Trąšų gamyba: niūrūs 2013-ieji ir viltingi 2014-ieji

Didžiosioms šalies eksportuotojoms – azotinių trąšų gamybos AB „Achema“ ir fosfatinių trąšų gamintojai AB „Lifosa“ – 2013 m. nebuvo lengvi: nuo metų pradžios azoto trąšų pasaulinės rinkos kainos nukrito apie 20%, fosfatinių trąšų kainos pastaruosius dvejus metus laikosi kainų ciklo kreivės apačioje.

Nepirko Azija

„Mūsų segmento trąšų kainos yra kainų ciklo dugne, brangios ir žaliavos, be to, šiemet mažėjo  trąšų paklausa globaliose rinkose. 2013 m.  galime patirti apie 40 mln. Lt nuostolių“, - pripažįsta  Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius.2012 m. „Lifosa“ gavo 54 mln. Lt ikimokestinio pelno, o 2011 m. susiformavus itin palankios pasaulinėms kainoms,  uždirbo rekordinį 246,6 mln. Lt pelną.Didžiausios JAV fosfatinių ir kalio trąšų gamintojos „Mosaic“ vertinimu, fosfatinių trąšų kainos šiemet ritosi žemyn pirmiausia dėl mažėjusių pirkimų Indijoje ir Kinijoje, kurioms, kartu sudėjus, tenka apie 25%  viso pasaulinio trąšų importo. Prisidėjo ir vėlyvas derlius Šiaurės Amerikoje, kuris  pavėlino didžiausius trąšų pirkimus.  2013 m. trečiąjį ketvirtį vidutinės fosfatinių trąšų kainos krito iki 370 – 400 USD už toną, kai ankstesnį ketvirtį jos kainavo apie 436 USD, panašios tendencijos stebėtos visus metus.

Nenuostolingai

Ramūnas Miliauskas, „Achemos“ generalinis direktorius, planuoja, kad 2013 m. įmonė baigs be nuostolių, bet tik dėl to, kad modernizavus  vieno amoniako gamybos cechą, gerokai sumažėjo pagrindinės azotinių trąšų žaliavos – gamtinių dujų – poreikis.„Šiemet atlikome 50 mln. Lt vertės investicijas, modernizuodami I-ąjį  amoniako cechą, taip sumažinome gamybai naudojamų energetinių resursų poreikį. Todėl suplanavome mažesnius nei pernai finansinius rodiklius, kuriuos tikimės pasiekti ir šiuos metus baigti nenuostolingai‘, - sako „Achemos“ vadovas.  Pernai „Achema“ uždirbo 76,6 mln. Lt ikimokestinio pelno, o jos pardavimo pajamos siekė 2,324 mlrd. Lt.Kaip aiškina p. Miliauskas, pasaulines azotinių trąšų kainas lemia keli pagrindiniai veiksniai  – žaliavų (dujų ir amoniako) kainos, grūdų kainos, paklausos ir pasiūlos balansas, sezoniškumas, trąšų rinkos kainos ir konkurencijos lygis rinkose, bendri rinkos lūkesčiai.Jo teigimu, 2013 m. ypatumas - dėl gero pasaulinio grūdų derliaus nukritusios grūdų kainos, tiesa, jų lygis vis dar gana aukštas. Be to, šiais metais, o  ypač liepą ir rugpjūtį, Kinijos eksportas dempingo kainomis buvo didesnis nei įprastai. Trečiasis 2013 m. rinkos situaciją nulėmęs veiksnys buvo ūkininkų reakciją į kinų gamintojų sukeltą chaosą rinkoje – ūkininkai trąšas į sandėlius pirko itin atsargiai, nes tikėjosi, kad metų pabaigoje kainos dar nukris“, -  prielaidas, nulėmusias gerokai mažesnes nei prieš metus  pasaulines azotinių trąšų kainas, vardija jis.

Atsigavimo viltys

Fosfatinių trąšų gamintojų nuotaikos šiek tiek gerėja – jie viliasi, kad žemiausių kainų etapas jau išgyventas ir kitąmet jos palengva pradės judėti  į viršų.„Mosaic“ atsargiai prognozuoja, kad  nuo 2014 m. trąšų paklausa kasmet nuosekliai augs maždaug po 3% iki 2020 m. Tiesa, kartu  pažymi, kad  prognozės ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui  nėra patikimos -  žemės ūkis ir su juo susijusi trąšų gamyba  yra cikliškas verslas, tačiau  jį veikia ne tik ekonominiai faktoriai, bet ir, tarkime, oro sąlygos, kurios turi įtakos derliui, tuo pačiu ir ūkininkų  perkamajai galiai.„Mosaic“ vertinimu, fosfatų paklausa pirmiausiai atsigaus Kinijoje ir Indijoje, turėtų didėti paklausa ir Šiaurės Amerikoje, Brazilijoje.Diamonio fosfato (DAP) (tai yra ir pagrindinė AB „Lifosa“ produkcija) importas į Indiją 2013 m. sumažėjo iki beveik 4 mln. t,  tačiau 2014 m. Indijai jau reikės nuo 6 iki 6,5 mln. DAP, skaičiuoja „Mosaic“. O  atsigaunanti paklausa turėtų suteikti teigiamą postūmį ir pasaulinėms fosfatinių trąšų kainoms.Šias optimistines prognozes p. Dastikas vertina atsargiai: kartais prognozės pildosi, o kartais – ne, pastebi jis.„Kartais pagerėjimas būna tik laikinas, paskui kainos ir vėl krenta. Kol  neesame garantuoti, kad padėtis rinkose tikrai pagerės,  2014 metams  skaičiuojame labiau pesimistinį variantą – suplanavome apie 11,5 mln. Lt nuostolį. O jei  gerosios prognozės išsipildys, ir mūsų rezultatai  bus geresni“, - sako p. Dastikas.

Rinkų neužleis

Anot jo, „Lifosa“ kitąmet gamybos apimtis ketina didinti, o tai daryti verčia noras iš rinkų išstumti kitus gamintojus.„Nežiūrint to, kad kurį laiką gali tekti dirbti nuostolingai, gaminsime pilnu tempu - norime stoti į konkurencinę kovą, įveikti kitus gamintojus. Mums labai svarbu konkurentams neužleisti savo pozicijų ir rinkų. Be to, kai gamybos apimtys ir pardavimai dideli,  produkto savikaina būna mažesnė, o  nuostoliai išsidalina didesniam pardavimų kiekiui“, - aiškina p. Dastikas.Šiuo metu „Lifosa“ trąšas eksportuoja į 40 pasaulio šalių, šias rinkas išlaikyti sieks ir kitais metais. „Kiek galima daugiau stengsimės parduoti Europoje“, - tikslinę rinką mini įmonės vadovas.  Europos rinkoje  pagrindiniais „Lifosos“ konkurentais jis įvardija Rusijos koncerną “FosAgro“ bei Tuniso fosfatinių trąšų gamintojus.

Kaip ir 2013 metais

Anot p. Miliausko, kitų metų azotinių trąšų  kainų tendencijos labiausiai priklausys nuo 2014 m. pasaulinio grūdų derliaus, tuo pačiu – ir grūdų kainų.„Prognozuojame, kad kitąmet azoto trąšų kainos išliks šių metų lygyje. Kainų kilimo galima tikėtis 2014 m. sausio – balandžio mėnesiais, nes Šiaurės pusrutulio ūkininkai jau nebegali ilgiau laukti nepirkę trąšų, o statistiniai duomenys rodo, kad trąšų jie savo sandėliuose yra sukaupę gerokai mažiau nei paprastai tokiu metu“, - aiškina „Achemos“ vadovas.Pasaulinę konkurenciją tarp azotinių trąšų gamintojų mažins tai, kad, užsidarius eksporto muitų langui, azoto trąšų nebeeksportuoja Kinija,  Egipto gamintojams trūksta gamtinių dujų, be to, šalies valdžia juos įpareigojo pirmiausia produkciją tiekti vietos rinkai.  Alžyro gamyklos sustabdė gamybą, nes šios šalies vyriausybė joms nebesuteikia eksporto leidimų.Anot p. Miliausko, 2014 m. „Achema“ planuoja panašias pardavimų apimtis kaip šiais metais. „2014 m. tikslinės mūsų rinkos išlieka Vakarų Europa, Skandinavija, JAV, kur vertinama aukšta mūsų produktų kokybė ir už ją mokama kainos premija. Taip pat svarbi yra vietinė Baltijos šalių rinka“, - nurodo p. Miliauskas.Šių metų gegužę „Achema“ skelbė, kad 2013 m. planuojanti uždirbti 2,036 mlrd. Lt pajamų, 12,4% mažiau nei 2012 m, kai gavo 2,324 mlrd. Lt pajamų ir uždirbo 46,6 mln. Lt ikimokestinio pelno.2013 m. pirmųjų trijų ketvirčių  Jonavos įmonės pardavimai siekė 1,489 mlrd.  Lt, tuo pačiu  laikotarpiu pernai – 1,77 mlrd. Lt.Dėl nepalankios situacijos rinkose ir aukštų dujų kainų „Achema“ šį rudenį svarstė galimybę mažinti gamybos apimtis, tačiau šių planų atsisakė. Valdemaras Vareika, tuometinis AB „Achema“ generalinis direktorius, jau tada sakė, kad Jonavos įmonė viliasi, kad situacija pagerės 2014 m. pavasarį, kai galima tikėtis trąšų paklausos padidėjimo, tuo pačiu – ir gamintojams palankesnių kainų.

Pelnų nematyti

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK)  Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, apibendrina - visų rūšių trąšų kainos  2014 m.  gali didėti 3,5 – 4%.„Rinkoje gali augti žaliavų kainos, o tai skatins pasaulinius gamintojus, taip pat ir Lietuvos įmones, kelti savo produkcijos kainas. Taip pat  numatomas gana tvarus paklausos augimas, ypač besivystančiose rinkose, kurios pradeda vartoti vis daugiau maisto produkcijos“, - prielaidas nurodo p. Izgorodinas.Jo vertinimu,  augant kainų lygiui, didesnių pardavimo pajamų 2014 m. gali tikėtis ir Lietuvos trąšų gamybos įmonės. Tačiau uždirbti daugiau pelno joms greičiausiai nepavyks – žaliavų kainos vis dar didelės, neslopsta ir konkurencija su kitų šalių gamintojais.„Tendencijos Lietuvos trąšų rinkoje yra tokios pačios kaip ir visoje Lietuvos pramonėje – įmonės daugiau parduoda, tačiau daugiau neuždirba“, - pastebi p. Izgorodinas.Anot jo, Lietuvos trąšų gamintojų silpnybė - didelės žaliavų kainos, todėl jiems sunku konkuruoti su gamintojais iš trečiųjų šalių -  Rusijos, Baltarusijos, Alžyro ar Maroko, kurie pigiau perka dujas, naudojamas azotinių trąšų gamyboje, arba turi nuosavus fosfatų išteklius.„Šią silpnybę mūsų įmonės bando kompensuoti, atlikdamos investicijas ir didindamos savo veiklos efektyvumą. Ir „Achema“, ir „Lifosa“ tęsia savo gamybinių pajėgumų atnaujinimą“, - nurodo LPK analitikas.