Europos galimybės – ne JAV skalūnų dujos

Publikuota: 2013-12-01
Fatihas Birolis, Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiasis ekonomistas
Fatihas Birolis, Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiasis ekonomistas Nuotrauka: "Bloomberg"
„Verslo žinios“

Fatihą Birolį, Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiąjį ekonomistą, kalbina Rytas Staselis

Š. m. „Pasaulio energijos apžvalga“ įspėja, kad imlios energijai Europos pramonės šakos – chemija, metalurgija, naftos perdirbimas, stiklo ir plastmasių gamyba – gali tapti nekonkurencingos dėl brangių energijos išteklių. Rytų ir Vidurio Europos šalys šiuo požiūriu yra itin pažeidžiamos. Jeigu būtumėte kurios nors šio regiono šalies vyriausybės konsultantas, ką patartumėte daryti? Pirmiausia, esate teisus dėl energijos kainų Europoje šiandien. Dar svarbiau rimtai įvertinti jų poveikį ateityje. Manau, kad dujų ir elektros kainos Europoje gerokai didesnės nei kituose pasaulio regionuose. Tai bloga žinia energijai imliai Europos pramonei, visai ekonomikai ir užimtumui.Ką galima padaryti? Visų pirma didelė problema – dujų kainų skirtumai. Dujas importuojančios šalys, įskaitant Vidurio ir Rytų Europos valstybes, turi įvairinti importą, pirkti dujas ne tik pagal ilgalaikes sutartis, bet ir įvertinti suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) tiekimo galimybes. Netrukus pasaulyje rasis nemažai naujų SkGD tiekėjų. Šalys importuotojos galėtų įvertinti šias galimybes ir siekti iš naujo derėtis dėl dujų tiekimo kainų, siekti nuolaidų iš tradicinių dujų tiekėjų.Antra, ypač Vidurio ir Rytų Europos pramonė turi daug galimybių gerinti naudojimo efektyvumą naftos chemijos, geležies ir plieno, aliuminio gamybos sektoriuose. Aukštos energijos išteklių kainos nebūtinai reiškia dideles sąnaudas, jeigu pakankamai investuojame į energijos vartojimo efektyvumą.Trečia: Rytų ir Vidurio Europoje, taip pat kitose nuo energijos importo priklausomose šalyse būtina iš naujo įvertinti vietos energijos išteklių ir vietos energijos gamybos galimybes nuo atsinaujinančios energijos iki branduolinių jėgainių, o kai kuriais atvejais akmens anglimis varomų elektrinių. Taigi – daugiau vidaus energijos gamybos.Vis dėlto net jeigu visos šios priemonės bus įgyvendintos, energijos kainų skirtumai tarp Europos ir JAV, taip pat kitų pasaulio regionų ateityje neišnyks. Europos šalių vyriausybės turi galvoti labai atidžiai, kokia turi būti jų pramonės ateitis. Įgyvendinant priemonių visumą galima mėginti ją apsaugoti arba apsispręsti, ar iš tikrųjų būsimosiomis sąlygomis kai kurios pramonės rūšys gali išvengti žlugimo. Todėl labai svarbu šiandien sutelkti dėmesį į ilgalaikes strategijas.

Kodėl TEA suburti ekspertai priėjo išvados, kad palankiausias Europai energijos išteklių kainų lygis būtų pasiektas, jeigu globaliu mastu būtų įgyvendintos griežtesnės klimato politikos priemonės? „Pasaulio energijos apžvalgoje“ išvis teigiama, kad griežtos politikos atveju energijos kainos pasaulyje būtų mažesnės nei esant dabartinėms prielaidoms, kad dėl klimato politikos bendro sutarimo nebus ir iki šiol žadėti taršos mažinimo žingsniai bus įgyvendinti tik iš dalies... Todėl, kad Europa rodo didžiausias politinės valios pastangas reguliuoti klimato kaitą, palyginti su kitomis šalimis. Jeigu nieko nebus daroma, subsidijuojamo (pernai pasaulyje 544 mlrd. USD) iškastinio kuro paklausa toliau augs. Taip pat ir jo kainos, tačiau ne tiek, kad atsinaujinantys ištekliai taptų konkurencingi (jiems subsidijos pernai siekė 100 mlrd. USD). Jeigu bus pasiektas proveržis ir svarbiausios šalys laikysis įsipareigojimų siekti, kad vidutinė atmosferos temperatūra nedidėtų daugiau nei 2 laipsniais, Europai reiks nepalyginamai mažiau pastangų nei, tarkime, JAV ar Kinijai.Man kyla įspūdis, kad Europa yra galbūt vienintelis regionas, kuriame priimti teisiškai privalomi įsipareigojimai dėl klimato kaitos. Tos teisinės normos iš esmės yra vykdomos. Ir tai yra Europos konkurencingumo ateityje galimybė. Todėl ES politikai turi nuolat priminti JAV ir Kinijai, kad šios šalys taip pat turi politinius įsipareigojimus dėl klimato kainos, tačiau iki šiol jų nėra įteisinusios.

2012 m. pradžioje TEA ir JAV energetikos informacijos administracijos ekspertai prognozavo „aukso amžių“ gamtinėms dujoms. Tada kodėl 10 didžiausių ES energijos gamintojų neseniai paskelbė apie planus masiškai uždaryti moderniausias dujines jėgaines, kurių bendra galia siekia 50 gigavatų? Prieš penkerius ar septynerius metus, skalūnų dujų revoliucijos išvakarėse, kūrenant anglis, JAV buvo pagaminama apie 50% elektros energijos. Šiandien ji sumažėjo iki 35%. Priežastis yra ta, kad dujos tapo pigesnės už anglis. Dėl to amerikiečių kasybos anglys eksporto srautu pajudėjo į Europą. Dėl to smuko anglių kainos ir Europoje. Anglys pigesnės už dujas ir Europoje.Be to, turime labai žemą taršos leidimų kainą. Todėl anglimis vėl kūrenamos Europos jėgainės. Kita vertus, daugelis ES šalių didelėmis subsidijomis rėmė ir teberemia atsinaujinančius energijos išteklius (apie 50 mlrd. USD per metus). Dujos energijos išteklių tapo suspaustos iš dviejų pusių: pigių anglių ir subsidijuojamų atsinaujinančių išteklių. Turime rezultatą: dujų vartojimas Europoje reikšmingai sumažėjo. Tikiuosi, kad 2009 m. buvusį dujų vartojimo lygį pasieksime 2020 m.

Anksčiau skelbtoje ataskaitoje TEA vyresnioji dujų ekspertė Anne Sophie Corbeau teigia, kad iš JAV į Europą dujos konkurencingomis kainomis gali būti eksportuojamos tik tada, jeigu „Henry Hub“ dujų biržoje jų kaina neviršys 170–210 USD už 1.000 kub. metrų, nes visą naudą prarys gabenimo sąnaudos (skystinimas, plukdymas ir dujinimas). Ar tai reiškia, kad JAV skalūnų dujų revoliucija turės ribotą poveikį Europos dujų rinkai? Labai daug priklauso nuo to, kiek dujų JAV ir Kanada bus pasiryžusios eksportuoti. Jeigu, tarkime, per dešimt metų iš Šiaurės Amerikos į pasaulio rinkas bus išvežta bent 100 mlrd. kub. metrų dujų, tikėtina, kad Rytų ir Pietryčių Azijoje kainos sumažės 70–100 USD. Iš tikrųjų, jeigu dujos „Henry Hub“ dabar kainuoja 120–125 USD, pridėjus maždaug 180 USD gabenimo išlaidų – tai jau dideli pinigai. Ir nebėra tokio akivaizdaus skirtumo tarp iš Amerikos importuojamų ir ES rinkoje sausuma tiekiamų dujų.Tačiau JAV galimybės vis tiek mažins dujų kainą ES rinkoje, nes bus geras argumentas derybose su tradiciniais tiekėjais koreguoti ilgalaikes tiekimo sutartis.

Tradiciniais vadinate „Gazprom“, „Statoil“, „GasTerra“? Taip. Ir galimybė įsigyti amerikietiškų dujų bus ne vienintelis Europos importuotojų argumentas.

Yra sakoma, kad Europos Sąjungai atskiriant dujų elektros perdavimo ir tiekimo verslus, randasi vis didesnė problema, kur rasti investicijų į infrastruktūrą. Anksčiau, kada verslas buvo vertikaliai integruotas nuo tiekimo ar gamybos šaltinio iki pat galutinio vartotojo, infrastruktūrą plėtojo energetikos kompanijos. Ar turite idėjų, kur ES bus randama investicijų vamzdžiams ir perdavimo linijoms? Infrastruktūros projektams reikia milžiniško kapitalo. Todėl neįmanoma apsieiti be viešojo sektoriaus. Todėl sakyčiau taip: prioritetas yra viešasis sektorius, tačiau privataus kapitalo parama, ypač sutelkiant reikalingus išteklius taip pat yra reikalinga.

Kaip jūs vertinate Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimą atnaujinti branduolinių jėgainių statybą? Ar britų sprendimas sutartyse su investuotojais naudoti sutarčių dėl išankstinių kainų (angl. contract for difference) mechanizmą sumažins investuotojų riziką ir užtikrins projektų stabilumą? Manau, kad britai šiuo metu turi gana stabilias elektros kainas. Tačiau, kita vertus, vietinė elektros energijos gamyba mažėja, infrastruktūra sensta ir daug pasenusių jėgainių planuojama uždaryti. JK visuomenė skiria daug dėmesio klimato kaitos problemoms, todėl šiuo požiūriu sprendimas dėl branduolinės jėgainės statybos yra labai sveikintinas sprendimas, nes dėl to mažės anglies dvideginio emisija, o gamybos lygis bus išlaikytas.Sutartis dėl išankstinių kainų stabilizuos projekto sąnaudas ir mažins riziką. O šios prielaidos leis tikėtis, kad projektas bus įgyvendintas laiku ir neviršijant numatytų sąnaudų.

DosjėDr. Fatihas Birolis Gimė: 1958 m. Ankaroje (Turkija).Išsimokslinimas: Stambulo technikos universitetas, Vienos technikos universitetasKarjera: Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC), nuo 1995 m. – Tarptautinė energetikos agentūra.

Šis interviu spausdintas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos

Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos, kurios pirmoji siunta buvo atplukdytą į...

Pramonė
2020.01.26
Būsimos „Tesla“ gamyklos vietoje Vokietijoje sunaikintos septynios karo laikų bombos

Vokietijos policija sekmadienį pranešė, kad specialistai saugiai sunaikino septynias Antrojo pasaulinio karo...

Pramonė
2020.01.26
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
„Ignitis gamyba“ nuotoliniams vartotojams įrengs 3 MW galios saulės elektrinę

AB „Ignitis gamyba“ pasirašė sutartį su įmone „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Nafta iš Klaipėdos link Baltarusijos pajudės vidurnaktį

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienį ryte atplaukus laivui su Baltarusijai skirta norvegiška nafta, pirmasis...

Pramonė
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
„Grigeo“ viešins informaciją apie nuotekų, oro ir vandens būklę  3

Grigiškėse įsikūrusi AB „Grigeo“ ketina diegti viešas stebėsenos platformas, kuriose bus galima sekti...

Pramonė
2020.01.24
Moderni gamyba ir sustyguota logistika augina „Rivonos“ produkcijos pranašumą Verslo tribūna

„Rivonos“, pagrindinės „Norfos“ tinklo tiekėjos, gamybiniuose padaliniuose vyksta nenutrūkstamas...

Vilniaus rajone gamins variklius elektromobiliams „Kia“ ir „Hyundai“: bendrovę perka britų vienaragis Premium 6

Vienas brangiausių britų startuolių „Arrival Ltd“ perka elektros variklių, pavarų dėžių ir baterijų modulių...

Pramonė
2020.01.24
Europa SkGD importavo vietinės dujų gavybos sąskaita

Europa praėjusiais metais prisidėjo prie perteklinės tarptautiniu mastu suskystintų gamtinių dujų (SkGD)...

Pramonė
2020.01.23
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Po gaisro Alytuje pieno vis dar negali tiekti 5 ūkininkai

Po pernai spalį kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pieno vis dar negali tiekti...

Pramonė
2020.01.23
Savivaldybė neleido įrengti atliekų rūšiavimo aikštelės Gargžduose 2

Atliekų rūšiavimo aikštelės Gargžduose nebus – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba uždegė raudoną šviesą jos...

Paslaugos
2020.01.23
Aplinkos apsaugos agentūra: Kuršių marių vanduo nėra toksiškas 2

Kuršių marių vanduo nėra toksiškas, trečiadienį pranešė tyrimą atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra.

Verslo aplinka
2020.01.23
Iš Ukrainos uždrausta importuoti paukštieną ir jos gaminius

Europos Komisija (EK) oficialiai pranešė, kad nuo sausio 19 d. uždrausta iš Ukrainos į Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2020.01.23
Lietuviai gaudo JAV ir Kinijos prekybos karo paliaubų naudą Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, ir Pekinui sausio viduryje pasiekus pradinį dvišalės prekybos susitarimą,...

Finansai
2020.01.23
Pramonė pernai pagamino produkcijos 3,5% daugiau – už 23,3 mlrd. Eur  

Per 2019 m. sausio–gruodžio mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 23,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
2020.01.23
Iš „Grigeo Klaipėdos“ buvusių vadovų teisme reikalaujama atlyginti milijoninę žalą

Teismas ruošiasi pradėti nagrinėti bylą, kurioje iš pernai atleistų medžio plaušo plokščių, kartono ir...

Pramonė
2020.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau