Šimtas procentų laimės

Publikuota: 2013-12-26
Nuotrauka: "Matton" nuotr.
 

Jei nori pasijusti laimingas trumpai, pavyzdžiui, valandėlę, nusnūsk, jei nori būti laimingas mėnesį, išvyk atostogų,  jei nori pasijusti laimingas ilgai – pamilk save ir tai, ką darai.

Patarimų, kaip pasijusti ar tapti laimingam, – nors vežimu vežk, tačiau iš tiesų daugybė žmonių Lietuvoje nesijaučia laimingi. Laimingiausia tauta Europoje, apklausų duomenimis, save vadina danai. O mes toliau pirmaujame savižudybių skaičiumi, todėl ir taip aišku, kad esame nelaimingi, juk laimingi žmonės nesižudo. Socialinis saugumas yra viena iš būtiniausių laimės sąlygų – nurodė laimingieji danai. Jie žino, kad susirgę ar sužaloti avarijoje nebus palikti tūnoti tarp keturių sienų ir misti kruopomis bei bulvėmis. Danai žino – jie dirbo ir užsidirbo oriai senatvei.  Daugybė žmonių Lietuvoje supranta: susirgęs gali tuojau pat atsidurti skurdžiausiųjų gretose, o apie senatvę ir ligas geriau nė negalvoti, nes, prisiminiau vieną cinišką posakį – skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas.  Ir vis dėlto iš mūsų, kaip ir iš danų, neatimta teisė jaustis laimingiems. Ir tai taip pat yra laimė.„Laimė – tai jausmas, atitinkantis mūsų prigimtį, arba, kaip rašė filosofas Markas Aurelijus, atitinkantis mūsų sielos virpesius“, – filosofo pamąstymus apie laimę primena Nomeda Barštienė, privačia praktika besiverčianti vilnietė psichoanalitikė. Nerealu nuolat jaustis laimingam, tačiau turtingas emocinis gyvenimas padeda žmogui gyventi turiningą ir jį tenkinantį gyvenimą. Jėga jausti gali tapti jėga kurti, keisti, įprasminti.„Žmogus jaučiasi laimingas, kai jį džiugina tai, ką jis jau turi, koks jis yra, kai jaučiasi kūrybingas kasdienėje rutinoje, patenkintas tuo, ką daro, patenkintas savo artimiausiais ryšiais, kai jam pavyksta įveikti krizes, kai jaučia savo galimybes, žino savo silpnąsias puses, bent iš dalies kontroliuoja savo gyvenimą, patenkintas šeima, sutuoktiniu, vaikais, tėvais, randa prasmę vienatvėje, jaučia galintis elgtis racionaliai, pasinaudoti savo išmone, energija, gali pasimokyti iš savo klaidų, neskaudina tų, kuriuos myli, – p. Barštienė vardija visa tai, kas sukuria vieną mums tokį svarbų žodį, –  kai jis taikoje su savimi, kai poelgiai atitinka įsitikinimus.“

Interviu apie laimę

Galima sakyti – žmogus šimtu procentų laimingas, jeigu dirba darbą, kuris jam patinka, turi tokius namus, kokių nori, vaikai sveiki ir gabūs, su šeima viskas gerai, jį visi myli ir jis visus myli. Bet  gyvenime retai taip būna. Kai kam tenka gyventi, kai vieno ar net ne vieno laimės komponento trūksta. Todėl ir kalbėjau apie emocinį turtingumą ir emocinę gyvenimiškąją patirtį. Iš tikrųjų laimė yra daugiakomponentis dalykas. Pagal savo  prigimtį esame atviri ir daug patiriantys, egzistuoja daug dalykų, leidžiančių mums pasijusti laimingiems. Labai svarbu, kaip žmogus priima savo kasdienybę, kaip jis priima patį save ir ką jis mano apie tai, ko neturi, kaip priima gyvenimo realybę ir save toje realybėje. Žmonės labai skirtingai supranta laimę. Vienas pasakytų, kad jis būtų laimingas sutikęs artimą žmogų, kitas įsitikinęs: jei pavyktų išlošti milijoną, tada būtų tikrai laimingas. Vieni mano, kad laimės tenka nuolat siekti ir kad  šis jausmas stipriai susijęs su išoriniais veiksniais, juos pasiekę mes tampame laimingi. Jie jaučiasi laimingi įgiję turto, gerovės, žinių, bet tai – trumpalaikė laimė. Kitų įsitikinimai  magiški. Tikima, kad laimė kažkur slypi ir laukia mūsų kaip koks angelas sargas. Pastovesnį laimės jausmą išgyvena labiau mylintieji save ir aplinkinius. Džiaugsmo ir laimės suteikia gana daug paprastų dalykų: kai mes įveikiame sunkias akimirkas, kai galime užjausti, mylėti, pasenti šalia artimo ir mylimo žmogaus, matyti vaikų  atradimus, net ir vienatvę galima prisijaukinti ir dėl to jaustis laimingam. Žmogus, kuris pažįsta ir supranta save, daug lengviau priima ir toleruoja šalia esantį. Tai irgi džiugina. Kai žmogus gyvena emociškai turtingesnį kasdienį gyvenimą, jam lengviau patirti laimės pojūtį. Netikiu, kad laimė  kur nors slepiasi, ji yra šalia, belieka to nepamiršti.

Kai kurie žmonės  save vadina laimės kūdikiais. Ką apie juos manote? Tie žmonės sugeba pastebėti savo laimę. Jie moka pasidžiaugti savo džiaugsmais, jie įvertina ir įvardina džiaugsmus, sėkmes, jie randa, kuo džiaugtis kasdienybėje. Šie žmonės patys sugeba pamatyti ir kitiems parodyti savo laimės marškinėlius.Kai kalbam apie laimės kūdikius, galvojama apie fatališką laimę, kad jiems likimas skyrė būti laimingiems, o kitiems – ne. Ir jei likimo nelemta, niekada nebūsi laimingas.Žmogus visko aprėpti ir valdyti savo gyvenime negali, bet sugeba labai daug. Pastangos gyventi mus tenkinantį gyvenimą yra labai svarbios, tai yra mūsų pasirinkimas. Sakyti, kad laimės kūdikiai savaime apdovanoti, o kitiems tai neskirta, negalime. Visiems atseikėta vienodai, svarbu, ar sugebame pamatyti gerąsias puse, ar patys dalyvaujame kurdami savo laimę, ar ją pastebime.  Laimingas gyvenimas yra natūralus žmogiškajai  prigimčiai, todėl  nereikia laimės toli ieškoti ir didelėmis pastangomis siekti. Vis dėlto žmonės linkę tikėti palaiminguoju rojumi. Taip pat yra su  laime. Jie linkę tikėti, kad išgyvens tai, dėl ko bus laimingi, bet taip galima ir visą gyvenimą prarymoti.

Kiek prie mūsų laimės pojūčio prisideda kiti žmonės – tėvai, sutuoktiniai? Viskas yra labai svarbu. Žmogus dažniausiai ieško ryšių, artimų žmonių ir neįsivaizduoju, kad galėtų jaustis laimingas, jeigu jo artimiausi žmonės yra nelaimingi. Laimės nesuteikia ir tai, jei  jis juos skaudina,  jų nesupranta arba jaučiasi svetimas šalia. Taip gyventi nelengva. Todėl  ryšys su aplinkiniais labai svarbus. Tėvai  – pirmieji artimi žmonės mūsų visų gyvenime. Geri santykiai su tėvais, kurių pagrindas – abipusė meilė, padeda jaustis laimingam šiame gyvenime.

Ar tiesa, kad laimingos mamos gimdo laimingas dukras ir perduoda pozityvų požiūrį į gyvenimą? Tėvai labai reikšmingi ir svarbūs, nes jie pirmieji formuoja vaiko pamatines vertybes, pirmieji rodo pavyzdį, kaip reikia gyventi. Jeigu jie sugeba džiaugtis, yra laimingi ir jiems vaikai pirmiausia yra ne vargas, o džiaugsmas, vaikai jaučia, kad aplink yra žmonių, kurie jais džiaugiasi ir besąlygiškai myli, tai jiems teikia vilties, kad gyvenimas džiaugsmingas. Tėvų įtaka labai svarbi.

Kai kuriems tenka patirti baisias tragedijas – vaikų laidotuves. Ar praradęs vaiką žmogus dar gali kada nors jaustis laimingas? Išgyventi vaiko netektį labai skausminga. Po tokio įvykio žmogui labai sunku vėl rasti gyvenimo prasmę, nes vaikai – labai prasmingas, o galbūt pats prasmingiausias žmogaus kūrinys. Kaip elgiasi vaikus palaidoję tėvai? Jie gyvena  jiems tekusiomis džiaugsmingomis akimirkomis būti su jais, jaučiasi laimingi, kad mylėjo juos ir buvo mylimi.  Mūsų emocinė atmintis leidžia mums ir vėl pasijusti laimingiems, tarsi vėl persikeliant į tą laiką, kai buvome kartu.  Iš tiesų kai kurie žmonės ir po skaudaus amžino išsiskyrimo su artimaisiais vėl sugeba jaustis laimingi ir įprasminti save.

Laimė ir pinigai. Girdėti dvi kraštutinės nuomonės  – nuo visiško neigimo (pinigai jokios įtakos laimei neturi) iki kategoriško teiginio, kad be pinigų niekada nebūsi laimingas. Gal tiesa yra kažkur per vidurį? Ar skurde ir varge galima jaustis laimingam? Koks yra laimės ir pinigų santykis? Galbūt iš tikrųjų yra laimingų žmonių, kurie tokie jaučiasi be pinigų arba gyvendami asketiškai. Neabejoju – ir mažai pinigų turėdamas žmogus gali būti laimingas. Kita vertus, pinigai iš dalies taip pat yra galimybė, suteikianti galimybę gauti daug dalykų, patirti emocijų, kurios leidžia jaustis laimingiems.  Jei pinigais naudojamasi laimei patirti, vadinasi, jie ne bereikšmiai kalbant apie šią  sąvoką. Kita vertus, mes tampame priklausomi nuo jų sutiekiamų galimybių arba to, ar sugebame gyventi su minimaliu jų kiekiu.  Kiek pinigų turėdamas žmogus jausis laimingas ar nelaimingas – labai individualu, bet reikia žinoti, kad dažnai tai, ką įsivaizduojame apie tai, kas būtų, jeigu būtų (jei turėčiau daug pinigų, jei gyvenčiau užsienyje, jei...), savaime laimės nesuteikia.

Šiais laikais labai madinga viską suplanuoti, suprojektuoti. Ar galima suplanuoti savo laimę, sukurti laimės projektą, judėti link jo? Aš tuo abejočiau.O sakėte, kad verta pačiam kurti savo laimę. Yra moterų, kurios jau paskutinėje gimnazijos klasėje sukuria savo gyvenimo būti mama planą ir netrukus jį įgyvendina. Žmogus, žadantis pastatyti namą šeimai, irgi svajoja, planuoja ir pastato.Iš dalies sutikčiau, jeigu tai susiję su tikraisiais moters norais ir emociniais jos išgyvenimais,  bet jeigu tai yra verslo planas, sudaromas remiantis statistika ar įsivaizdavimu, kad namas ar vaikų turėjimas suteikia laimę, tai toks žmogus gal net nesugebės pasidžiaugti  vaikais, kai juos augins tame name. Gal jis tame name jausis visai nejaukiai ir nežinos, ką toliau daryti, gal naują planą sugalvoti...

Apklausos rodo –  danų tauta Europoje laimingiausia. Mes ir toliau savižudybių sąrašo lyderiai. Kas galėtų padėti mums jaustis laimingesniems? Mes nesugebame pasidžiaugti tuo, kad esame, kas esame,  į save žvelgiame per daug kritiškai. Teigiamai vertiname tik tai, ką kiti turi, o ne tai, ką turime ir pasiekėme mes patys. Kaimynų, rodos, žolė žalesnė, užsienyje viskas geriau. Priežastis – per mažai patys save mylime, per mažai vertiname.xxxNeseniai vaikščiodama po Varšuvos senamiestį su vienu iš Lietuvos ambasados darbuotojų Lenkijoje irgi kalbėjausi apie laimę. Jis prisipažino – gimtinėje į akis krinta tautiečių agresija visur: gatvėse, troleibusuose, turguose ir tada negali jaustis laimingas. Mudu sutarėme, kad tenka prie viso to vėl priprasti grįžus iš įvairių užsienio šalių, o pasidžiaugiame grįžę namo nebent iš Rusijos, ten žmonių santykiai dar blogesni ir pykčio pliūpsnis nežinia dėl ko – įprastas dalykas. Sutarėme  – daugybė Lietuvos gyventojų  jaučiasi nereikalingi savo Tėvynei, o jei dar nereikalingi ir šeimai, jei tėvams nereikalingi vaikai, o vaikams tėvai? Galbūt dėl to ir renkamasis pats radikaliausias pasitraukimo iš žaidimo, kuriame jautiesi nereikalingas, kelias.Ir vis dėl to, kai lėktuvas, vidurnaktį pakilęs Varšuvoje, po valandos leidžiasi Vilniuje, kaip visada, tarsi kas pakutena pačius paširdžius. Renki tau artimo žmogaus telefono numerį ir jis, kaip jau buvo šimtus kartų, važiuoja tavęs pasitikti. Vėl jautiesi labai laimingas ir reikalingas Lietuvoje – nereikalingų žmonių žemėje.

ĮDOMU

Filosofas Arvydas Šliogeris apie laimę Atsikeliu ketvirtą ryto, teka saulė kaip tik priešais mano langus, Pilaitėje, septintame aukšte, ir aš geriu gerą arbatą. Tai visada būna viena laimingiausių mano gyvenimo akimirkų. Kiekvieną dieną bent jau tada esu laimingas. Tai tokių akimirkų per dieną dažnai būna ir penkios, ir dešimt, ir dar daugiau. O ko daugiau reikia? Kaip mano bičiulis sako: „Na, ko tu inkšti? Vanduo iš čiaupo laša, lietus ant galvos nelyja, duonos kriaukšlę turi. Tai ko inkšti?“ Teisingai – jeigu tu nebadauji, jeigu gali paskaityti mėgstamą autorių, nuvažiuoti prie upelio, pažiūrėti į debesis – tai viskas, daugiau nieko nėra. Aš žinau, kad į rojų nebesugrįšiu. Viskas. Tai čia yra tai, ko išmoko filosofija, jeigu ji apskritai ko nors išmoko: į rojų mes nesugrįšim. Rojus yra čia ir dabar. Niekur kitur jo nėra – nei amerikose, nei paryžiuose, nei egiptuose, nei internetuose – niekur. Čia ir dabar yra rojus.Šaltinis: Benardinai.lt  2006. 01.03

Daugiau panašių straipsnių rasite „Verslo klasėje“ –  žurnale mąstantiems ir smalsiems žmonėms, kurie brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi. Prenumeruoti žurnalą galite čia.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: Hirošimos žūtis Premium

1945 m. rugpjūčio 6 d. pakyla specialiai sukonstruotas bombonešis B-29 su atomine bomba „Mažylis“. Lakūnas...

Laisvalaikis
2020.01.26
Dešimt didžiojo meistro F. Fellini filmų

Sausio 20 d. pasaulis minėjo vieno garsiausių, o sykiu – paties itališkiausio XX a. režisieriaus Federico...

Laisvalaikis
2020.01.26
Pasaulio žiniasklaida: iš ko gyvens princas Harry

Britai, nuo 2016-ųjų birželio vargstantys su „Brexit“, kitas skyrybas, ironiškai vadinamas „Megxit“, sutvarkė...

Laisvalaikis
2020.01.26
R. Kepežinskas: nuo kūrybos pagirių nėra Premium

Kūrybos šaltinis gali būti bet kas. Visgi, remiantis literatūra, didžiausią išliekamąją vertę turi skausme...

Laisvalaikis
2020.01.26
Iliustruotoji istorija: rusų pilotas, užkariavęs kosmosą  Premium

1965-aisiais Sovietų Sąjunga žūtbūt stengėsi išpešti dar vieną pergalę prieš JAV lenktynėse dėl kosmoso...

Laisvalaikis
2020.01.25
J. Nouvelis: architektūra yra menas Premium

„Architektūra yra menas. Būtent tai žmonės vis dažniau pamiršta. Ji gali mus paveikti, sujaudinti, o tai ir...

Laisvalaikis
2020.01.25
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau