Miestų bankrotai – realybė pasaulyje, klaustukas Lietuvoje

Publikuota: 2013-12-12
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Šiais metais pasaulyje nuskambėjo net keli miestų bankroto atvejai. Šiemet liepą plačiai nuvilnijo žinia apie buvusio JAV automobilių pramonės miesto Detroito bankrotą, o rugsėjį paskelbta apie nedidelio Rumunijos angliakasių miestelio Aninoasos bankrotą. Šis miestelis tapo pirmuoju bankrutavusiu miestu Europos Sąjungoje (ES).Spekuliuojama, kad artimiausiu metu gali bankrutuoti dar bent keturi mažiau žinomi JAV miestai. Specialistai pažymi, kad teisinis miestų bankroto (nemokumo) reglamentavimas kiekvienoje valstybėje yra gana skirtingas: tiek dėl pačios bankroto procedūros, tiek dėl administravimo, tiek ir dėl kreditorių apsaugos. Nėra jokio unifikuoto bankroto ar kitos nemokumo procedūros valdymo modelio ES ar juolab pasaulio mastu, tad tai, kas vyksta vienoje šalyje, nebūtinai gali būti pritaikoma kitoje.Be to, teisinis miesto bankroto reglamentavimas priklauso ir nuo to, ar miestas (savivaldybė) yra išleidusi obligacijų ar kitų finansinių priemonių.

Susijusios PDF bylos
Parsisiųskite

Nereglamentuota Gediminas Saudargas, „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuotasis teisininkas, advokatas, pažymi, kad Detroito ar Aninoasos atvejai paskatino diskusijas ir apie tai, ar galėtų bankrutuoti labiausiai šalyje įsiskolinusi Vilniaus savivaldybė.„Šiuo metu Lietuvoje nėra įstatymo ar kito teisės akto, kuris reglamentuotų valstybės arba savivaldybės bankroto procesą ar bent jau įtvirtintų aiškią galimybę tokiems subjektams bankrutuoti. Tad Lietuvoje miesto, savivaldybės ar valstybės bankroto sąvoka, tikėtina, vartojama iš įpratimo“, – kalba p. Saudargas.Anot jo, nors pagal Civilinį kodeksą valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys, tačiau Įmonių bankroto įstatymas nustato tik įmonių, o jei dar tiksliau, – privačių juridinių asmenų bankroto procesą. „Bet kuris kreditorius, nelaukdamas tikrojo nemokumo ir esant pradelstam įsipareigojimui, gali kreiptis į teismą ir reikalauti skolos iš savivaldybės priteisimo, tačiau reikia suprasti, kad valstybė ar savivaldybė nėra įprastinis juridinis asmuo, todėl Civilinio proceso kodekse yra numatyta išieškojimo iš valstybės ar savivaldybės specifika“, – sako p. Saudargas.Jis aiškina, kad valstybės interesas savivaldybių nemokumo atveju yra toks, kad nesutriktų viešųjų paslaugų tiekimas ir nenukentėtų socialiai jautrūs sluoksniai (pvz., pašalpų, darbo užmokesčio mokėjimas). „Taigi, mažai tikėtina, kad Lietuvoje valstybė leistų bet kuriai savivaldybei pasiekti tokią ribą, kad ši neišgalėtų vykdyti savo įsipareigojimų iš gaunamų pajamų“, – aiškina p. Saudargas.

Laikinas stabdymas Pasak teisininkų, jei Vilniaus m. ar bet kuri kita savivaldybė būtų pripažinta nemoki, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tikriausiai nebūtų realus. Esą labiausiai tikėtini kreditorių individualūs ginčai teismuose dėl savivaldybės įsipareigojimų nevykdymo ir lygiagrečiai vykstančios savivaldybės derybos su didžiausiais kreditoriais dėl skolų restruktūrizavimo.„Kaip minėta, valstybė visada suinteresuota dėl viešųjų funkcijų vykdymo, todėl šioms sritims galėtų būti teikiamos tikslinės paskolos. Tuo tarpu visi kiti neesminiai projektai būtų laikinai stabdomi ar atšaukiami, kad gaunamos įplaukos būtų skiriamos bent būtiniausioms savivaldybės išlaidoms dengti“, – procedūrą aiškina p. Saudargas.

Vilniaus atvejis Finansų ministerijos statistika rodo, kad labiausiai įsiskolinusi savivaldybė 2013 m. spalio 1 d. buvo Vilniaus miesto (jos įsiskolinimas nuo patvirtintų savivaldybės pajamų buvo 112,9%), antroje vietoje buvo Lazdijų rajono (97,3%), o trečioje – Rokiškio rajono (74,8%) savivaldybės. Savo ruožtu mažiausiai įsiskolinusios pagal šį rodiklį buvo Visagino (3,4%), Vilniaus rajono (10,6%) ir Radviliškio rajono (16,1%) savivaldybės.Skelbta, kad šiemet liepą Finansų ministerija Vilniaus miesto savivaldybei suteikė 12 mln. Lt trumpalaikę paskolą, nes bankai savivaldybei nebeskolino. Tačiau ir ši paskola nebuvo grąžinta laiku (spalio 1-ąją) – grąžinimo terminas buvo pratęstas iki šių metų pabaigos.Finansų ministerija atsakyme į VŽ klausimą teigia, kad savivaldybė, kaip ir valstybė, teisiškai bankrutuoti negali – esą to nereglamentuoja Lietuvos teisės aktai.„Atitinkamai nevyktų analogiškos bankroto procedūros, kaip kad vyksta įmonių bankroto atvejais. Nepaisant to, savivaldybė teoriškai gali būti nemoki ir nevykdyti savo įsipareigojimų“, – rašoma komentare, tačiau jame nekomentuojama konkreti Vilniaus situacija.Pasak ministerijos, ji nėra paskutinės vilties skolintoja savivaldybėms, savivaldybėms skolina tik tam tikrais Biudžeto sandaros įstatyme reglamentuotais atvejais.Vilniaus m. savivaldybė pakomentuoti savo finansinės situacijos trečiadienį VŽ nerado laiko. Investavimo priemonėMiesto bankrotas gali kirsti ne tik savivaldybės ir valstybės įvaizdžiui bei įsipareigojimų vykdymui, bet ir smulkiųjų investuotojų kišenei. Mat dalis miestų tarptautiniu mastu yra išplatinę obligacijų emisijų, o jų išpirkimas tokiu atveju būtų atidėtas.Pavyzdžiui, Lietuvos finansų tarpininkai šalies investuotojams siūlo įsigyti eurais išleistų ir 2015 m. birželį išperkamų Rumunijos sostinės Bukarešto obligacijų (metinis pajamingumas – apie 2,5%) arba 2015 m. lapkritį JAV doleriais išperkamų Kijevo obligacijų (metinis pajamingumas – apie 17%).„Paprastai miesto ar savivaldybės išleistų obligacijų rizika yra kiek aukštesnė nei valstybės, tačiau žemesnė nei tos šalies privačių verslo įmonių. Dėl to ir miestų obligacijų pajamingumas būna kiek aukštesnis nei pačios valstybės“, – komentuoja Tomas Varenbergas, banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojas. Pasak jo, Kijevo obligacijų pavyzdys rodo, kad, pirkę miesto obligacijų, investuotojai įsigijo ir šalį dabar draskančių problemų rinkinį.„Bloomberg“ duomenimis, šiuo metu savo obligacijų yra išleidę tokie miestai Maskva, Sankt Peterburgas, Smolenskas, Varšuva, Praha, Talinas, Lvovas, Splitas, daugelis Rusijos autonominių respublikų, kai kurie kiti Lenkijos, Vengrijos miestai.Galimybę leisti obligacijas prieš keletą metų yra svarsčiusi Vilniaus m. savivaldybė.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
SEB rekomenduota atlyginti nuostolius klientui, sukčiams pervedusiam pinigus 4

Lietuvoje veikiantis SEB bankas vienam savo klientui, sukčiams netyčia pervedusiam 1.499 Eur, turėtų...

Rinkos
2020.01.27
„Monese“ – taip pat potencialus vienaragis

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Monese“, veikiantis ir Lietuvoje, baigia derybas dėl 100 mln. GBP...

Rinkos
2020.01.25
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 14

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
2020.01.23
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 26

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose 1

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau