Diena su „Raidla Lejins & Norcous“ vadovu

Publikuota: 2013-11-08
Dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" advokatas, vadovaujantis partneris.
Dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" advokatas, vadovaujantis partneris. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

„Pirmiausia esu teisininkas ir tik tada vadovas“, – prisistato p. Norkus.Anot jo, net profesionaliausias vadybininkas negalėtų sėkmingai vadovauti advokatų kontorai nebūdamas teisininku, kaip ir medicinos įstaigai negali vadovauti vadybos, o ne medicinos mokslus baigęs žmogus.„Turi būti specialistas ir išmanyti profesinius dalykus, kad teisininkai pripažintų tave kaip autoritetą ir priimtų tvarką, kuri yra nustatyta“, – mano p. Norkus.Advokatų kontoros vadovas įsitikinęs, racionalus darbų pasiskirstymas ir disciplina įgyvendinant užsibrėžtus tikslus – būtinos savybės bet kuriai komandai, trokštančiai nugalėti, tapti ir išlikti rinkos lydere.Ne paslaptis, kad verslo teisė pritraukia didžiausias investicijas teisinių paslaugų sektoriuje, bet kartu lemia ir aršiausią konkurenciją tarp verslo teisės kontorų. Nepaisant rinkos iššūkių, p. Norkui su partneriais pavyko „Raidla Lejins & Norcous“ kontorą, kurioje prieš dvylika metų dirbo vos du darbuotojai, paversti viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse.Vien Lietuvoje šiuo metu dirba 75 darbuotojai, iš viso su Latvijos, Estijos ir Baltarusijos partneriais dirba 155 darbuotojai, iš kurių 120 yra teisininkai. 2011 m. kontoros darbuotojų atlyginimas kilo 22%, 2012 m. – 16,20%, 2013 m. – 2,98%.Pono Norkaus teigimu, „Raidla Lejins & Norcous“ sėkmę lėmė efektyvus kontoros veiklos organizavimas ir greitesnė nei kitų rinkos dalyvių reakcija į verslo aplinkos pokyčius.„Esame ambicingi. Dirbame profesionalių paslaugų rinkoje, kurioje svarbiausias matas - tavo atliktų darbų kokybė ir reputacija.Per 12 veiklos metų pasiekėme daugiau negu kitos organizacijos pasiekė per 20. Renkamės aktyvią poziciją: nelaukiame, kol klientas kreipsis į mus, kai jam prireiks teisinių paslaugų, atvirkščiai, klientus iš anksto informuojame apie potencialias grėsmes, rekomenduojame, kaip išvengti netikėtumų. Taip susiformavo ir išsigrynino mūsų kontoros vertybės“, – giriasi p. Norkus.

11 valandų darbo diena Darbo diena „Raidla Lejins & Norcous“ kontoroje prasideda 9 val. ryto, tačiau p. Norkus pasirodo gerokai anksčiau - apie 8.30.Jis vienas pirmųjų praveria kontoros duris, ir vienas paskutinių jas užveria – 19-20 val. Savaitgaliais vadovas taip pat nevengia darbo, teigia jaučiantis tokį azartą konkurencingoje verslo teisės rinkoje, kad net nepastebi, kaip greitai bėga darbo valandos.„Pamenu, žmonai pareikalavus suskaičiavau, kiek savaitgalių praleidžiu darbe: iš 52 šeštadienių metuose - 40. Tai buvo pirmaisiais veiklos metais.Dabar, kai kontora pasiekė brandos stadiją, darbe praleidžiu apie 20 šeštadienių per metus. Augant komandai, keičiasi darbo ritmas, darbų pasidalijimas, todėl nebėra didelio poreikio dirbti savaitgaliais.Žinau, kad per dieną turiu 11 valandų darbams atlikti, todėl stengiuosi planuoti taip, kad administracinius reikalus sutvarkyčiau dienos pradžioje, o likusį laiką skiriu klientams“, – pasakoja p. Norkus.

Pusryčiai su teisininkais – įmonės nuotaikų termometras 8.30 p. Norkų lydime į tradicinius trečiadienio pusryčius su kontoros teisininkais. Tai nėra darbų aptarimas ir dalyvavimas taip pat neprivalomas.Prie rytinės kavos su spurgomis stalo skamba pašnekesiai it namų virtuvėlėje – klegesys, juokeliai, pasakojimai apie tai, koks buvo kiekvieno iš darbuotojų rytas, vadovas dalijasi įspūdžiais iš tarptautinės teisininkų asociacijos IBA surengtos konferencijos Bostone.Prieš kelis mėnesius p. Norkus sugalvojo, kad pusryčiai galėtų būti tinkama forma pasimatyti su darbuotojais ir pabendrauti neformaliai.„Šie pusryčiai man labai daug duoda. Man svarbu turėti artimą ryšį ne tik su partneriais ar administracija, bet ir su teisininkais, tiek vyresniais, tiek tais, kurie ką tik pradėjo dirbi. Papusryčiavęs su kolegomis jaučiu jų nuotaiką, streso organizacijoje lygį. Tai laikas, kai galiu pamatuoti kontoros temperatūrą“, – pasakoja p. Norkus.Atvira darbotvarkė – organizacijos efektyvumui9 val. p. Norkus pradeda administracijos susirinkimą su funkciniais vadovais: suderina savaitės darbus su skyrių (personalo, komunikacijos, žmogiškųjų išteklių, finansų ir kt.) vadovais, kurie toliau patys įgyvendina užsibrėžtus tikslus. O p. Norkus sako besistengiąs nesikišti – pasitiki komanda.„Pasaulis atsiveria, nyksta sienos tarp valstybių, rinkos procesai greitėja, pats verslas tampa konkurencingesnis, t.y., mūsų klientai varžosi, jiems reikia paslaugos ir kuo greičiau.Viskas vyksta greičiau ir per vieną darbo dieną reikia padaryti daugiau.Tad svarbiausia sustyguoti kontoros darbą taip, kad jis atitiktų augantį tempą, neatsiliktų nuo rinkos pulso, bet reaguotų lygiai pat greitai. Nekaitaliojant vidaus taisyklių, o veikiant nuosekliai galima augti nesustojant“, – sako p. Norkus.Minėtas darbų planavimo susirinkimas tęsiasi 1-2 val., vėliau visi kontoros darbuotojai derinasi savo veiklą per viešos darbotvarkės internetinėje erdvėje sistemą.„Mano darbotvarkė chaotiška, keičiasi nuolat. Kontoroje darbotvarkės turinys internetu yra prieinamas visiems pavaldiniams - visi turi teisę siūlyti mano darbotvarkei naujus susitikimus, darbus. Todėl ji kaip sriuba, kurią virti pradedu aš, o kolegos papildo ir užbaigia“, – šypsosi p. Norkus.Tokia nuolatos pildoma darbotvarkė – laiko planavimo įrankis. Ponui Norkui svarbu, kad kaip organizacija „Raidla Lejins & Norcous“ veiktų greitai ir greičiau nei konkurentai, o jo paties atsakomybė – stebėti ir neatitrūkti nuo veiklos. Atviras kalendorius – komandą konsoliduojanti priemonė: teisininkai ir administracijos darbuotojai, inicijuodami bendrus susitikimus, įtraukia („duoda darbo“) vyresniesiems ir stiprina vidinius ryšius.„Priimu iššūkį per darbo dieną padaryti kiek įmanoma daugiau, stengiuosi efektyviai išnaudoti savo dieną. Todėl laiką skaičiuoju minučių tikslumu. Kaip su pinigais kišenėje – vienas žmogus žino, kiek turi pinigų šimto litų tikslumu, kitas - iki paskutinio cento. Savo laiką irgi turi matuoti dešimtimis minučių, taip ir visų darbuotojų darbas tampa kur kas labiau disciplinuotas“, – įsitikinęs p. Norkus.

Daugiau padalinių – daugiau klientų Prieš dešimt metų p. Norkus pastebėjo ryškėjančią vadinamąją „panbaltic“ tendenciją: į Baltijos regioną ateina vis daugiau investuotojų, kurie veiklą vykdo visose Baltijos šalyse ir jiems reikalingos paslaugos visose trijose valstybėse iškart.Tada ir atsirado bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos „Raidla Lejins & Norcous“ organizacija. 2004 m. pradėję bendradarbiauti, 2008 m. partneriai sukūrė savo bendrą pavadinimą, kuris atspindi trijų šalių kontorų vadovų pavardes.2007 m. pastebėję, kad vis daugiau verslininkų plečia verslą į Baltarusijos rinką, 2012m. partneriai įkūrė biurą ir Minske.10 val. p. Norkus kartu su kontoros administracijos vadove Rasa Jonelyte bei komunikacijos skyriaus vadove Justina Žuklyte prisijungia prie vaizdo konferencijos su partneriais „Raidla Lejins & Norcous“ biure Minske.Ponas Norkus aiškinasi, kaip klostosi reikalai Baltarusijoje ir konsultuoja kol kas mažiau patyrusius kolegas kontoros vadybos klausimais, derina darbuotojų iš Minsko stažuotės Vilniuje detales.Stažuotės įvairiuose „Raidla Lejins & Norcous“ padaliniuose bei kontorose – kompanijoje įprasta praktika. Pavyzdžiui, iš didžiausios Suomijos advokatų kontoros „Roshier“ ji perėmė skandinaviškas vadybos ir verslo plėtros patirtis – t.y. orientaciją į greitį ir planingą kontoros vidaus valdymą.

Pietūs su partneriais – laiko taupymui 12 val., neišeidami iš kontoros ribų, visi keturi partneriai ir bendrasavininkiai - Irmantas Norkus, Elijus Burgis, Žilvinas Kvietkus, dr. Rimantas Simaitis - susėda pietauti, o kartu sprendžia verslo strategijos reikalus.Kiekvienas partneris atsakingas už skirtingas „Raidla Lejins & Norcous“ veiklos sritis - ginčų (teismai, arbitražas), sandorių (įsigijimai, privatizacija), nekilnojamojo turto (statybos, įsigijimai), bendrosios komercinės teisės (mokesčiai, farmacija, intelektinė nuosavybė, darbo teisė).Partneriams, kaip tiesiogiai verslo sėkme suinteresuotiems asmenims (jiems lygiomis teisėmis priklauso kontora), tenka didžiausias krūvis, todėl visiems keturiems suderinti laiką bendriems susitikimams kas kartą būtų per sunku. Tad jie kartą per savaitę aukoja pietus būtent sprendimams derinti, pvz., ar samdyti naujų teisininkų, ar investuoti į naujas programas, ar teikti paramą, ar prisijungti prie kokios asociacijos.Kontoros pareigybinė hierarchija susiklosčiusi taip: studentai -> jaunesnieji teisininkai (kontoroje dirba 2-5m.) -> teisininkai (kontoroje dirba bent 5 m.) -> vadovaujantieji teisininkai (dirba virš 7 metų) -> partneriai.Ponas Simaitis pirmasis iš partnerių užaugo „Raidla Lejins & Norcous“ kontoroje ir karjeros laiptais kilo iki partnerio statuso.„Jis yra pavyzdys, kad mūsų kontora yra atvira talentams. Stengiamės tarp mūsų teisininkų iš anksto identifikuoti talentus, jiems papasakoti, ko mes tikimės iš jų, nukreipti tinkama linkme ir užauginti iki partnerių“, – apie talentų auginimo strategiją pasakoja p. Norkus.

Stiprybė Nr. 1 – optimalus kontoros dydis Verslo pietų metu partneriai diskutuoja, kas „Raidla Lejins & Norcous“ išskiria iš konkurentų.Lietuvoje yra 5-6 didžiausios verslo advokatų kontoros, kurios panašios paslaugų kokybe ir kaina, tačiau skiriasi darbo organizuotumu ir sprendimų priėmimo greičiu, konstatuoja jie.VŽ jau rašė, kad kartu su „Raidla Lejins & Norcous“, didžiausios advokatų kontoros Lietuvoje yra „LAWIN“, „Sorainen“, „Tark Grunte Sutkiene“, „Borenius“.Anot p. Norkaus, vertinant objektyviais kriterijais, „Raidla Lejins & Norcous“  kontoroje yra 4 partneriai ir 46 teisininkai - tai optimalus santykis.„Mūsų partnerių grupė yra koncentruota ir efektyvesnė. Ten, kur dirba 11 partnerių, sunkiau suderinti sudėtingus sprendimus. Čia mes sprendžiame keturiese, bet kai susėda vienuolika ir kiekvienas turi savo nuomonę (juk teisininkai yra profesionalai, išmokyti argumentuoti ir ginti savo pozicijas), daugiau laiko suėda diskusija o ne sprendimų priėmimas“, – svarsto p. Norkus.Jam antrina p. Simaitis: „Mes išsiskiriame tuo, kad greitai priimame sprendimus ir juos įgyvendiname, o kuo didesnė grupė, tuo sunkiau reaguoti“.

Stiprybė Nr. 2 - orientacija į ateitį 14 val., po pietų su partneriais, kontoros vadovas išvažiuoja į susitikimą su Žygintu Mačėnu, investicinės bankininkystės paslaugų įmonės „Summa Advisers“ vadovu. Šiuos du ponus sieja daugybė bendradarbiavimo metų."Visų pirma, derinant verslo sandorius, visada yra dvi šalys: finansinis patarėjas ir teisinis patarėjas. Antra – tiek man, tiek p. Mačėnui svarbu išmanyti platesnį verslo aplinkos kontekstą, todėl susitikimų metų dalijamės įžvalgomis iš savo išmanymo sričių", - paaiškina p. Norkus.Važiuojant iš vieno susitikimo į kitą, automobilyje jis dėsto kontoros ateities planus - užsiauginti dar kelis naujus partnerius, kurie išplėstų kontoros teisinių paslaugų spektrą.„Mūsų kolektyvas bręsta. Nesakau, kad sensta (šiuo metu vidutinis darbuotojo amžius - 30 m.), bet kontorai reikia ir naujos kartos „išmaniųjų“ partnerių - su nauja energija ir naujomis idėjomis.Kai esi komandos kapitonas, turi turėti atsarginių žaidėjų suolelį. Kadangi partneriai yra pagrindiniai žaidėjai, mes ieškome sau pamainos ateičiai. Manau, kad optimalus santykis tarp partnerių ir teisininkų skaičiaus kontoroje - 8-9 partneriai ir 70-80 teisininkų. Tokia kontora nėra per didelė ir dar gali būti labai efektyvi“, – mano p. Norkus.
Kai jis neturi atsakymo į iškilusią problemą ir nežino, kas teisinga, domisi sėkmingų užsienio kontorų patirtimi.„Pavyzdžiui, kai kyla klausimas, ar ne per daug pas mus personalo, arba prireikia pasverti, ar kontora sėkminga  ir veikia pelningai, atsisuku į rinkos patirtį, šimtus metų egzistuojančias advokatų kontoras. Ir bandau palyginti. Tada pamatau, jog prioritetas teikiamas struktūrai, kurioje vienam administracinį darbą dirbančiam žmogui tenka du teisininkai. Administracinio aparato negali būti nei per mažai, nei per daug. O jei tavo konkurentas vietinėje rinkoje yra kažkurioje srityje efektyvus, reikia remtis jo gerąja patirtimi“, – įžvelgia p. Norkus.

Rezultatas: auga greičiau nei rinka Ponas Norkus, vertindamas kontoros ir apskritai ekonomikos augimo mastą, tvirtina, kad „Raidla Lejins & Norcous“ auga greičiau nei rinka.„Jei šalies ūkis auga apie 4%, tai teisės sektorius turėtų mažų mažiausiai tiek pat augti – juk šį ūkio augimą aptarnaujame ir augame su juo.Jei augi daugiau nei 5%, yra tokia hipotezė, kad jau atiminėji kažkieno rinkos dalį.Sakykime, teisinių paslaugų rinka auga daugiau nei bendras BVP, pvz., 7%: tad jei įmonė auga 10%, vadinasi, kažkuriems mūsų konkurentams tenka mažiau klientų.Tačiau, kadangi Lietuvoje teisininkų kontoros neprivalo viešinti finansinių rezultatų – nesame UAB, galime tik spekuliuoti, kiek kuri kontora auga ir kiek klientų randa“, – apie skirtumus tarp rinkos lyderių svarsto p. Norkus.„Raidla Lejins & Norcous“ pajamos per šių metų 9 mėn., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 7%.Sunkmečiu, 2009 m., pajamos krito 2%, o 2010-2011 m. augo beveik 35%.

Vadovavimo stilius - pagal kolektyvo brandą Ponas Norkus laikosi strategijos, kad vadovavimo stilius turi būti adekvatus psichologinei kolektyvo brandai.„Jei kolektyvas jaunas, nepatyręs, nemoka ir galbūt dar nenori dirbti, reikia griežtesnio, labiau autoritarinio vadovavimo. Jei kolektyvas labiau patyręs, jam tinka minkšta ir labiau deleguojanti darbus ranka“, – įsitikinęs p. Norkus.
 
Kadangi „Raidla Lejins & Norcous“ vystėsi praktiškai nuo vieno žmogaus iki aštuoniasdešimties, vadovavimo stilius kito. Kol kolektyvas buvo jaunas, stokojo įgūdžių, vadovo autoritarinis elementas buvo ryškus.„Dalyvavau ir paslaugų teikime, ir organizavime, vienas priimdavau sprendimus ir prižiūrėdavau jų įgyvendinimą, tikrai aktyviai dalyvavau. Kai kontora augo, atėjo nauji partneriai, reikėjo derinti interesus ir tartis. Tada vadyboje atsirado demokratijos elementas. Vėliau perėjo nuo griežto vadovavimo prie kooperacinio“, – pasakoja p. Norkus.Anot jo, advokatų kontoroje vadovas negali ignoruoti kitų partnerių nuomonės, kadangi jie yra lygiaverčiai bendrasavininkiai, kaip ir jis. Todėl visiška vienvaldystė negali egzistuoti. Vis dėlto „Raidla Lejins & Norcous“ sprendimai priimami greitai, ir p. Norkus negaišta laiko diskusijoms su likusia kontoros vadovybe.„Tikiu sprendimais, o ne jų priėmimo procesu. Kad organizacija judėtų greitai, reikia žmogaus, kuris prisiimtų atsakomybę ir naštą už priimtus sprendimus. Negaliu teigti, kad esu vadovas, kuris visais atvejais konsultuojasi su partneriais, bėga ir klausia: „tai kaip darom?“ ir „ką daryti?“. Toks vadovas nekuria vertės, tik provokuoja procesus ir diskusijas, kurios ne visuomet duoda rezultatų. Juk iš kai kurių diskusijų išeini nieko nenusprendęs, o spręsti reikia čia ir dabar. Didesnė vertė yra greitai priimto sprendimo su klaida, negu jokio sprendimo“, – sako p. Norkus.Jis save vadina "vienasmeniu vadovu" tiek, kiek nustatyta jo ir kitų kontoros bendrasavininkių partnerystės sutartyje.„Manau, jei paklaustumėte pavaldinių koks vadovas esu, labiau autoritarinis ar demokratinis, jie atsakytų taip: Irmantas labiau autoritarinis.Ir dabartinėje situacijoje, kai varžybos su konkurentais labai įtemptos, negaliu sau leisti prabangos - laikytis tik konsultavimosi pobūdžio vadovavimo“, – tikina p. Norkus.

Klientų medžioklės gudrybės 15 val., po susitikimo su „Summa Advisors“, p. Norkus trumpam grįžta į kontorą patikrinti, kaip sekasi jaunesniesiems teisininkams ieškoti plėtros galimybių ir aptarti jų idėjas.Pristatyti teisinę paslaugą nėra paprasta (tiesa, teisininkų rate vartojama ne „pardavimo“, o „verslo vystymo“ sąvoka). Visi „Raidla Lejins & Norcous“  kontoros teisininkai ieško naujų būdų veiklai plėsti (per mėnesį vienas teisininkas turi įgyvendinti bent 4 iniciatyvas), bendrauja su klientais neoficialioje aplinkoje: teniso kortuose, parodų galerijose ar koncertų salėse.„Stengiamės nepristatinėti paslaugos įprastai - lankant klientus ir giriantis „mes turime Baltijos valstybes, turime Baltarusiją“.Į klientų duris beldžiamės tik tada, kai jaučiame, kad turime jiems aktualios informacijos. Pavyzdžiui, nuo sausio 1 d. keičiasi gyventojų pajamų, susijusių su akcijų pardavimu, apmokestinimas. Naikinamos tam tikros lengvatos. Akcininkai, įsigiję tam tikras akcijas iki 1999 m., gali parduoti be apmokestinimo. O po Naujųjų metų vėliau įsigytų pardavimas bus apmokestintas 15% mokesčiu. Žinome, kurie klientai turi kokių akcijų ir juos informuojame. Siūlome savo idėjas, patirtį“, – aiškina p. Norkus.Panašiai kontora dalijasi idėjomis su klientais, kai valstybėje vyksta ryškūs reguliavimo pokyčiai (pvz., energetikos srityje) arba vyksta nestandartiniai procesai (pvz., bankrutuoja kredito įstaiga).„Jeigu rinka tau suteikia galimybę pasiūlyti klientui paslaugą, privalai ją išnaudoti, - įsitikinęs p. Norkus. -. Pavyzdžiui, susitikome su įmonėmis, deklaravusiomis planus pradėti verslą Baltarusijoje. Pristatėme savo biurą Minske, pasiūlėme nubraižyti veiksmų žemėlapį, kur yra rizikos toje rinkoje ir kaip galima jas suvaldyti“.Patirtis rodo, kad toks bendravimas su potencialiais klientais yra efektyvus: iš dešimties bandymų bent du efektyvūs. Tokį procesą  „Raidla Lejins & Norcous“  vadina „nauja pavara“ - teisininkai organizuotai ieško naujų galimybių ir dalijasi idėjomis su klientais. Ši strategija padėjo kontorai auginti pajamas ir sunkmečiu, kai iš Lietuvos rinkos pasitraukė užsienio investuotojai (jų projektai sudarė apie 60%) kontoros pajamų.

Konkurentų analizės taktika 16 val. kontoros vadovas susitinka su Lietuvos advokatūros tarybos pirmininku dr. Leonu Virginijumi Papirčiu. Tikisi aptarti Lietuvos advokatūros (advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos) strategiją dėl viešų pareiškimų apie kitąmet didėsiantį advokatų pajamų apmokestinimą - ketinama panaikinti advokatų pajamų apmokestinimo socialinio draudimo mokesčiu „lubas“.Prieš pat susitikimą paaiškėja netikėtumas – kaip tik tądien p. Papirčio asmeninė šventė, todėl dalykinė susitikimo tema tuoj pat derinama su sveikinimu ir linkėjimais.Po trumpo apsilankymo advokatūroje, p. Norkus spėja papasakoti, kaip rinkos apžvalgininkai analizuoja, kuri advokatų kontora yra pirmaujanti.Skirtingai nei daugelyje Europos šalių, Lietuvoje advokatų kontoros neprivalo viešinti finansinių rezultatų. Todėl, anot p. Norkaus, kuri advokatų kontora Lietuvoje yra pirma, antra ir trečia, galima netiesiogiai spręsti iš kitų rodiklių, pvz. darbuotojų skaičiaus.„Juk joks rūpestingas šeimininkas nelaikys daugiau žmonių, nei yra darbo. Niekas dirbtinai nuostolio sau nekurs. Tai netiesioginis kriterijus sprendžiant apie advokatų pajamų dydį“, – sako p. Norkus.Taip pat, gera praktika reikalauja, kad šiame regione efektyviai dirbančios kontoros vienas teisininkas per metus turėtų uždirbti apie 100.000 EUR savo kontorai. Preziumuojant, kad visos kontoros yra efektyvios, tai, anot p. Norkaus, gali būti matas spėjant rinkos dalyvių apyvartas.

Kitas rinkos rodiklis – tarptautiniai žinynai „Juos galima vertinti skeptiškai, bet jei penkerius metus žinynai nurodo kontorą kaip rinkos lyderę tam tikrame sektoriuje, tai nėra laužta iš piršto.Tiksliai pasverti, kuri kontora Lietuvoje yra geriausia, labai sudėtinga, nes jos visos panašios. Ir savo teisininkams sakau: Lietuvoje yra 3-4 kontoros, kurios gali vienodai gerai padaryti tą patį darbą už tą pačią kainą. Kas nugalės, kas gaus geresnį projektą, užsakymą, lemia procesai: kaip komanda organizuota; ar esame pasiruošę iškart bėgti į aikštelę su suvarstytais sportbačiais, ar mums dar reikia persirengti, pašnekėti, susitarti“, – aiškina p. Norkus.Ir tuoj pat priduria, kad šiemet  „Raidla Lejins & Norcous“  tarptautinio žinyno „Chambers & Partners“ buvo įvertinta kaip geriausia advokatų kontora Baltijos šalyse. Ir sako, analizuodamas penkmečio veiklos rezultatus pastebintis, kad kontoros reputacija, pajamos ir klientų pasitikėjimas augo.„Tuo metu, kai įsteigėme kontorą, rinkoje jau buvo visi didieji šiandieniniai mūsų konkurentai. Jų kontoros, kai mes dar tik kūrėmės, jau veikė 5-10 metų, buvo gerai žinomos ir turėjo didžiausias klientų gaudykles. Mes į rinką atlėkėme nekviesti – įšokome it zuikiai į pievelę. Tačiau turėjome savo kelią, neklausėme, ką kalba konkurentai. Buvo smagu kurti ir augti, matyti, kaip keičiasi klientų pasitikėjimas ir rinkos vertinimas. Savo komandai sakau: mūsų genuose yra judėjimo kodas, mes sportinis automobilis, o ne limuzinas“, – sako p. Norkus.17 val. p. Norkus jau atrodo pavargęs, tačiau dar randa jėgų pabaigti einamuosius darbus - pabendrauja su klientais telefonu ir 20 val. vakaro išskuba į teniso kortus, kur taip pat jo laukia klientas.

Patarimai "Vadovas vadovui" Anot p. Norkaus sėkmingas vadovas turi būti:• Įkvepiantis. Būti tuo, kuris gali savo viziją aiškiai artikuliuoti ir perduoti kolektyvui.
• Intuityviai jausti kolektyvo nuotaikas: ar kolektyvas išsigandęs, ar ant entuziazmo bangos.
• Išprusęs – turi žinoti geriausias rinkos patirtis ir praktikas. Išmanyti, kaip pasaulyje vykstančius procesus ir ne tik teigti „Aš manau, kad taip bus geriausia“, o remtis geriausiais užsienio ir vietos rinkos pavyzdžiais.
• Savo srities profesionalas, kad būtų autoritetas pavaldiniams ir jie vykdytų vadovo nustatytą tvarką kontoroje ja pasitikėdami.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Davose brėžia naujas taisykles verslui: iš esmės keičiasi CEO prioritetai Premium

Geros žinios viso pasaulio darbuotojams – jūs ką tik įgijote „akcininkų“ statusą. Jūsų vadovai pasirašė viešą...

Vadyba
05:45
Atkalbinėta nuo verslo regione, galvoja nebent, ką dar nauja sukurti Premium

Smulkus prekybos ar paslaugų verslas regione gali būti augantis ir ne tik regioninis. Ypač jeigu viskas...

Gazelė
2020.01.22
„Delta“ darbuotojų premijoms skyrė 1,6 mlrd. USD

JAV oro linijos „Delta Air Lines“ džiaugiasi įspūdingais pernykščiais finansiniais rezultatais. Kompanija...

Vadyba
2020.01.22
Naujasis Vilniaus universiteto rektorius - prof. Rimvydas Petrauskas

Naujuoju Vilniaus universiteto (VU) rektoriumi išrinktas prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Jis pakeis prof. dr.

Vadyba
2020.01.22
„Swedbank“ patirtis: darbdaviui apsimoka skatinti lyčių lygybę Premium 4

Pasaulinės darbo rinkos tendencijos skelbia, kad 2020-aisiais geidžiamiausi specialistai ir vadovai bus...

Vadyba
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
Nurodymus „iš viršaus“ pakeitė partnerystės siekis Verslo tribūna

Praėjusių metų gegužę pradėta Vilniaus savivaldybės administracijos reforma nebuvo tradicinė. Šį kartą čia...

Statyba ir NT
2020.01.21
Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
2020.01.21
Paskirtas naujas „Litcargus“ vadovas

Antžeminės orlaivių priežiūros ir keleivių aptarnavimo paslaugas Vilniaus ir Kauno oro uostuose teikiančiai...

Vadyba
2020.01.21
„Facebook“ darbui Londone pasamdys 1.000 specialistų

„Facebook“ plečia komandą Jungtinėje Karalystėje. Šįmet  Londono biure planuojama pasamdyti apie 1.000...

Vadyba
2020.01.21
Traukiasi BBC vadovas T. Hallas

Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC generalinis direktorius Tony Hallas pirmadienį...

Vadyba
2020.01.21
Prieš Davosą įspėja: pasaulis kapitalizmo nelaiko sočios ateities garantu 1

Šiuolaikinis kapitalizmas daro daugiau žalos negu kuria naudos. Taip mano 56% pasaulinėje apklausoje „Edelman...

Vadyba
2020.01.20
Vatikano vadovybėje – pirmoji moteris

Pirmą kartą istorijoje į vieną iš postų Vatikano vadovybėje paskirta moteris. Popiežiaus Pranciškaus...

Vadyba
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
„Sodra“ paskelbė 100 daugiausia uždirbančių profesijų atlyginimus Premium 5

Labiausiai 2019 m. padidėjo gydytojų ir tarnautojų atlyginimai, rodo „Sodros“ duomenys. Skaičius reikėtų...

Finansai
2020.01.20
„Procter & Gamble“ vadovo patarimas: inovacijų neieškokite darbo vietoje Premium

Verslui, kuris nori neatsilikti nuo konkurentų, nuolat patariama inovuoti: ieškoti naujų produktų, idėjų,...

Vadyba
2020.01.20
Kokias darbuotojų atrankos klaidas daro įmonės ir kaip jas ištaisyti 4

Per darbo pokalbį su kandidatu įmonė turėtų pagalvoti ir apie tolesnį savo kaip darbdavio įvaizdį. Mat...

Vadyba
2020.01.19
Sukurti kliniką – 3 žingsniai, bet bijant suklysti, atrodė sudėtingiau

Sudėtingas procesas, dalijamas etapais, įgauna struktūrą ir tampa aiškesnis. Panašiai ir verslo pradžia, kur...

Gazelė
2020.01.19
Nesėkmė versle netrukdo atsitiesti

Apklausos rodo, kad daugelis tų, kurie tik svajoja apie verslą, jo nesiima ne tik dėl lėšų ar žinių stygiaus,...

Gazelė
2020.01.19
Kaip atpažinti tikrąją socialinę atsakomybę?

Pastaruoju metu Lietuvą krečia skandalai. Jie apnuogina socialinės atsakomybės stoką, požiūrį į aplinkosaugą...

Verslo aplinka
2020.01.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau