Robertas Shilleris: finansų rinkos – it garo mašinos

Publikuota: 2013-12-26
Robertas Shilleris, lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas
Robertas Shilleris, lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Nuotrauka: Bloomberg
„Verslo žinios“

Nobelio ekonomikos premiją šiemet gavote už turto kainų analizę. Teigiate, kad ekonomistai negali iki galo suprasti, kaip juda akcijų, nekilnojamojo turto kainos, nes jas nuspėti yra tas pats, lyg nuspėti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgs konkretus žmogus. Kokia šių įžvalgų esmė? Akcijų, nekilnojamojo turto kainos yra labai svarbūs šiuolaikinės ekonomikos vertinimo rodikliai. Nuo jų priklauso, kur investuojamos lėšos. Visa kapitalizmo teorija paremta kainų formavimo teorija. Deja, iki šiol iki galo neaišku, kas lemia tas kainas. Kaip teigėte, kokios turi būti kainos, nusprendžia žmonės.Turto kainos – tai žmonių turimos informacijos, ateities lūkesčių, o kartais ir pamišėliškumo atspindys. Ekonomistai norėtų tikėti, kad rinkos funkcionuoja nepriekaištingai. Manau, šioje vietoje aš esu kitos nuomonės nei Eugene'as Fama (vienas iš trijų JAV ekonomistų, kartu su p. Shilleriu šiemet gavusių Nobelio premiją – VŽ). Jis iš tikrųjų tiki, kad rinkos veikia labai gerai.Remdamasis savo tyrimais manau, kad rinkos veikia tik iš dalies gerai, kad jos turi ir keistų veikimo elementų. Mano ir p. Famos požiūriai dar skiriasi tuo, kad jis retai savo analizėse remiasi psichologija, sociologija, politikos mokslais ar biologija. Jam, regis, šios disciplinos nėra svarbios, o man atrodo, kad į rinkas turime žvelgti plačiau. Tačiau dėl duomenų analizės mes iš esmės sutariame.

Ar tai reiškia, kad jūs rinkas suvokiate panašiai kaip investuotojas ir filantropas George'as Sorosas, teigiantis, kad rinkos nėra tobulos, kad jos, kaip ir žmonės, klysta? Taip, p. Soroso pažiūros panašios, bet jis neatlieka tyrimų, kokius darau aš. Jis tiesiog pelningai investuoja. Ponas Sorosas netapo turtingas dėl to, kad tikėtų tobulomis rinkomis. Todėl ir sakau, kad mūsų požiūriai iš dalies sutampa. Kygoje „Finansų alchemija“ p. Sorosas iškelia refleksyvumo sąvoką (angl. reflexivity). Tai ne kas kita, o tai, ką aš vadinu grįžtamuoju ryšiu, reakcija (angl. feedback).Žmonių įsitikinimai lemia jų veiksmus, o ne atvirkščiai. Tokia yra realybė. Bet koks turtas, kaip ir šis viešbutis, kuriame apsistojau Vilniuje, turi rinkos kainą. Bet ar tai yra tikroji kaina? Jeigu žmonės manytų, kad viešbutis yra vertas triskart daugiau, jis ir būtų parduodamas už tris kartus aukštesnę kainą. Norėčiau pabrėžti socialinės psichologijos svarbą. Ekonomistai mėgsta apibrėžti žmones kaip vieną nuo kito nepriklausomus individus. Jei žmogus gauna informaciją, susidaro nepriklausomą nuomonę apie tai, kas vyksta, vadinasi, tos nuomonės, vertinimai turėtų būti teisingi.Tačiau aš nemanau, kad mes savarankiškai formuojame nuomonę ir priimame sprendimus. Taip yra todėl, kad mes gyvename visuomenėje, esame bendruomeniniai „gyvūnai“, todėl ir elgiamės panašiai, vienu metu darome tas pačias klaidas.

Akcijų rinkas apibrėžiate kaip besikartojančius kainų burbulus. Ar galime įveikti šį uždarą burbulų pūtimosi ir sprogimo ratą? Ar galime išvengti naujo sunkmečio? Dar viena krizė tikrai bus. Tačiau tarp tų krizių mes dažnai labai gerai gyvename. Žmonės ilgainiui suprato, kad šis finansinis nuosmukis nėra pasaulio pabaiga. Krizės tiesiog yra dalis labai sudėtingos ekonomikos sistemos, kuri didžiąją laiko dalį deramai veikia. Pasakysiu taip: kai buvo sukurta garo mašina, kartais sprogdavo karšto vandens katilai ir tragiškai žūdavo žmonių, jei jie stovėdavo šalia tų katilų.Patys žinote, kad kai didelis verdančio vandens katilas staiga sprogsta, tai liūdnai baigiasi. Jamesas Wattas, garo mašinos išradėjas, nenorėjo, kad ta mašina veiktų varoma aukšto slėgio garo katilų. Tačiau vėliau suprato, kad jei esi labai atsargus ir gerai sukonstruoji įrenginį, gali gana ramiai gyventi. Tą patį galime pasakyti apie mūsų ekonomiką. Ji funkcionuoja pakankamai gerai, bet kartkartėmis įvyksta nelaimingų atsitikimų.Taigi turime pasimokyti iš nelaimių ir nuolat tobulinti sistemą. Finansų sistemą aš suprantu kaip tam tikrą inžinerijos įrenginį. Bankai, investicijų bankai, rizikos kapitalo fondai yra to įrenginio dalys, išradimai, kurie kartais sprogsta, kaip garo mašinos, ir vėliau turi būti perkonstruoti.

Save laikote lietuvių palikuoniu. Ką jums reiškia Lietuva? Aš užaugau lietuvių šeimoje. Tėvai buvo lietuviai, jie namie kalbėjo lietuviškai. Tačiau tėtis nenorėjo, kad mokyčiausi lietuvių kalbos. Jis buvo modernus amerikietis. (Juokiasi.) Namuose jis kalbėjo lietuviškai, bet manė, kad šia kalba kalba tik keli milijonai, todėl sakė, kad turiu mokytis kalbų, kuriomis kalba šimtai milijonų žmonių. Tačiau mama su tuo nesutiko ir mane mokė lietuviškai. (Juokiasi.) Dabar aš tik šiek tiek suprantu lietuviškai – taigi nemanykite, kad visai nesuprasiu, ką sakote.Mano šeima iš Lietuvos išvyko prieš šimtą metų. Manau, daugelis žmonių praranda ryšį per tokį ilgą laiką, bet neįtikėtina – mes iki šiol bendraujame su giminėmis. Į Lietuvą šįkart atvykau su dar šešiais šeimos nariais. Savaitgalį susitikome su penkiolika giminaičių. Po tokio ilgo išsiskyrimo labai šaunu čia lankytis. Manau, jaučiu prieraišumą Lietuvai.

Kiek kartų lankėtės Lietuvoje? Pirmą kartą Lietuvoje lankiausi 1973 m., o po dvejų metų, 1975 m., grįžau čia jau su mama. Dar vėliau lankiausi 2005 m. Mama norėjo pamatyti Lietuvą. Ji kalbėjo lietuviškai, o angliškai išmoko vėliau Amerikoje. Taigi ji buvo arčiau Lietuvos. Ji nebesitikėjo grįžti į gimtinę, bet aš jai pasakiau: „Aš tave ten nuvešiu“ – ir pažadą tesėjau.

Kokių pastebite pokyčių šalyje, ar judame tinkama linkme? Žinoma, esate tinkamame kelyje. Lietuva jau prieš keturis dešimtmečius, kaip sovietinė respublika, buvo įkvėpimo šaltinis, nes jau tada Lietuvoje buvo aukštesnis pragyvenimo lygis nei likusioje Sovietų Sąjungoje. Tai rodo Lietuvos žmonių gebėjimus, net verslumo apraiškas. O dabar šalis atrodo nepalyginti geriau. Tai nedidelė valstybė, jūsų gyventojų – tik trys milijonai, bet jūsų ekonomika – sėkmingai besivystanti. Maloniai stebina, kad apie lietuvius pasaulyje girdime daug daugiau, nei atrodytų, kad galima girdėti tiek apie mažos šalies atstovus.

Lietuva 2015 m. planuoja įsivesti eurą. Ką manote apie euro zoną? Narystė ES, manau, yra tinkamas pasirinkimas. O dėl bendrosios Europos valiutos man sunku pasakyti. Ką tik lankiausi Švedijoje, ji nesijungia prie euro zonos, švedai tokiu pasirinkimu patenkinti. Manau, euras yra daugiau politinis nei ekonominis pranašumas. Kita vertus, pastebime, kad narystė euro zonoje ne visoms šalims garantavo gerovę.Žinote, Konektikuto valstija, kur gyvenu, kadaise buvo savarankiška valstybė, 1776 m. ji įsijungė į JAV, kaip ir jūs įstojote į ES. Konektikutas, kuriame gyvena tiek žmonių, kiek Lietuvoje, dabar naudoja JAV dolerius, o kadaise ši valstija naudojo Konektikuto dolerius. Dabar viskas gerai.Niekas nebekalba, kad reikėtų atsisakyti JAV dolerio. (Juokiasi.) Valiuta turi didelę simbolinę vienybės reikšmę. Tad narystė euro zonoje yra simbolinis tolesnės integracijos į ES žingsnis ir tai gali būti tinkamas pasirinkimas.

Kaip vertinate nekilnojamojo turto rinkos tendencijas? JAV nekilnojamojo turto rinka atsigauna, tai daugiau nei atsigavimas. Kainos vėl greitai kyla, tai dabar vyksta daugelyje pasaulio šalių. Apskaičiavome, kad JAV būsto kainos pasieks ikikrizinių 2006 m. aukštumas apie 2019 m. Pasaulyje formuojasi daug burbulų.Nenustebčiau, jei tai atsitiktų ir pas jus. Lietuvoje ekonomika auga sparčiai, tad galime manyti, kad gyventojai taip pat tikėsis aukštų būsto kainų ir šalis potencialiai bus pažeidžiama, bet kaip atsitiks iš tikrųjų, negaliu pasakyti. Man neteko nagrinėti jūsų rinkos tendencijų.

Koks jūsų požiūris į naujas turto rūšis, pavyzdžiui, sparčiai populiarėjančią elektroninę valiutą bitkoiną? Žmonės žavisi bitkoinu, bet aš nesu didelis jo entuziastas. Galėčiau pasiūlyti savo valiutą. To daryti nemėginau, bet jei to imčiausi, mano valiuta būtų išskirtinai stabili. Tai galėtų būti nuo infliacijos apsaugota valiuta. O bitkoinas yra visiška priešingybė. Šitos valiutos kursas beprotiškai keičiasi. Žinote, kas yra bitkoinas? Tai dar vienas burbulas.

Interviu publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
PVM grobstymas ES sukuria 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio neturėtų būti  Premium

Skaičiuojama, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka turi 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio apskritai...

Finansai
2020.01.09
Baltijos šalių dujininkai ėmė raikyti Suomijos rinką Premium 3

Suomijos gamtinių dujų sektorius 2020 m. sutiko radikaliais pokyčiais. Sausio 1 d. atsivėrusi Suomijos...

Pramonė
2020.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau