Trąšų gamyba: niūrūs 2013-ieji ir viltingi 2014-ieji

Publikuota: 2013-12-12
Atnaujinta 2015-06-01 14:51
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

2013 m. toliau mažėjusios pasaulinės trąšų kainos kirto didžiausioms Lietuvos trąšų gamintojoms – „Lifosa“ planuoja nuostolius, „Achema“ apie pelną kalba itin atsargiai. Vilties teikia prognozės, kad kitąmet pasaulinių kainų lygis pradės kilti. Tačiau didindamos pardavimų bei eksporto  apimtis Lietuvos įmonės pelnų dar nežarstys.

Didžiosioms šalies eksportuotojoms – azotinių trąšų gamybos AB „Achema“ ir fosfatinių trąšų gamintojai AB „Lifosa“ – 2013 m. nebuvo lengvi: nuo metų pradžios azoto trąšų pasaulinės rinkos kainos nukrito apie 20%, fosfatinių trąšų kainos pastaruosius dvejus metus laikosi kainų ciklo kreivės apačioje.

Nepirko Azija

„Mūsų segmento trąšų kainos yra kainų ciklo dugne, brangios ir žaliavos, be to, šiemet mažėjo  trąšų paklausa globaliose rinkose. 2013 m.  galime patirti apie 40 mln. Lt nuostolių“, - pripažįsta  Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius.2012 m. „Lifosa“ gavo 54 mln. Lt ikimokestinio pelno, o 2011 m. susiformavus itin palankios pasaulinėms kainoms,  uždirbo rekordinį 246,6 mln. Lt pelną.Didžiausios JAV fosfatinių ir kalio trąšų gamintojos „Mosaic“ vertinimu, fosfatinių trąšų kainos šiemet ritosi žemyn pirmiausia dėl mažėjusių pirkimų Indijoje ir Kinijoje, kurioms, kartu sudėjus, tenka apie 25%  viso pasaulinio trąšų importo. Prisidėjo ir vėlyvas derlius Šiaurės Amerikoje, kuris  pavėlino didžiausius trąšų pirkimus.  2013 m. trečiąjį ketvirtį vidutinės fosfatinių trąšų kainos krito iki 370 – 400 USD už toną, kai ankstesnį ketvirtį jos kainavo apie 436 USD, panašios tendencijos stebėtos visus metus.

Nenuostolingai

Ramūnas Miliauskas, „Achemos“ generalinis direktorius, planuoja, kad 2013 m. įmonė baigs be nuostolių, bet tik dėl to, kad modernizavus  vieno amoniako gamybos cechą, gerokai sumažėjo pagrindinės azotinių trąšų žaliavos – gamtinių dujų – poreikis.„Šiemet atlikome 50 mln. Lt vertės investicijas, modernizuodami I-ąjį  amoniako cechą, taip sumažinome gamybai naudojamų energetinių resursų poreikį. Todėl suplanavome mažesnius nei pernai finansinius rodiklius, kuriuos tikimės pasiekti ir šiuos metus baigti nenuostolingai‘, - sako „Achemos“ vadovas.  Pernai „Achema“ uždirbo 76,6 mln. Lt ikimokestinio pelno, o jos pardavimo pajamos siekė 2,324 mlrd. Lt.Kaip aiškina p. Miliauskas, pasaulines azotinių trąšų kainas lemia keli pagrindiniai veiksniai  – žaliavų (dujų ir amoniako) kainos, grūdų kainos, paklausos ir pasiūlos balansas, sezoniškumas, trąšų rinkos kainos ir konkurencijos lygis rinkose, bendri rinkos lūkesčiai.Jo teigimu, 2013 m. ypatumas - dėl gero pasaulinio grūdų derliaus nukritusios grūdų kainos, tiesa, jų lygis vis dar gana aukštas. Be to, šiais metais, o  ypač liepą ir rugpjūtį, Kinijos eksportas dempingo kainomis buvo didesnis nei įprastai. Trečiasis 2013 m. rinkos situaciją nulėmęs veiksnys buvo ūkininkų reakciją į kinų gamintojų sukeltą chaosą rinkoje – ūkininkai trąšas į sandėlius pirko itin atsargiai, nes tikėjosi, kad metų pabaigoje kainos dar nukris“, -  prielaidas, nulėmusias gerokai mažesnes nei prieš metus  pasaulines azotinių trąšų kainas, vardija jis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Atsigavimo viltys

Fosfatinių trąšų gamintojų nuotaikos šiek tiek gerėja – jie viliasi, kad žemiausių kainų etapas jau išgyventas ir kitąmet jos palengva pradės judėti  į viršų.„Mosaic“ atsargiai prognozuoja, kad  nuo 2014 m. trąšų paklausa kasmet nuosekliai augs maždaug po 3% iki 2020 m. Tiesa, kartu  pažymi, kad  prognozės ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui  nėra patikimos -  žemės ūkis ir su juo susijusi trąšų gamyba  yra cikliškas verslas, tačiau  jį veikia ne tik ekonominiai faktoriai, bet ir, tarkime, oro sąlygos, kurios turi įtakos derliui, tuo pačiu ir ūkininkų  perkamajai galiai.„Mosaic“ vertinimu, fosfatų paklausa pirmiausiai atsigaus Kinijoje ir Indijoje, turėtų didėti paklausa ir Šiaurės Amerikoje, Brazilijoje.Diamonio fosfato (DAP) (tai yra ir pagrindinė AB „Lifosa“ produkcija) importas į Indiją 2013 m. sumažėjo iki beveik 4 mln. t,  tačiau 2014 m. Indijai jau reikės nuo 6 iki 6,5 mln. DAP, skaičiuoja „Mosaic“. O  atsigaunanti paklausa turėtų suteikti teigiamą postūmį ir pasaulinėms fosfatinių trąšų kainoms.Šias optimistines prognozes p. Dastikas vertina atsargiai: kartais prognozės pildosi, o kartais – ne, pastebi jis.„Kartais pagerėjimas būna tik laikinas, paskui kainos ir vėl krenta. Kol  neesame garantuoti, kad padėtis rinkose tikrai pagerės,  2014 metams  skaičiuojame labiau pesimistinį variantą – suplanavome apie 11,5 mln. Lt nuostolį. O jei  gerosios prognozės išsipildys, ir mūsų rezultatai  bus geresni“, - sako p. Dastikas.

Rinkų neužleis

Anot jo, „Lifosa“ kitąmet gamybos apimtis ketina didinti, o tai daryti verčia noras iš rinkų išstumti kitus gamintojus.„Nežiūrint to, kad kurį laiką gali tekti dirbti nuostolingai, gaminsime pilnu tempu - norime stoti į konkurencinę kovą, įveikti kitus gamintojus. Mums labai svarbu konkurentams neužleisti savo pozicijų ir rinkų. Be to, kai gamybos apimtys ir pardavimai dideli,  produkto savikaina būna mažesnė, o  nuostoliai išsidalina didesniam pardavimų kiekiui“, - aiškina p. Dastikas.Šiuo metu „Lifosa“ trąšas eksportuoja į 40 pasaulio šalių, šias rinkas išlaikyti sieks ir kitais metais. „Kiek galima daugiau stengsimės parduoti Europoje“, - tikslinę rinką mini įmonės vadovas.  Europos rinkoje  pagrindiniais „Lifosos“ konkurentais jis įvardija Rusijos koncerną “FosAgro“ bei Tuniso fosfatinių trąšų gamintojus.

Kaip ir 2013 metais

Anot p. Miliausko, kitų metų azotinių trąšų  kainų tendencijos labiausiai priklausys nuo 2014 m. pasaulinio grūdų derliaus, tuo pačiu – ir grūdų kainų.„Prognozuojame, kad kitąmet azoto trąšų kainos išliks šių metų lygyje. Kainų kilimo galima tikėtis 2014 m. sausio – balandžio mėnesiais, nes Šiaurės pusrutulio ūkininkai jau nebegali ilgiau laukti nepirkę trąšų, o statistiniai duomenys rodo, kad trąšų jie savo sandėliuose yra sukaupę gerokai mažiau nei paprastai tokiu metu“, - aiškina „Achemos“ vadovas.Pasaulinę konkurenciją tarp azotinių trąšų gamintojų mažins tai, kad, užsidarius eksporto muitų langui, azoto trąšų nebeeksportuoja Kinija,  Egipto gamintojams trūksta gamtinių dujų, be to, šalies valdžia juos įpareigojo pirmiausia produkciją tiekti vietos rinkai.  Alžyro gamyklos sustabdė gamybą, nes šios šalies vyriausybė joms nebesuteikia eksporto leidimų.Anot p. Miliausko, 2014 m. „Achema“ planuoja panašias pardavimų apimtis kaip šiais metais. „2014 m. tikslinės mūsų rinkos išlieka Vakarų Europa, Skandinavija, JAV, kur vertinama aukšta mūsų produktų kokybė ir už ją mokama kainos premija. Taip pat svarbi yra vietinė Baltijos šalių rinka“, - nurodo p. Miliauskas.Šių metų gegužę „Achema“ skelbė, kad 2013 m. planuojanti uždirbti 2,036 mlrd. Lt pajamų, 12,4% mažiau nei 2012 m, kai gavo 2,324 mlrd. Lt pajamų ir uždirbo 46,6 mln. Lt ikimokestinio pelno.2013 m. pirmųjų trijų ketvirčių  Jonavos įmonės pardavimai siekė 1,489 mlrd.  Lt, tuo pačiu  laikotarpiu pernai – 1,77 mlrd. Lt.Dėl nepalankios situacijos rinkose ir aukštų dujų kainų „Achema“ šį rudenį svarstė galimybę mažinti gamybos apimtis, tačiau šių planų atsisakė. Valdemaras Vareika, tuometinis AB „Achema“ generalinis direktorius, jau tada sakė, kad Jonavos įmonė viliasi, kad situacija pagerės 2014 m. pavasarį, kai galima tikėtis trąšų paklausos padidėjimo, tuo pačiu – ir gamintojams palankesnių kainų.

Pelnų nematyti

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK)  Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, apibendrina - visų rūšių trąšų kainos  2014 m.  gali didėti 3,5 – 4%.„Rinkoje gali augti žaliavų kainos, o tai skatins pasaulinius gamintojus, taip pat ir Lietuvos įmones, kelti savo produkcijos kainas. Taip pat  numatomas gana tvarus paklausos augimas, ypač besivystančiose rinkose, kurios pradeda vartoti vis daugiau maisto produkcijos“, - prielaidas nurodo p. Izgorodinas.Jo vertinimu,  augant kainų lygiui, didesnių pardavimo pajamų 2014 m. gali tikėtis ir Lietuvos trąšų gamybos įmonės. Tačiau uždirbti daugiau pelno joms greičiausiai nepavyks – žaliavų kainos vis dar didelės, neslopsta ir konkurencija su kitų šalių gamintojais.„Tendencijos Lietuvos trąšų rinkoje yra tokios pačios kaip ir visoje Lietuvos pramonėje – įmonės daugiau parduoda, tačiau daugiau neuždirba“, - pastebi p. Izgorodinas.Anot jo, Lietuvos trąšų gamintojų silpnybė - didelės žaliavų kainos, todėl jiems sunku konkuruoti su gamintojais iš trečiųjų šalių -  Rusijos, Baltarusijos, Alžyro ar Maroko, kurie pigiau perka dujas, naudojamas azotinių trąšų gamyboje, arba turi nuosavus fosfatų išteklius.„Šią silpnybę mūsų įmonės bando kompensuoti, atlikdamos investicijas ir didindamos savo veiklos efektyvumą. Ir „Achema“, ir „Lifosa“ tęsia savo gamybinių pajėgumų atnaujinimą“, - nurodo LPK analitikas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
10:45
„Thermo Fisher“ projektuoja dar vieną gamybos pastatą

Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėstis ir statyti...

Pramonė
10:08
Didėja elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų...

Pramonė
08:18
Apeiti sankcijas: į gudrias schemas įpainiotos ir Baltijos šalys Premium

Išradingumui, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas, nėra ribų. Ir tai daro ne tik pačios Rusijos, bet...

Pramonė
05:45
Renovuojantiems šilumos punktus valstybė kompensuos iki 80% kaštų

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30%, o iki 80% šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų...

Pramonė
2022.06.30
„Lifosa“: patvirtinta pardavimo sandorių už 19 mln. Eur, dar 6 mln. Eur vertės sandoriai vertinami

AB „Lifosa“, kuri dėl sankcijų taikymo sustabdė savo veiklą balandžio pradžioje, atnaujinti gamybą planuoja...

Pramonė
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
Teismas spręs, ar priimti „Inter RAO Lietuva“ skundą dėl sankcijų

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ skundžia teismui Finansinių...

Pramonė
2022.06.30
„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ naujasis vadovas – R. Čepaitis

Nuo liepos 1 d. naujuoju „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovu paskirtas Robertas Čepaitis, pastaruoju...

Vadyba
2022.06.30
„Samsung“ pirmoji pasaulyje pradeda masinę pažangių 3 nm lustų gamybą

„Samsung Electronics“ tapo pirmąja lustų gamintoja pasaulyje, pradėjusia masinę pažangių 3 nanometrų...

Inovacijos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Elektrum Lietuvos“ valdymo struktūros pokyčiai: atsiranda trijų narių valdyba

Latvijos grupei „Latvenergo“ priklausanti viena didžiausių Lietuvoje privačių energetikos bendrovių „Elektrum...

Vadyba
2022.06.30
„Equite“ vietoje „Pieno žvaigždžių“ sandėlių Vilniuje mato gyvenamuosius namus

Verslininko Viliaus Kavaliausko investicijų bendrovė „Equite“, užbaigusi vienos didžiausių pieno perdirbimo...

Statyba ir NT
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
Birželį pradėti ir baigti NT projektai Premium

Birželį Vilniuje pradėtos naujų daugiabučių, bendro gyvenimo būsto, biurų pastato statybos, Kaune ir...

Statyba ir NT
2022.06.30
„Teltonika Telematics“ vadovas: ne kiekviena klaida yra nusižengimas Premium

Trečias geidžiamiausias darbdavys Lietuvoje „Teltonika Telamatics“ dalijasi sėkmės istorija, kaip į...

Vadyba
2022.06.30
Turkija optimistiškai vertina Ukrainos grūdų eksporto galimybes

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius...

Verslo aplinka
2022.06.29
Turtingiausių strateginių įmonių vadovų TOP 10 – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas

Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 m. turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos...

Vadyba
2022.06.29
Skirti pirmieji 5 mln. Eur įmonių atsinaujinančiai energetikai 1

Vyriausybė suteikė startą įmonių konversijos projektams – persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro...

Pramonė
2022.06.29
Ekonomistai netiki, kad Rusijai pavyks pakeisti importą vietos gaminiais

Suomijos banko Kylančių ekonomikų instituto atlikto tyrimo duomenimis, pirmieji Rusijos importo pakeitimo...

Pramonė
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku