Šadžius: konservatyvus biudžetas – saugiausia išeitis visiems (interviu)

Publikuota: 2013-11-23
Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų ministras.
Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų ministras. Nuotrauka: Aušros Barysienės
„Verslo žinios“

Rimantas Šadžius, finansų ministras, žada palengvinti gyvenimą skolų prislėgtoms savivaldybėms, tačiau mano, kad politikų norus didinti valstybės išlaidas kitąmet riboja tebetvyrantis ekonominės aplinkos neapibrėžtumas.

– Seime ketvirtadienį įvyko pirmasis biudžeto projekto svarstymas. Vyriausybei teikiamas siūlymas papildomai skirti 79 mln. Lt kultūros darbuotojų algoms, policijai, žemdirbiams, melioracijai, be to, dar Ministrų kabinetą pasieks siūlymai apsvarstyti kitus Seimo komitetų ir komisijų, o ir pavienių Seimo narių prašymus padidinti išlaidas daugiau nei 800 mln. Lt. Kas laukia tokių siūlymų? Dėl tų 800 mln. Lt tai, aišku, perspektyva yra labai menka, nes tai praktiškai neįmanoma. Tiesa, dar iki biudžeto antrojo svarstymo Seime (gruodžio 5 d. – VŽ) mes dar sykį pagal pastaruosius duomenis turėsime pakoreguoti ir pajamų planą, tai visuomet daroma, bet kol kas anksti pasakyti, kaip jis keisis. Tai ir apibrėš mūsų galimybes atsižvelgti į tuos pasiūlymus. Manau, kad kai kurie pasiūlymai turi šansų. Bet, žinote, tai yra kolegialūs vyriausybiniai sprendimai, konkurencija tarp tų asignavimų gavėjų yra didžiulė. Tai ne vieno ministro ar vieno premjero reikalas, juolab kad Vyriausybė yra koalicinė. Kas dėl tų papildomų 79 mln. Lt, tai formaliai Seimo biudžeto ir finansų komiteto sprendimai Vyriausybės neįpareigoja. Tai, kad šis Seimo komitetas pritarė, dar tikrai nereiškia, kad šitos išlaidos bus finansuojamos.

– Seime kalbama apie viršplanines pajamas, kuriomis nuo kitų metų liepos jau būtų galima pradėti kompensuoti per sunkmetį sumažintas pensijas, kurioms atkurti reikia daugiau nei 1 mlrd. Lt. Kaip vertinate tokias galimybes, ką reiškia tos viršplaninės pajamos? Seimo nutarimas, kuris buvo svarstomas šį ketvirtadienį, siūlo būdus ir priemones, kaip tą būtų galima padaryti. Bet tai yra tiktai pasiūlymas, jis Vyriausybei nesuriša rankų.Klausimas, pripažinkime, yra politiškai aktualus. Dėl to suprantama, kad parlamentas savo poziciją pareiškė. Tačiau Vyriausybė siūlydama konkrečius sprendimus tikrai laikysis fiskalinės drausmės taisyklių, atsižvelgs į finansines galimybes. Šiuo metu mes tikrai nieko negalime pasiūlyti, kadangi šiuo metu tų finansinių galimybių mes nematome.Iki kitų metų gegužės 1 d. turime parengti pasiūlymus dėl kompensavimo valstybės tarnautojams, kuriems sunkmečiu buvo neproporcingai sumažinti atlyginimai. Manau, kad artėjant tam terminui tam tikras aiškumas bus ir mes vertinsime tas galimybes dėl pensijų kompensavimo.Vėlgi, turime turėti omenyje, kad tos pasaulinės ekonominės sąlygos, kokiomis mes gyvename, nėra labai stabilios. Dėl vienų ar kitų priežasčių, kurios dar nėra iki galo aiškios, š. m. III ketvirčio Lietuvos BVP metinis augimas (2,2% – VŽ) buvo netikėtai mažas ir nustebino visus ekspertus, todėl verčia paprasčiausiai neprarasti budrumo. Turime išlaikyti konservatyvų požiūrį į planuojamas išlaidas ir pajamas.

– Girdime, kad paskutinis ketvirtis gali būt dar prastesnis? Anksti kalbėti apie paskutinį ketvirtį, juolab kad dar ateina kalėdinės prekybos sezonas. Kol kas laukiame III ketvirčio BVP patikslinimų. Kitiems metams esame suplanavę 3,4 BVP augimą, o Europos Komisija (EK), kurios prognozė pasirodė lapkritį, mano, kad Lietuvos ūkio augimas kitąmet sieks 3,6%. Koks tas augimas iš tikrųjų bus, mes vėliau pamatysime, bet biudžeto pajamos yra numatytos vadovaujantis konservatyviuoju scenarijumi, gana atsargiai. Ir aš manau, kad tai yra tas kelias, kuriuo turime eiti.

– Ar kartu su 2014 m. biudžetu Vyriausybė ir toliau siūlys įvesti įmonių nuostolio perkėlimo lengvatos apribojimus? Pastarosiomis savaitėmis prieš tokius planus aktyviai pasisakė investuotojai, jie netgi paragino prezidentę nepasirašyti tokios įstatymo pataisos. Siūloma naujoji nuostolių perkėlimo į kitus metus tvarka šiek tiek apsunkina nuostolių perkėlimą ir šiek tiek, atvirai pasakysiu, palengvina pačios valstybės padėtį sureguliuojant finansinius srautus biudžete. Šį pasiūlymą pateikė pati Vyriausybė. Aišku, mes kalbėjomės su verslo bendruomene, esame pasiūlę, kad į kitus metus perkeliamo nuostolio dalis neviršytų 50%. Ar tas limitas išliks, ar bus kitoks kompromisinis variantas, netrukus paaiškės. Tokie siūlymai svarstomi ir analizuojami Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Šiuo požiūriu Vyriausybė savo žodį jau yra pasakiusi. Ir aš asmeniškai, kadangi buvau šios Pelno mokesčio įstatymo pataisos teikėjas, toliau laikausi nuomonės, kad nuostolių perkėlimas gali būti ribojamas laike arba procentais nuo apmokestinamo pelno. Mes pasiūlėme antrąjį būdą, ir man atrodo pasirinkome nuosaikų ir sąžiningą variantą ir jį tikrai galime įgyvendinti. Su juo pasaulio pabaiga tikrai neateis.

– Bet ekspertai teigia, kad taip nukentės nemaža dalis verslų, pavyzdžiui, vykdant nekilnojamojo turto projektus, kai verslininkai pirmus keletą metų investuoja nuostolingai ir tik vėliau tos investicijos atsiperka. Ką manote? Iš tikrųjų pirmieji metai paprastai būna nuostolingi. Bet pati investicija nėra savaime nuostolis. Investicija yra pajamuojama kaip ilgalaikis turtas ir po to palaipsniui nurašoma. Tas nuostolis paprastai atsiranda ne dėl investicijos, o dėl nepakankamai aktyviai iš pradžių vystomos veiklos, kol, tarkime, neįsibėgėja gamyba. Tos spekuliacijos, tie verkšlenimai, kad štai kai kas į kai ką investavo dideles sumas ir dabar nebegali išsimokėti, man atrodo nėra pagrįsti.Kita vertus, aš taip pat sakau, kad Vyriausybė ir Seimas yra atviri dėl paties nuostolio perkėlimui taikomo procento dydžio. Na, pavyzdžiui, tokioje Italijoje, kurioje taikomas limitas yra didžiausias ES, nuostolių perkėlimas negali viršyti 80%. Daugelyje kitų šalių galioja tarpinis variantas. Mes pasiūlėm 50%, o koks bus galutinis pasirinktas variantas, parodys diskusija Seime.

– Kaip vertinate padėtį savivaldybėse? Ar Vyriausybė joms padidins skolinimosi limitą nuo 10% iki 15% bendrų pajamų, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas? Aš manau, kad mes turime labai ramiai šituos siūlymus išanalizuoti, dar kartą susitikti su pačiomis savivaldybėmis, ir tikrai Vyriausybė šitais klausimais nebus užsispyrusi.Skolinimasis nėra didžiulis gėris, todėl jis turi būti atsakingas. Seimas, nustatydamas skolinimosi limitus, būtent siekia paskatinti savivaldybes skolintis atsakingai.

– O ar nėra taip, kad čia atsiranda papildomos rizikos dėl biudžeto deficito augimo? Didesni skolinimosi limitai nėra pagrindinis veiksnys susidaryti skolai.Pagrindinė skolų kaupimosi priežastis yra savivaldybių kreditoriniai įsiskolinimai, t. y. kada sudaromos sutartys ir įsipareigojimai pranoksta visus planus daugeliui ateities metų. Kai pažadama rangovams tuojau pat atsiskaityti, bet vėliau tie atsiskaitymai sulaikomi.Kitą sykį tos rangovės yra savivaldybių įmonės, o jos įsiskolina privatiems rangovams, štai tuomet atsiranda bangos efektas, jis iš tikrųjų kai kuriuose šalies regionuose yra labai rimta problema. Tai yra kur kas pavojingiau, todėl mes tą limito padidinimą matome kaip reikalingą veiksmą, kad savivaldybės galėtų normaliai dirbti.

– Ką manote apie valstybės valdomų įmonių dividendus? 2014 m. biudžeto projekte jų numatėte surinkti gerokai mažiau, nei 2012 m., kai į biudžetą gauta apie 0,5 mlrd. Lt dividendų. Mano požiūris į dividendus išlieka gana griežtas. Manau, kad visos valstybės valdomos įmonės (VVĮ) savininkui turi duoti pajamų. Na, toms įmonėms, kurios vykdo infrastruktūrinius projektus, įstatymu yra numatytos išlygos ir tam galima rasti pateisinimą.Kita vertus, ankstesnė valdžia faktiškai užsiėmė dividendų plėšimu, kai VVĮ buvo priverstos skolintis rinkoje pinigų norėdamos sumokėti tą jiems priklausiančią dividendų dalį. O visa tai baigėsi tuo, kad dalis skaičiuotų dividendų nebuvo įskaityti kaip valstybės pajamos. Tai lėmė, kad 2012 m. deficitas buvo 3,2% BVP. Jeigu būtų buvę įskaityti visi dividendai, kurie įkrito į biudžetą, tai deficitas būtų buvęs lygiai 3% šalies BVP.Toks VVĮ nukraujavimas, kai įmonė lieka be jokių apyvartinių lėšų ir skolinasi, nes joms nepakanka pelno tiems suplanuotiems dividendams sumokėti, yra absoliučiai nenormali padėtis. Geras savininkas turi rūpintis savo įmonėmis. Geras ūkininkas avies vilnos kartu su oda nelupa.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau