Bitkoinai – tarp perversmo pasaulyje ir beprotybės

„Geriausia šiemet kalėdinė dovana“, „nauja pasaulio rezervinė valiuta“, „mafijos pinigai“ – tokius ir panašius nevienareikšmiškus epitetus bitkoinams (angl. bitcoin) žiniasklaidoje pastaruoju metu žeria finansų analitikai, tačiau ne visi jie detaliai gali paaiškinti bitkoinų veikimo esmę.Bitkoinai – tai elektroniniai, virtualieji pinigai, juos 2009 m. sugalvojo nežinomas programuotojas ar programuotojų grupė, pasivadinusi „Satoshi Nakamoto“. Ši valiuta nėra padengta jokia kita valiuta, brangiaisiais metalais ar kitomis vertybėmis, o jos kursą nustato paklausa ir pasiūla. Bitkoinų galima tiesiog įsigyti (tam tereikia įdiegti specialią piniginę ar naudotis internetine pinigine) arba jų užsidirbti („išsikasti“) naudojantis vadinamąja lygiarangių (angl. peer-to-peer; P2P) technologija. Kitaip tariant, surinkti šios valiutos vienetų galima dalyvaujant specialiame tinkle, kuriame dalinamasi kompiuterio ištekliais ir skaičiuojami sudėtingi matematiniai uždaviniai.Atsiskaityti bitkoinais galima už visas įprastas prekes ar paslaugas, jei tik pardavėjas sutinka priimti šią valiutą. Svarbu tai, kad jokių pervedimo ar kitų mokesčių atsiskaitant šia valiuta nėra. Skelbiama, kad iš viso į apyvartą yra išleista 21 mln. bitkoinų, o visi jie surinkti ar „uždirbti“ bus iki 2030 metų. Atsiskaitymas jais priimamas tūkstančiuose vietų pasaulyje.

Nuo 0,01 iki 900 USD

Pastaruoju metu dėmesio bitkoinams netrūko dėl vienos labai paprastos priežasties – jų kaina biržoje šovė it raketa.Dar 2010-aisiais 1 bitkoinas „Mt. Gox“ biržoje kainavo vos 0,01 USD, o antradienį 1 bitkoino vertė buvo pasiekusi 900 USD.Šių metų pradžioje bitkoino vertė svyravo apie 13,3 USD, taigi šuolis nuo metų pradžios yra apie 6.445%. Svarbu tai, kad, norint įsigyti bitkoiną, nebūtina pirkti bent vieno valiutos vieneto ir už tai pakloti kelių šimtų dolerių. Bitkonų galima gauti nors ir už kelis dolerius, įsigyjant šimtąją ar dešimtąją dalį vieno bitkoino.Nemažai prie bitkoinų kurso šuolio prisidėjo šią savaitę JAV Senate vykusios diskusijos dėl to, ar elektroniniai pinigai, tokie kaip bitkoinai, kelia grėsmę pasaulio finansų sistemai. JAV centrinio banko (FED) vadovas Benas Bernanke teigė, kad nors virtualiosios valiutos gali kelti pinigų plovimo ir panašių grėsmių, yra ir sričių, kuriose jų ilgalaikė nauda gali būti daug žadanti. Jam šioje diskusijoje pritarė ir JAV Iždo ar Teisingumo departamento atstovai, jie teigė, jog nederėtų riboti finansinių inovacijų atsiradimo.

Primena Mavrodį

Žygintas Mauricas, „Nordea“ banko ekonomistas, pažymi, kad bitkoinai šiuo metu pasiekė populiarėjimo proveržį – vis daugiau pasaulio žiniasklaidos ir autoritetų apie tai kalba, o tai privilioja vis naujų valiutos pirkėjų, todėl jos vertė kyla.„Vis dar neatsakytas klausimas yra tas, ar bitkonai iš viso yra valiuta, ar tai tik tam tikra investicinė prekė. Daug kas bitkoinus vadina valiuta, tačiau iš tiesų ji dar palyginti nedaug kur cirkuliuoja. Jei bitkoinus laikome valiuta, lygiai taip pat valiuta galie laikyti auksą, naftą, kviečius ar bet kokią kitą biržos prekę, kuri turi savo rinką ir vertę“, – sako jis.Anot pašnekovo, kol kas jokia pasaulio valstybė nepripažino bitkonų visaverte valiuta ir to greičiausiai nepadarys, nes valstybės nori išlaikyti pinigų leidimo monopolį.Pasak p. Maurico, nors bitkoinų nurašyti nereikėtų, ši valiuta nėra panacėja, kaip neretai bandoma vaizduoti. „Kaip žinia, bitkoinų pirkėjų kiekis ir apyvarta šia valiuta auga eksponentiškai. Tai reiškia užprogramuotą bitkoinų brangimą, o valiutos vertės kilimas yra defliacija. Kitaip sakant, vien tik turėdamas šios valiutos ir nieko su ja nedarydamas, asmuo turtingėja. Šis elementas man primena Ponzi schemas, NT burbulus, Sergejaus Mavrodžio piramidę ar tulpių maniją Olandijoje“, – sako „Nordea“ atstovas.Pasak ekonomisto, jei kritinė masė žmonių patikės bitkoinais ir jų įsigis, valiuta gali išsilaikyti, tačiau jei bitkoinų vertė pradės kristi ir praras pasitikėjimą, ji labai greitai gali nueiti į istoriją.

Taksi ir valiutos keitimas

Lietuvos verslas atrasti bitkoinų neskuba, visgi pirmųjų bandymų jau yra.Vilniaus taksi paslaugų bendrovė „JazzExpress“ spalio pradžioje pasiskelbė, kad už paslaugas bus galima atsiskaityti bitkoinais ir šiuo metu skaičiuoja „pirmuosius viščiukus“.„Bitkoinais už mūsų paslaugas jau atsiskaitė maždaug 25 žmonės. Kai kurie jų jau iš anksčiau turėjo bitkoinų savo sąskaitose ir pamatę, kad už juos gali atsiskaityti už mūsų paslaugas, taip ir padarė. Buvo ir tokių, kurie bitkoinų pirko vien dėl to, kad galėtų išbandyti atsiskaitydami už mūsų paslaugas“, – sako Jonas Gilys, „JazzExpress“ bendraturtis.Pasak jo, bendrovei atsiskaitymas bitkoinais yra patrauklus, nes nereikia mokėti jokių mokesčių tarpininkams, atsiskaityti pavyksta operatyviai, diegti papildomos įrangos automobiliuose nereikia, nes naudojami išmanieji telefonai.„Galime išlošti ir iš pačios valiutos pokyčio – vienas klientas už paslaugą prieš kelias dienas atsiskaitė bitkoinais ir sumokėjo 44 Lt. Kai kaina taip šoktelėjo, jau turime apie 80 Lt“, – pasakoja p. Gilys. Litus į bitkoinus ir atvirkščiai keičia bent du tinklalapiai – „Spectrocoin.com“ ir „Cambist.eu“ – abu juos įsteigė lietuviai.„Skaičiuojame, kad Lietuvoje bitkoinais operuoja apie 1.000 žmonių. Tai palyginti mažai, tad orientuojamės į kitas aplinkines šalis, Skandinaviją. Uždirbame iš valiutos prekybos kainos skirtumo, ieškome arbitražo galimybių, nes šia valiuta prekiaujama keliose biržose“, – komentuoja Mantas Mockevičius, vienos iš nedaugelio Europoje bitkoinų keityklų „Spectro Finance“ (valdo tinklalapį „Spectrocoin.com“) atstovas. Pasak jo, Lietuvos verslas bitkoinus galėtų išnaudoti mikromokėjimams priimti.„Tai ypač aktualu bendrovėms, kurios paslaugas teikia internetu, neretai užsienio šalyse. Joms priimti mokėjimą bitkoinais yra labai paprasta, kur kas paprasčiau, nei diegti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis sprendimą“, – nurodo p. Mockevičius.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.