Pensijų kaupimo kryžkelė: vidutinis darbo užmokestis (II dalis)

Publikuota: 2013-11-06
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio
 

Šį kartą Andrius Škarnulis, LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyr. specialistas, pagal antrąją darbo užmokesčio grupę - 2.253 Lt/mėn. - nagrinėja 4 pensijų kaupimo variantus, kurie šiuo metu yra aktualiausi gyventojams, siekiantiems įvertinti dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose finansinę naudą:

II pavyzdys: atlyginimas 2 253 Lt per mėn. Vakar išnagrinėję situaciją asmens, kurio mėnesio pajamos iki mokesčių sudaro 1 500 Lt per mėn., matome, kad panašaus dydžio pajamas gaunantys asmenys apčiuopiamą finansinę naudą pasiektų tik tuo atveju, jei, dalyvaudami II pakopos pensijų sistemoje, prie kaupimo prisidėtų savo lėšomis ir taip gautų papildomą įmoką iš valstybės biudžeto. Nėra reikšmingo skirtumo tarp senatvės pajamų, jeigu asmuo sustabdytų įmokų į II pakopos pensijų fondą pervedimą, ir tuo atveju, jeigu jis ir toliau dalyvautų II pakopos pensijų fonde tik su pervedama socialinio draudimo įmoka.

Šiame pavyzdyje nagrinėsime situaciją asmens, kuris II pakopos pensijų fonde taip pat yra dalyvavęs penkerius metus, yra sukaupęs 4 800 Lt, tačiau gauna ne 1 500 Lt per mėn. pajamas, bet vidutinį darbo užmokestį, kuris, naujausiais duomenimis, šalyje sudaro 2 253 Lt per mėn. iki mokesčių. Vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens santykinis pajamų pasikeitimas senatvėje dėl dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose yra labai panašus į jau išnagrinėtą mažesnio nei vidutinio darbo užmokesčio atvejį.Gyventojų, kurių amžius yra iki 40 metų, įvertintas vidutinis pajamų padidėjimas senatvėje, jeigu II pakopos pensijų fonduose dalyvautų prisidėdami asmeninėmis pajamomis, sudarytų nuo 21 iki 29%.Vyresniems nei 51 metų asmenims, gaunantiems vidutinį darbo užmokestį, vis dar yra galimybė, kad sukaupta suma nepasieks privalomo pensijų anuiteto ribos: pvz., vidutinė sukaupto turto vertė 51–55 metų dalyviams sudarytų apie 20 tūkst. Lt.Jauniausiems, iki 30 metų, gyventojams, netgi dalyvaujant II pakopos pensijų fonduose tik su socialinio draudimo įmoka, tikėtina, kad sukaupto turto dydis viršytų privalomo anuiteto ribą (prisidedant ir asmeninėmis pajamomis, turto dydis galėtų siekti 79 tūkst. Lt).Vidutines pajamas gaunantieji turėtų atkreipti dėmesį, kad dalyvavimas II pakopos pensijų fonduose juntamą finansinę naudą duos tik tada, jeigu pats asmuo prisidės asmeninėmis pajamomis ir gaus papildomą įmoką iš valstybės biudžeto.Sustabdžius įmokų pervedimą arba kaupiant tik socialinio draudimo įmoką, įvertintas vidutinis pajamų senatvėje padidėjimas dėl dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose nesudaro net 5%, o, kaip minėta, tokia maža nauda turėtų būti vertinama atsargiai.Nepriklausomai nuo to, ar gyventojas toliau kauptų tik socialinio draudimo įmoką, ar apskritai stabdytų įmokas, reikšmingos finansinės naudos dėl dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose tikėtis nereikėtų.Pvz., iki 30 metų amžiaus grupei priklausančio asmens vidutinis pajamų dydis senatvėje, jei jis dalyvaus II pakopos pensijų fonduose prisidėdamas ir asmeninėmis pajamomis, siektų maždaug 930 Lt, o sustabdęs įmokas arba kaupdamas tik bazinę įmoką, – atitinkamai apie 754 ir 742 Lt.

Išvados Panašiai kaip ir gyventojui, gaunančiam mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį, vidutines pajamas gaunančiajam finansiškai palankesnis būtų dalyvavimas II pakopos pensijų fonduose prisidedant ir asmeninėmis pajamomis negu dalies savo pajamų (1, vėliau – 2% atlyginimo) pervedimas į III pakopos pensijų fondus ir kartu dalyvavimas II pakopos pensijų fonduose tik su bazine įmoka.Pastebėtina, kad 56-61 m. amžiaus gyventojų grupėje didelio skirtumo tarp gautinų pajamų senatvėje nėra tiek nagrinėjant pasirinkimą kaupti II pakopos, tiek ir III pakopos pensijų fonduose.

Tęsinys - rytoj portale vz.lt.

Skaičiavimams taikytos prielaidos 1. Skaičiuodami manome, kad asmuo nurodyto dydžio, pavyzdžiui, vidutinio dydžio (2 253 Lt), atlyginimą gavo iki šiol, o ateityje jis keisis priklausomai nuo konkrečiais metais modeliuojamo atlyginimo didėjimo ir ekonominių šokų. Sakykime, kad II pakopos pensijų fonduose asmuo dalyvavo jau penkerius metus, o vidutinį atlyginimą gavęs ir gaunantis asmuo per šį dalyvavimo laikotarpį savo pensijų sąskaitoje sukaupė 4 800 Lt (kitokio dydžio atlyginimą gaunančio asmens sukaupta suma proporcingai koreguojama).2. Vidutinis metinis realusis darbo užmokesčio didėjimas, t. y., atsižvelgus į infliacijos įtaką, ilguoju laikotarpiu sudaro šiek tiek mažiau nei 2 proc. Tokią prielaidą Lietuvos atveju dažnai daro įvairios tarptautinės institucijos. Kad skaičiavimai būtų artimesni tikrovei, tarkime, kad darbo užmokestis kasmet kyla ne fiksuotu dydžiu, bet priklauso nuo ekonominių sąlygų ir situacijos pasaulio finansų rinkose. Tokiu atveju gali būti atsižvelgiama į spartesnio ekonominio pakilimo ar finansinių sunkmečių įtaką galutiniam pensijos dydžiui.  Nesena patirtis rodo, kad šie veiksniai gali daryti reikšmingą įtaką.3. Socialinio draudimo senatvės pensija skaičiuojama atsižvelgiant į bazinę pensiją, kuri šiuo metu sudaro 360 Lt, asmens ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Pastarosios, vertinant senatvės pensijos dydį, skaičiuojamos taikant pagal praeities duomenis įvertintą priklausomybės nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio sąryšį. Laikoma, kad ateityje bazinė pensija bus nustatoma tokia, kad, įvertinus visas iš Sodros skirtinas lėšas senatvės pensijoms mokėti, būtų pasiekiamas biudžeto senatvės pensijų dalies balansas.4. Dalyvio pensijų sąskaitoje esančios lėšos gali būti investuojamos į dviejų rūšių pensijų fondus – mažos rizikos ir rizikingus (akcijų). Pirmos rūšies pensijų fondų vidutinė reali metinė grąža siekia 1,5 proc. iki atskaitymų, o antros – 3,5 proc. iki atskaitymų. Po atskaitymų iš dalyvio pensijų turto šios grąžos sudaro atitinkamai 0,85 ir 2,5 proc. Atsižvelgiama ir į atskaitymus iš įmokos. Planuojama, kad šie atskaitymai nuosekliai mažės ir po 2016 m. apskritai išnyks. Mažos rizikos fondų grąžos metinis kintamumas yra 2,5, o rizikingų fondų – 15 proc. (atsižvelgiant į pensijų fondų dalyvių prisiimamą investavimo riziką ir, pvz., akcijų rinkos kintamumą). Laikoma, kad dalyvio lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą, t. y. dalyviui senstant, mažėja turto dalis, investuojama rizikingai. Atskaitymai iš pensijų turto konservatyviame pensijų fonde sudaro 0,65, o kituose fonduose – 1 proc.5. Socialinio draudimo senatvės pensija skaičiuojama pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir juose nustatytas formules.6. Siekiant, kad skirtingi kaupimo variantai būtų palyginami, laikoma, kad dalyviui skaičiuojamas pensijų anuitetas – fiksuoto dydžio mėnesio išmoka – nepriklausomai nuo sukauptos sumos dydžio (pagal šiuo metu galiojančias taisykles anuitetas skaičiuojamas tik sukaupus tam tikro dydžio sumą). Vienkartinis anuiteto administravimo mokestis siekia 5 proc. visos sukauptos sumos, o skaičiavimams taikoma metinė palūkanų norma sutampa su mažos rizikos fondo grąža – 1,5 proc. – ir yra mažesnė už darbo užmokesčio didėjimą.7. Skaičiuojama atsižvelgiant į 10 tūkst. galimų darbo užmokesčio ir pensijų fondų grąžų ateities scenarijų.
8. Įvertinta ir dalyvavimo III pakopos pensijų fonduose alternatyva. Laikoma, kad egzistuoja dviejų rizikos rūšių III pakopos pensijų fondai, kurių visi parametrai sutampa su minėtais II pakopos pensijų fondų parametrais, tačiau atskaitymai, atsižvelgus į faktinius rinkos duomenis, yra didesni: turto valdymo – apie 1,9, o įmokos – apie 2 proc.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau