Atsiųskite ir savo verslininkų, jei norite sudominti investuotojus

Publikuota: 2013-10-26
„Verslo žinios“

Verslo ekspertas įsitikinęs, kad Lietuvai pritraukti Japonijos investicijų nebūtų sunku – iš pradžių užtektų surengti bent verslo misiją į šią šalį, nes japonai apie Lietuvą žinių turi mažai. Savo ruožtu pašnekovas šiemet į Lietuvą atvedė jau nebe pirmą įtakingų Japonijos verslininkų delegaciją.

- Šiemet tai jau trečioji Japonijos misija Lietuvoje, skirta surinkti daugiau faktų apie verslo aplinką ir investavimo galimybes. Lankotės įvairiose Lietuvos bendrovėse, susitikimuose su institucijomis, klausėtės pristatymų apie Lietuvos verslo aplinką. Kokie įspūdžiai? Apie verslo aplinką Lietuvoje mes susidarėme pozityvų įspūdį iš Mildos Dargužaitės, „Investuok Lietuvoje“ vadovės, pristatymo apie žemas darbo sąnaudas, aukštą darbo jėgos kvalifikaciją, strateginę Lietuvos, kaip Europos centro, vietą.Susipažinome su įdomiomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir kitomis. Taigi manau, kad Lietuva gali pasiūlyti įdomių galimybių Japonijos kompanijoms.Kadangi nuo Japonijos Lietuva yra labai toli, neturime labai aiškaus supratimo apie ją. Dažniausiai Lietuva įsivaizduojama kaip viena iš Baltijos šalių, bet jos juk labai skiriasi. Taigi, manau, būtina pamatyti, kad patikėtum, tad vizitas buvo svarbus Japonijos kompanijoms.Šįkart mes suorganizavome 22 asmenų misiją iš 16 kompanijų ir organizacijų, jie aplankė ne tik Vilnių, bet ir bendroves Kaune, Klaipėdoje.  Viešnagės programa itin turtinga. Apskritai kalbant, Japonijos kompanijoms prireiks laiko priimant sprendimus, jos dar turi suvirškinti tai, ką pamatė ir išgirdo. Bet kai tik sprendimai bus priimti, veiksmai bus greiti.

- Gal jau turite idėjų, kokiose srityse galėtų bendradarbiauti Lietuvos ir Japonijos verslas? Užvakar buvo pasirašytas supratimo memorandumas tarp „Lietuvos energijos“ ir „Hitachi“, juo sutarta ieškoti bendradarbiavimo galimybių pažangiojoje energetikoje. Taigi mes jau turime gerą bendradarbiavimo pavyzdį tarp Lietuvos ir Japonijos bendrovių. Norėtume po šios misijos pamatyti ir antrą, trečią, ketvirtą tokią iniciatyvą kaip ši. Taip pat dar yra laukiama sprendimo dėl Visagino atominės elektrinės. Žinau, kad šis projektas vis dar aptariamas, „Hitachi“ šiomis dienomis aplankė premjerą (Algirdą Butkevičių – VŽ),  jis įvertino projekto pagerinimus, pasiūlytus „Hitachi“. Ir kai tik šis projektas pajudės į priekį, tai pasiųs stiprų signalą Japonijos investuotojams. Kadangi tai didelis projektas, jis paskatintų ir daugybės kitų kompanijų investicijas. Žinoma, viskas priklauso nuo Lietuvos Vyriausybės ir šalies žmonių. Aš tikiuosi, kad šis projektas bus įgyvendintas.

- Kiek Jums svarbus politinio stabilumo veiksnys sprendžiant dėl ekonominio bendradarbiavimo ir investicijų šalyje? Politinis stabilumas, saugumas, Vyriausybės politikos nuoseklumas yra svarbu. Užsienio investuotojams reikia, kad dominanti aplinka būtų nuspėjama. Jei įvyksta staigių politikos pokyčių, tai būtų didelis šokas užsienio investuotojams.

- Kokie kiti kriterijai svarbūs Japonijos kompanijoms apsisprendžiant dėl investicijų regione? Daugybė įvairių kriterijų – tai ir rinkos dalis, politinis aiškumas, darbo rinkos reguliavimo griežtumas, mokesčių lygis. Nėra vieno svarbiausio veiksnio – svarbi jų visuma.

- Beveik prieš dvi savaites savo planus žvalgyti skalūnų dujas atšaukė JAV energetikos kompanija „Chevron“. Ar žinojote apie tai ir kokią žinią užsienio investuotojams tai siunčia? Nežinojau to. Manau, kad „Chevron“ atsitraukimas neturės tiesioginio poveikio Japonijos kompanijų įspūdžiui apie Lietuvą.

- Japonijos ambasadorė aiškiai pasakė, kad į Lietuvą atvykę verslininkai atidžiai stebi, kaip klostosi Visagino atominės elektrinės projektas, kurio eiga turės didelės įtakos Lietuvos ir Japonijos verslo santykiams. Kiek kantrybės jiems dar liko? Negaliu pasakyti, kiek, pats tiesiogiai nesu susijęs su diskusijomis tarp „Hitachi“ viceprezidento ir premjero Butkevičiaus, bet, kiek žinau, yra pozityvių poslinkių ir nuotaikų dėl šio projekto, ir tai skamba padrąsinamai.

- Kadangi tai jau ne pirma verslo misija Lietuvoje, galbūt kai kurios Japonijos kompanijos jau mezga tiesioginius kontaktus su Lietuvos verslu? Pirmiausia noriu pasakyti, kad buvau padrąsintas mūsų susitikimo su premjeru. Jis mums aiškiai pasakė, kad ES ir Japonijos derybų dėl laisvosios prekybos sutarties klausimas Lietuvos pirmininkavimo ES metu europinėje darbotvarkėje yra kur kas aukščiau. Jis patikino, kad Lietuva remia atvirą ir laisvą tarpusavio prekybą. Jei ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas bus sėkmingai pasiektas, tai reikšmingai padidins Japonijos investicijas Europoje, įskaitant ir Lietuvą. Taigi aš tikiuosi stiprios Lietuvos lyderystės pirmininkavimo metu siekiant progreso ir jūsų įtakos sėkmingai užbaigiant derybas.

- Kaip Lietuva galėtų padidinti patrauklumą užsienio investuotojams ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų, įskaitant ir Japonijos? Manau, Lietuva galėtų pasvarstyti atsiųsti verslo misiją į Japoniją. Mes jau atsiuntėme misiją. Tai leistų Japonijos kompanijoms daugiau sužinoti apie Lietuvą, nes daugelis Japonijos įmonių nieko nežino apie jūsų šalį. Turite parodyti Lietuvos potencialą. Lietuvos – ne kaip atskiros rinkos, o kaip vartų į didelę Europos rinką, į Rusiją. Ūkio ministras, gal ir premjeras galėtų atvykti į Japoniją ir taip padidinti Japonijos verslo susidomėjimą Lietuvos potencialu. Taip pat svarbu politikos nuoseklumas. Šiuo atžvilgiu reikšmingas Visagino atominės elektrinės projektas. Žinoma, mes puikiai suprantame šio projekto sudėtingumą. Susitarimų laikymasis yra  svarbus dalykas, parodantis stabilią ir nuoseklią aplinką.

- Kalbant apie susitarimų laikymąsi. Japonijos verslas yra gerai žinomas dėl aukštos moralės ir darbo kultūros.  Kaip jis vertina požiūrį į susitarimų laikymąsi? Pažadų laikymasis visur yra svarbus principas. Tai pirminė sąlyga pasitikėti šalimi.* * *

DOSJĖ Junas Arima
Vadovauja Japonijos užsienio prekybos ir investicijų skatinimo agentūros JETRO padaliniui Londone, yra specialus Japonijos ekonomikos ministerijos patarėjas pasauliniais aplinkosaugos reikalais. Anksčiau užėmė aukštus postus tarptautinėse energetikos ir aplinkosaugos institucijose, įskaitant Tarptautinę energetikos agentūrą.
Nuo 1992 m. dirbo Natūraliųjų išteklių ir energetikos agentūroje (ANRE).
1996 m.  – Japonijos deleguotas energetikos patarėjas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).
2002 m. – Tarptautinės energijos agentūros (IEA) Šalių tyrimų padalinio vadovas Paryžiuje.
2010 m. – vyriausiasis Japonijos derybininkas Jungtinių Tautų derybose dėl klimato kaitos.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau