Skrenda į Vakarus, bet dairosi į Rytų pusę

Publikuota: 2013-10-26
Atnaujinta 2015-06-01 13:46
„Verslo žinios“

Vasaros viduryje skrydžius iš Vilniaus pradėjusi sostinės savivaldybės inicijuota aviakompanija „Air Lituanica“ stengiasi atsisakyti nepagrįstų ambicijų.

Simonas Bartkus, bendrovės „Air Lituanica“ komercijos direktorius, interviu VŽ sakė, kad atsargi veiklos taktika gali padėti naujokei išvengti liūdno „Lithuanian Airlines“ ir „Star1 Airlines“ likimo.

– Kokie pirmieji bendrovės darbo mėnesiai?

Rezultatai tokie, kokie ir buvo planuoti. Vietomis net kiek geresni. Pavyzdžiui, Amsterdamo kryptimi kur kas geresnis rezultatas, nei tikėjomės – pradėjome nuo vieno skrydžio per dieną, bet jie tokie populiarūs, kad dabar jau skraidome dukart.

– Turite kol kas tik du lėktuvus?

Taip. Abu „Embraer“ – 76–86 vietų.

– Ne per mažai?

Pradžiai pakanka. Perspektyviniame veiklos plane numatyta plėtra – per trejus metus iki penkių lėktuvų. Bet, žinoma, planai bus koreguojami pagal poreikius, galimybes ir situaciją rinkoje.

– Turbūt žinote, kad kartais jūsų aviakompanija pavadinama Zuoko oro linijomis, nes  Artūras Zuokas, Vilniaus meras, ėmėsi iniciatyvos steigti šias oro linijas. Nepikta, kai taip pavadina?

Tikrai ne. Manau, tai natūraliai suvokiama. Aviacija sulaukia daug Lietuvos visuomenės dėmesio, o šis projektas buvo gana ambicingas ir ilgai eskaluotas, todėl, manau, natūralu, kad susiejama su žmogumi, iš kurio atėjo ši iniciatyva.

– Bet ne visi apie Vilniaus merą mano teigiamai. Neigiamai nusiteikusieji gali sakyti, kad niekada neskris su „Zuoko avialinijomis“.

Kaip sakoma, kaip kam... Mūsų tikslas – dirbti visai Lietuvai. Palaikymas su laiku atsiras. Mes jau dabar jį jaučiame. Pačioje pradžioje buvo daug skeptikų, kad apskritai turėsime lėktuvą, leidimus skristi, kad pradėsime veiklą. Bet kai gavome pirmą lėktuvą, kilo pirma pasitikėjimo banga, kai pradėjome skrydžius – buvo antra, kai gavome kitą lėktuvą ir pagausinome skrydžių – trečia.

– Kiek užpildomi lėktuvai reguliariuose reisuose?

Rugsėjo mėnesį – 65%.

– Kad aviakompanija veiktų pelningai, reikia, kad būtų užpildyta ne mažiau nei 75%...

Susiformavus pigių skrydžių modeliui, jau nebegalima vienareikšmiškai atsakyti, koks turėtų būti užpildymas. Viskas priklauso nuo kainodaros, rinkodaros ir veiklos efektyvumo. Tarkime, gal ir galima pasiekti šimtaprocentinį lėktuvų užpildymą, bilietus parduodant po 50 ir mažiau litų. Bet vargu ar tai padengtų išlaidas. Turi būti protingas balansas.

– Todėl „Air Lituanica“ ir pasirinko vidurio koncepciją – tarp pigių ir vadinamųjų tradicinių avialinijų?

Orientuojamės į keliaujantįjį darbo reikalais. Bet su mumis keliauja ne vien kostiumuoti bankininkai ar biurokratai. Turime daug vykstančių į parodas, konferencijas, techninių darbuotojų, inžinierių, studentų.

– O kodėl nesiorientuojate į didžiausią segmentą – turistus ir keliaujančiuosius asmeniniais reikalais?

Tas segmentas Lietuvoje pakankamai gerai išplėtotas. Tai daugiau pigių skrydžių bendrovių pasirinkimas. Turistams ir keliaujantiesiems asmeniniais reikalais reikia kuo daugiau pigių vietų. Jiems ne tiek svarbu, kurią dieną ir kurią valandą skrenda lėktuvas. Kur kas svarbiau pigus bilietas. Dalykiniams keliautojams tai ne visada tinka. Jiems labai svarbu nukeliauti į vietą tam tikru laiku, o ne kai pigių skrydžių linijos atlieka reisus. Todėl mes skraidome kur kas dažniau nei dukart per savaitę – į Amsterdamą po du kartus per dieną, į Briuselį kasdien, kitur – mažiausiai triskart ar keturiskart per savaitę.

– Galima suprasti dėl Briuselio – tai Europos sostinė, ten turime daug reikalų, Amsterdamas – didelis tranzitinis punktas. Bet kuo čia dėti Miunchenas ar Praha? Grynai turistinės kryptys, ypač Čekijos sostinė?

Jaučiame, kad tomis kryptimis keleiviai labai susidomėję. Tai neužpildytos nišos. Juk Čekijos avialinijos po tam tikrų ten vykusių pertvarkų yra nutraukusios skrydžius į Vilnių. Tad mes pasirinkome Prahos kryptį ir su čekais jau pasirašėme susitarimus, pasiūlysime jungiamųjų skrydžių per Čekijos sostinės oro uostą.

– Yra planų pasukti į rytus – Rusiją, Ukrainą?

Rusija – taip. Į Maskvą ir Sankt Peterburgą dairomės, planuojame. Ukrainos kryptimi yra gana didelė konkurencija. Todėl ten dar reikėtų palaukti.
Viskas įmanoma, darbo nė viena kryptimi neatsisakome, bet sprendžiama atsižvelgiant į komercinę reikalo pusę. Aviacijos rinka yra dinamiška. Galbūt šiandien kuri nors kryptis nėra tikslinga, bet viskas gali pasikeisti rytoj ar poryt.

– Atrodo, vadovaujatės atsargumo koncepcija? Mažoka ambicijų.

Norint veikti agresyviai, reikia turėti pakankamų išteklių – ir techninių, ir, be abejo, materialinių. Bet agresyvi taktika ne visada gali pasiteisinti. Geriau palengva, žingsnis po žingsnio nagrinėti rinkos būklę, ieškoti nišų ir taip išsikovoti vietą po saulę ir keleivių pasitikėjimą.
Neturime tikslo užimti rinkos didžiąją dalį. Esame pragmatiški ir suprantame situaciją rinkoje, stengiamės veikti ne agresyviai, bet atkakliai ir atsargiai.

– Kokią dalį Lietuvos keleivinės aviacijos rinkoje norėtumėte užimti?

Skaičiuojame, kad ilgainiui 15% jos galėtų mums priklausyti. Kol kas nėra ir 10%. Ne laikas ir ne vieta būti smarkiai ambicingiems. Norime nuosekliai dirbti nišose, tenkinti keleivių poreikius, o ne siekti didžiausios pyrago dalies.

– Be Vilniaus, plėtosite reisus iš Kauno, Palangos?

Palanga yra įdomi rinka, tik mažoka. Vakarų Lietuva gyventojų skaičiumi nelabai atsilieka nuo Vilniaus regiono, tačiau keliaujančiųjų darbo reikalais ten gerokai mažiau. Vis dėlto didžioji dalis verslo korporacijų ir jų darbuotojų, taip pat valdininkai yra susitelkę Vilniuje. O mažesnieji verslininkai mažiau ir keliauja.
Žiūrėsime, vertinsime pagal situaciją – ateityje įmanomi sprendimai dėl kelionių iš Palangos oro uosto.
O Kaunas yra pernelyg arti Vilniaus. Žmonės iš Kauno įpratę važinėti į Vilnių įvairiais reikalais, taip pat skristi iš sostinės oro uosto.

– Ar jums atsilieps kitąmet numatomas Kauno ir Palangos oro uostų prijungimas prie Vilniaus oro uosto?

Vargu ar tai turės kokių nors pasekmių mums arba eiliniams keleiviams. Jungti oro uostus yra tinkamas sprendimas. Panašūs planai buvo įgyvendinti daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

– Per pastaruosius kelerius metus bankrutavo net dvi nacionalinės lietuviškos aviakompanijos. Dėl „Air Lituanica“ veiklos taip pat daug skeptiškumo.

Manau, plėtodami atsargiąją strategiją, galime veikti pakankamai sėkmingai ir ilgai. Nerealu tikėtis, kad aviakompanija generuos didžiulius pelnus, bet nenusibrėždami pernelyg didingų tikslų vis dėlto galime tikėtis sėkmės.Labai svarbu valstybės institucijų palaikymas. Neturiu galvoje, kad jos būtinai turi duoti pinigų ar primygtinai pirkti bilietus tik mūsų aviakompanijoje. Kalbu apie pagalių nekaišiojimą į ratus, žmogišką tylų palaikymą. Jis gali lemti ir viešąją nuomonę – jeigu kas nors iš oficialių asmenų pradės labai neigiamai kalbėti apie mus, tai gali turėti įtakos ir visuomenės požiūriui.Tenka sutikti, kad nedidelės nacionalinės aviakompanijos gyvena gana sunkiai. Bet dažniausiai kylančias problemas galima sieti su pernelyg ambicingais, nerealiais tų aviakompanijų keltais tikslais, veiklos ir valdymo klaidomis.* * *

Bendrovės dosjė

  • UAB „Air Lituanica“ (direktorius Erikas Zubrus) oficialiai įkurta 2013 m. gegužės 1 d. Pirmasis reguliarus reisas atliktas 2013 m. birželio 30 d.
  • Per pirmuosius tris veiklos mėnesius parduota daugiau kaip 35.000 bilietų, reguliariaisiais reisais pervežta daugiau kaip 20.000 keleivių. Iš viso per pirmą veiklos pusmetį planuojama skraidinti apie 70.000 keleivių. 
  • Reguliarūs maršrutai atliekami į Amsterdamą, Briuselį, Berlyną, Miuncheną ir Prahą. Jau įvykdyta daugiau kaip 450 reisų. Daugiau kaip pusė keleivių nustatomi kaip skrendantys darbo tikslais. 49% keleivių skrido į Vilnių, 51% – iš Vilniaus.
  • Kitąmet planuojami skrydžiai ir į Stokholmą.
  • Planuojama, kad „Air Lituanica“ 2013 m. gaus 40 mln. Lt pajamų, 2014 m. – 140 mln. Lt.
  • 83% UAB „Air Lituanica“ akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybės įmonei „Start Vilnius“, 17% – įvairių investuotojų susivienijimui UAB „Air Lituanica Club“.
Šaltinis: UAB „Air Lituanica“Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau