrai ne. Todėl požiūris į lietuvius Latvijoje nėra pasikeitęs.Bet klaidų padarė buvusi „Maximos“ vadovybė Latvijoje, kuri pirmosiomis dienomis po tragedijos pristigo atsakomybės ir užuojautos. Dabar vadovybė pakeista ir mes tikimės, kad „Maxima“ glaudžiai bendradarbiaus su tyrėjais aiškinantis visas tragedijos priežastis.

- Galbūt, „Maximai“ verta pakeisti savo vardą Latvijoje ar netgi parduoti savo tenykštį verslą? Neketinu kaip nors teisti „Maximos“ ar patarinėti jai, kaip elgtis toliau. Aš tik tikiuosi, kad bus bendradarbiaujama su tragedijos tyrėjais, taip pat užtikrintas vidinis patikrinimas, kuris aiškiai atsakytų į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, kodėl žmonės nebuvo išvesti iš prekybos salės, nors ne kartą kaukė saugos signalizacijos.Niekas nekaltina „Maximos“ dėl paties stogo griūties. Bet yra dar daug kitų neatsakytų klausimų dėl šios tragedijos priežasčių ir kaltininkų.

– Jau žinomas jūsų įpėdinis premjero poste? Dar ne. Mūsų partija „Vienybė“ siūlė kandidatą į šias pareigas, tačiau šalies prezidentas su šia kandidatūra nesutiko. Dabar ieškome kito kandidato.

– Kalbant apie dvišalį Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą pirmiausia keliami energetikos klausimai. Jūs asmeniškai tikite Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto perspektyva? Mes matome, kad įgyvendinant šį projektą beveik niekas nepakito nuo 2006 m. Dabar yra mūsų energetikos bendrovių parengtas klausimynas dėl šio projekto įgyvendinimo. Kai bus sulaukta atsakymų į tuos klausimus, tuomet bus aiškesnė ir jo paties ateitis.Kita vertus, yra politinių nesklandumų, susijusių su VAE. Pirmiausia tai Lietuvoje įvykusio referendumo rezultatai ir Lietuvos Vyriausybės apsisprendimas, kaip elgtis toliau, sulaukus neigiamų referendumo rezultatų. Nežinia, ar bus surengtas kitas referendumas.Bet mums nebūtų lengva investuoti į projektą, kurio dauguma Lietuvos gyventojų neremia. Taigi, reikia Lietuvos Vyriausybės politinio apsisprendimo ir reikia mūsų energetikos bendrovių sutarimo, aiškių atsakymų į visus praktinius, techninius, finansinius klausimus.

– Kodėl Latvijos vyriausybė nusprendė vidaus dujų rinką monopolizuoti iki 2017 m.: atiduoti ją „Gazprom“ valdomai „Latvijos gaze“ bendrovei ir neleisti kitų žaidėjų, pavyzdžiui, „LitGas“, kuri siūlys dujas iš Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje? Yra ne taip. „Latvijas gaze“ buvo privatizuota 1997 m. Tuomet buvo numatytas dvidešimties metų sutartinis investicijų apsaugos mechanizmas, įskaitant ir dujų tiekimo monopolį. Taigi, jis ir tęsiasi iki 2017-ųjų. Bet Latvijos vyriausybė ėmėsi kito dalyko dujų rinkoje. Esame atidavę Saeimai įstatymų projektus, kuriais būtų įgyvendintas ES Trečiasis energetikos paketas dėl dujų gamybos ir tiekimo atskyrimo. Numatome, kad tai bus Latvijoje padaryta 2014 m.

– Kodėl pasisakote prieš Lietuvos norą nutiesti „Rail Baltica“ atšaką į Vilnių, juk dėl to stringa bendros trijų Baltijos valstybių įmonės, skirtos šiam projektui, kūrimas? Mes nesame prieš šią atšaką. Lietuvos apsisprendimas – ar tiesti tokią atšaką ir ar dėl jos papildomo finansavimo iš europietiškų fondų kreiptis į ES institucijas.Bendros įmonės steigimas stringa ne dėl to, o dėl kitų techninių dalykų. Beje, manau, kad yra pasiekta pakankama pažanga, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą ir kuriant bendrą įmonę. Derybos, pokalbiai, problemų sprendimas tęsiamas ir, tikiu, įmonė atsiras laiku, galės kreiptis į ES institucijas dėl projekto finansavimo. Tai, beje, reikia padaryti iki 2016-ųjų.

- Lieka savaitė iki euro įvedimo Latvijoje. Kelia rūpestį kokie nors pasirengimo darbai? Pasirengimas vyksta sėkmingai – visi būtini teisės aktai priimti, techniniai sprendimai irgi visi atlikti, pasirengta išduoti reikiamą kiekį grynųjų pinigų, apskaitos sistemos pakeistos, pritaikytos eurui. Taigi, mes pasirengę tapti euro zonos nariais nuo Naujųjų Metų.

– Matyt, labiausiai visuomenėje baiminamasi kainų pakėlimo įvedus eurą? Taip, žmonės nerimauja dėl tokių dalykų. Mes esame patvirtinę keletą iniciatyvų, kurios leidžia kovoti su nepagrįstu kainų kėlimu. Esame užtikrinę kainų stebėseną, inicijavome susitarimą su verslu, ypač prekybos centrais, mažmeninės prekybos tinklais, paslaugų sfera, kad euro įvedimu nebūtų pasinaudojama ir pakeliamos kainas.

– Ir verslas laikosi pažado? Iš esmės taip. Kaip rodo mūsų pastarojo laikotarpio stebėjimai, tik kai kuriose srityse kainos kiek pakilo – vos vienu kitu procentu. Dauguma jų išliko stabilios ir netgi smuktelėjo. Tad susitarimų laikomasi. Tikiuosi, jų bus laikomasi ir tuoj po Naujųjų metų, kai euras pakeis latą. Skaičiuojame, kad kitąmet infliacijos lygis bus apie 2%.

– Nejaučiate jokių patriotinių sentimentų latviškai valiutai? Tiek aš asmeniškai, tiek ir didelė dalis Latvijos visuomenės jaučia tam tikrą nostalgiją latui. Jis labai gerai tarnavo savo šaliai, buvo pakankamai stipri ir patikima valiuta.Bet mes turime judėti į priekį. Dabar latas tiesiog įgauna naują, kitokią formą – euro formą. Tokią pat formą, kokią įgavo frankas, markė ar guldenas savo laiku.Deja, pastarosios krizės metais teko stebėti visuomenės didelį susirūpinimą lato stabilumu, buvo daug spekuliacijų dėl galimo devalvavimo. Todėl žmonės, nors ir deklaravo pasitikėjimą mūsų valiuta, vis dėlto ėjo į keityklas parduoti latų ir įsigyti eurų ar kitokios pasaulinio lygio valiutos. Dabar, įstodami į euro zoną, mes įstojame į daug tvirtesnę ekonominiu aspektu ir finansinio stabilumo požiūriu zoną. Tai bus naudinga ekonomikai dėl mažesnių palūkanų normų, dėl taupymo, nes nereikės konvertuoti valiutos prekiaujant su daugeliu savo prekybos partnerių. Mes ir su Lietuva, beje, prekiaujame, skaičiuodami savo kainas ne litais ar latais, bet eurais.Taip pat tikimės didesnio investuotojų susidomėjimo, nes jiems svarbiausia – paprastesnės įstatymų ir finansinės procedūros, ekonominis ir finansinis stabilumas, o tai užtikrina tokia didžiulė zona kaip ES bendrosios valiutos zona.

– Bet visuomenės paramos euro įvedimui Latvijoje nėra? Be abejo, po trejų euro zonos krizės metų negali tikėtis, kad žmonės bus labai patenkinti tokiais esminiais pakeitimais. Juk jie pastaruoju metu tik ir girdėjo, kad yra „krizė, krizė ir dar kartą krizė“. Todėl pasitikėjimas euru nukrito. Ir ne tik Latvijoje.Tačiau kelis paskutinius mėnesius pastebime gana akivaizdų pasitikėjimo euru kilimą Latvijoje. Dabar jis siekia apie 40%. Be to, daugiau kaip trys ketvirtadaliai visuomenės sako labai gerai informuoti apie valiutos pakeitimo sąlygas ir taisykles. Tikimės, kad kitąmet pasitikėjimas euru Latvijoje pašoks iki 60–70%.

– Kas bus tas vyriausybės atstovas, Naujųjų naktį Rygos centre iš bankomato išėmęs pirmąjį simbolinį euro banknotą? Tai tikriausiai būsiu aš, nes iki sausio 1-osios vargu ar bus sudaryta nauja Latvijos vyriausybė.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau