Tikslas – užsiugdyti tinkamų darbuotojų dabar ir ateityje (interviu)

Publikuota: 2013-11-17
Dr. Claudia Schreier, Vokietijos Federalinio profesinio švietimo ir rengimo instituto (BIBB) ekspertė, mokslinė bendradarbė.
Dr. Claudia Schreier, Vokietijos Federalinio profesinio švietimo ir rengimo instituto (BIBB) ekspertė, mokslinė bendradarbė. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

– Vokietijos lygiagrečiojo profesinio mokymo patirtį perimti siekia aukštą nedarbo lygį turinčios Europos šalys. Nuo kitų metų jūsų patirtimi pradės naudotis mūsų kaimyninės Latvijos įmonių vadovai. Tad kuo yra patraukli Vokietijoje veikianti profesinio rengimo sistema? Dėl ekonominės krizės dauguma Europos šalių, ypač pietinėje žemyno dalyje, patyrė didelių sunkumų. Ten nedarbo lygis, ypač jaunimo, yra labai aukštas. Todėl tos šalys dabar siekia perimti lygiagrečiojo profesinio mokymo patirtį iš tokių šalių kaip Vokietija, Austrija, Šveicarija, Danija, kadangi šiose šalyse nedarbo lygis yra labai žemas.Taip yra todėl, kad ten didžioji dalis profesinio mokymo vyksta bendrovėse pagal verslo ir konkrečius ekonominius poreikius.Girdžiu, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas nėra problema, tačiau problema yra neatitikimas tarp verslo poreikių ir mokyklose rengiamų specialistų gebėjimų. Problema išsisprendžia, kai profesinis rengimas vykdomas tris keturias dienas bendrovėje, o likusias savaitės dienas – profesinėje mokykloje. Žinoma, negalima aklai kopijuoti kitoje šalyje veikiančios švietimo sistemos. Lygiagrečioji mokymo sistema, pavyzdžiui, Vokietijoje, vystėsi daugiau nei šimtą metų, ten susiklostė tam tikros tradicijos. Tačiau, manau, vertėtų atidžiau įvertinti, ar pavienės priemonės, sistemos struktūros gali būti pritaikytos prie patirtį perimti siekiančių šalių švietimo sistemų ir ar taip sulauksite geresnių rezultatų.– Kodėl mūsų bendrovės turėtų dalyvauti lygiagrečiojo profesinio mokymo programose? Ką verslas sumoka ir kokios gauna naudos?Bendrovės apmoka apie 75% mokymo išlaidų, nes studentai mokomi pačiose bendrovėse. 25% išlaidų prisiima valstybė, ji yra atsakinga už praktiką profesinėse mokyklose. Vokietijoje prie finansavimo taip pat prisideda federalinės žemės ir atskiros savivaldybės. Bendrovė turi padengti studento apmokymo išlaidas, sumokėti mokytojams už darbą ir kt.Taigi, susidaro nemažos išlaidos. Tačiau įmonės turi ir akivaizdžios naudos.Praktikantas jau dirba bendrovėje ir yra produktyvus. Aišku, jo produktyvumas dar mažesnis nei patyrusio specialisto. Bet jei studentas nebūtų apmokomas bendrovėje, darbdaviui jau tektų samdyti darbuotoją su patirtimi, o jo paslaugos kainuotų gerokai daugiau. Taigi, įmonėms atkrenta šios išlaidos. Be to, bendrovė taupo lėšas kandidatų atrankai. Jei darbdaviai neturi patyrusių darbuotojų, jiems tenka jų ieškoti, o tai yra labai brangu. Parengti naują darbuotoją tinkamai nepasiruošus kainuoja didelius pinigus. Taigi, įmonės, pačios apmokydamos savo būsimus darbuotojus, yra tikros, kad turės tinkamai parengtų darbuotojų ateityje. Tai yra tikroji lygiagrečiosios profesinio mokymo sistemos paslaptis. Investicijos į apmokymą atsiperka per vidutinį ir ilgalaikį laikotarpį.

– Kiek lygiagrečiojo mokymo sistemos įdiegimas užtruktų Lietuvoje? Negalite tikėtis stebuklo per naktį. Patarčiau pradėti nuo keleto sektorių, keleto profesijų viename regione. Reikėtų startuoti nuo tokio bandomojo projekto ir įvertinti, ar jis veikia. Vėliau jį galima pritaikyti visoje šalyje. Žinoma, tai padaryti Lietuvoje yra lengviau nei kokioje didelėje šalyje.

– Vokietijos profesinio mokymo patirtį nuo kitų metų ketina perimti Latvija. Koks tai projektas? Prieš kelias savaites mūsų institute Bonoje lankėsi Latvijos delegacija, su ja pradėjome dvišalius pokalbius, projektas ten prasidės kitąmet.Su latviais gryninome sektorius ir konkrečius projektus, kuriuos norėtume atlikti kartu. Lapkričio pabaigoje jau mes vykstame į Latviją, ten sukonkretinsime savo planus. Kalbamės dėl metalo apdirbimo pramonės, žuvininkystės, tekstilės, stiklo pluošto, turizmo, transporto ir logistikos sektorių. Taip pat ten ketiname suaktyvinti socialinių partnerių – darbdavių, mokslo įstaigų, darbuotojų, Vyriausybės – bendradarbiavimą, o tai yra viena iš kertinių lygiagrečiojo mokymo sistemos veiklos atramų.Latvijoje įstatymai numato tokį bendradarbiavimą, tačiau socialiniai partneriai nebendradarbiauja, kadangi jie neturi tokios tradicijos.Pagal projektą numatyta, kad Latvijos partneriai atvyks į Vokietiją ir bus supažindinti, kaip lygiagrečiojo mokymo sistema veikia Vokietijoje. Taip pat projekto dalyviai iš Vokietijos vykdys tam tikrus mokymus, kaip tokią sistemą įdiegti Latvijoje. Sistemos įdiegimas yra svarbus, tačiau praktinė pusė yra dar svarbesnė, todėl sieksime, kad profesinių mokyklų mokytojai, vadovai ir bendrovių instruktoriai būtų pakviesti pasitobulinti Vokietijoje, perimtų kolegų patirtį ir pamatytų, kaip bendradarbiavimas tarp mokyklų ir įmonių gali būti sėkmingas. Latviai atitinkamai sulauks Vokietijos kolegų pagalbos vietoje.

– Europoje gana žemas nedarbo lygis yra ne tik Vokietijoje, bet, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose. Galbūt tų šalių gerąją praktiką taip pat galėtų perimti Lietuvos darbdaviai. Kuo skiriasi tų šalių švietimo sistemos ir tai, ką diegia Vokietija ar Austrija? Konkrečiai Jungtinėje Karalystėje mokymas vyksta taip pat bendrovėse, tačiau tai nėra lygiagrečioji sistema, kai darbdavys turi 3 metų sutartį su praktikantais ir taip pat yra įsipareigojęs išlaikyti profesinę mokyklą. Lygiagrečiojo rengimo sistema užtikrina labai išsamų mokinio parengimą. Jungtinėje Karalystėje konkreti įmonė apmoko labai siauros specializacijos, kurios reikia tai bendrovei konkrečiu metu. Jungtinėje Karalystėje rengimas vyksta iki trijų mėnesių ir stažuotojai išmoksta tik to, ko reikia bendrovei. Taigi, mokiniai ten neįgyja kvalifikacijų. Jeigu specialistams tektų eiti dirbti į kitą bendrovę, tai sąlygos ten būtų kitokios, todėl darbuotoją priėmusiai įmonei tektų jį iš naujo apmokyti.

– Ar ketinate bendradarbiauti su Lietuva, kaip tai darote su Latvija? Šiuo metu bendradarbiaujame su šešiomis Europos valstybėmis. Prie šios grupės gali jungtis ir kitos šalys. Taigi, Vokietijos iniciatyva šiame projekte kviečiamos dalyvauti visos ES valstybės narės. Jeigu Lietuva būtų suinteresuota dalyvauti, tai jūsų (švietimo ir mokslo – VŽ) ministras turėtų susisiekti su mūsų ministru, įvyktų dvišalės derybos, o mūsų institutas į šį procesą įsitrauktų nuo pat pradžių, nes būtent mes darome šį darbą.Turime daug partnerių. Dirbame ne tik su Europos šalimis, tačiau taip pat su Indija, Kinija, Tailandu, Vietnamu, Pietų Amerikos valstybėmis, Pietų Afrika ir kitomis.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau